#2 Psichologijos mokslo įdomybės. Mindfulness nauda sveikatai ir apie gebėjimą miegant spręsti matematines problemas

Parengė Austėja Tamaliūnaitė

Mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas) slopina smegenų reakcijas į gąsdinančius stimulus, didina jautrumą malonumui ir mažina uždegimines reakcijas

Multidisciplininė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų komanda ištyrė kaip ilgalaikis mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikavimas veikia smegenis ir imuninę sistemą. Naudodami neuromokslo technologijas, mokslininkai ištyrė, kokie neurobiologiniai mechanizmai lemia pozityvų Mindfulness poveikį sveikatai. Tyrimas publikuojamas kovo mėnesio Psychoendocrinology moksliniame žurnale.

Nebuvo aiškūs neurobiologiniai veiksniai, kurių dėka mindfulness daro teigiamą įtaką psichologinei savijautai

Teigiamas mindfulness praktikų poveikis psichinei sveikatai yra plačiai dokumentuotas: mindfulness gerina nuotaiką, mažina stresą bei depresijos simptomus. Taip pat yra žinoma, kad mindfulness užsiėmimai slopina uždegimines organizmo reakcijas.

Uždegiminė reakcija yra imuninės sistemos dalis, tad jos paskirtis yra padėti organizmui kovoti su jį ištikusiu stresu tokiu kaip infekcijos ar sužeidimai. Tačiau nuolatinis chroniškai padidėjęs uždegimas pradeda daryti žalą organams ir net DNR. Daugelis chroninių ligų, tokių kaip vėžys,
pasižymi padidėjusiu uždegimu, taigi mindfulness gebėjimas mažinti uždegimą yra itin svarbus.
Iki šiol nebuvo aišku, kokie centrinės nervų sistemos pokyčiai, sąlygoti mindfulness praktikų, lemia šių uždegiminių reakcijų sumažėjimą. Mindfulness poveikis nervinei sistemai jau buvo tirtas: pavyzdžiui buvo žinoma, kad mindfulness praktikos slopina smegenų reakcijas į gąsdinančius stimulus ir stresines situacijas.
Tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, jog ši prislopinta smegenų reakcija į grėsmę ir yra atsakinga už uždegiminių reakcijų sumažėjimą. Kiek mažiau buvo žinoma apie tai, kokį poveikį mindfulness praktikos daro smegenų struktūroms, atsakingoms už malonius pojūčius, tad buvo įdomu pasiaiškinti ir tai.

Tyrimui buvo pasitelkta fMRI smegenų filmavimo technologija ir biocheminiai kraujo tyrimai.

Šiems neurobiologiniams procesams aiškintis mokslininkai naudojo šešių savaičių mindfulness meditacijų intervenciją, kuri buvo daugiausiai atlikta savarankiškai namie. Meditacijos buvo praktikuojamos kasdien ir jų trukmė nuosekliai augo nuo 5 iki 20 minučių. Eksperimente dalyvavo 22 ankstyvo krūties vėžio diagnozę turinčios moterys, kurios po pirminio gydymo jau nebeturėjo aktyvaus vėžio rodmenų.
Duomenys palyginimui buvo renkami tik pradėjus mindfulness užsiėmimus ir po šešių mindfulness intervencijos savaičių. Prieš ir po intervencijos dalyvėms buvo atlikti kraujo tyrimai, rodantys uždegimines organizmo reakcijas: Interleukinas 6 ir C-reaktyvinis baltymas (CRB). Dalyvės taip pat du kartus (prieš ir po intervencijos) dalyvavo funkcinio magnetinio resonanso (fMRI) tyrime: gulėdamos fMRI skeneryje jos stebėjo grėsmę keliančių veido išraiškų nuotraukas, socialinio ir ne socialinio, pavyzdžiui gamtos, pobūdžio malonius vaizdinius, bei neutralius vaizdinius.

Mindfulness poveikis imuninei sistemai yra moduliuojamas padidėjusio nervinės sistemos jautrumo maloniems stimulams

Kaip ir rodė ankstesni tyrimai, mindfulness intervencija sumažino depresijos simptomus ir pagerino bendrą savijautą. Mindfulness praktikos sumažino smegenų migdolinių kūnų reaktyvumą į grėsmingas veido išraiškas. Migdoliniai kūnai yra smegenų limbinės sistemos dariniai, kurių viena pagrindinių funkcijų yra baimės ir nerimo procesavimas. Tai rodo, jog mindfulness praktikos slopina grėsmei jautrių smegenų struktūrų veiklą. Taip pat po intervencijos padidėjo pilvinio dryžuotojo kūno (lot. ventral corpus striatum) jautrumas maloniems vaizdams. Ši smegenų struktūra procesuoja apdovanojančias (t.y. malonias) patirtis.
Tai skatina manyti, kad mindfulness nauda psichinei sveikatai yra tiesiogiai susijusi su lavinamu gebėjimu pastebėti daugiau dabartinės patirties aspektų ir jais mėgautis. Taigi tyrimas parodė, jog mindfulness praktikos mažina centrinės nervinės sistemos jautrumą grėsmei, bei didina jautrumą malonumui. Tuomet mokslininkai nagrinėjo santykį tarp uždegiminių reakcijų pokyčių ir nervinės sistemos pokyčių po mindfulness intervencijos. Uždegiminių pokyčių variacija priklausė tik nuo padidėjusio jautrumo malonumui, o sumažėjęs jautrumas grėsmei nedarė jokios įtakos uždegiminėms reakcijoms. Šie rezultatai nustebino, nes dažniausiai yra akcentuojama tai, kad mindfulness mažina stresą. Šio tyrimo rezultatai prisideda prie įrodymų, jog pozityvūs psichologiniai procesai yra glaudžiai susiję su imunine sistema ir galbūt net labiau nei neigiamos psichologinės būsenos. Taigi, tyrimas parodė, kad teigiamas mindfulness poveikis imuninei sistemai yra sąlygojamas padidėjusio nervinės sistemos jautrumo maloniai informacijai.
Tyrimo rezultatai padeda suprasti, kokie neurobiologiniai mechanizmai yra atsakingi už teigiamą mindfulness praktikų poveikį žmonių sveikatai. Akivaizdu, kad šis poveikis neapsiriboja vien psichine sveikata. Dėmesingas įsisąmoninimas veikia ir tokių kritinių funkcijų, kaip imuninė sistema, veiklą. Šis poveikis ypač svarbus, nes tai gali prisidėti prie tokių ligų kaip vėžys prevencijos ir padėti išvengti remisijos šią diagnozę jau turintiems pacientams. Būtų įdomu, jei vėlesni tyrimai apžvelgtų, ar moterims, tęsiančioms mindfulness praktikavimą, vėžys išties atsinaujino rečiau. Šie rezultatai leidžia bent preliminariai teigti, kad mindfulness praktikavimas turi potencialą gerinti visuotinę sveikatą.

Miegodami žmonės geba atsakyti į klausimus ir spręsti paprastas matematines problemas

Didžiulė tarptautinė mokslininkų komanda, atliko tyrimą kuris aptiko naują fenomeną – interaktyvų sapnavimą. Interaktyvaus sapno metu žmonės geba sekti jiems duodamas instrukcijas, atsakyti į paprastus klausimus ir netgi spręsti matematines problemas. Tyrimas pasirodė moksliniame žurnale Current Biology.

Sapnai yra vis dar paslaptingas fenomenas
Sapnai mus perkelia tarsi į kitą realybę, į pasaulį, kuris atrodo toks pats tikras kaip ir mūsų kasdienės patirtys. Sapnų funkcija ir tai kas sąlygoja jų turinį iki šiol nėra aiškūs ir todėl itin masina mokslininkus.
Moksliniai sapnų tyrimai susiduria su sunkumais: nors neuromokslo technologijos leidžia matuoti smegenų funkciją sapnų metu, pati sapno patirtis yra gan sunkiai užfiksuojama. Taip yra dėl to, kad retrospektyvus sapno nupasakojimas dažniausiai būna fragmentuotas ir ne itin tikslus. Mūsų gebėjimai miegant suformuoti naujus atsiminimus yra roboti, o būsenos pasikeitimas nubudimu tarsi neleidžia persinešti visos informacijos
į šią realybę. Dėl to būtų išties naudinga atrasti būdą išgauti sapno apibūdinimą iš žmonių tuo metu kai jie sapnuoja. Šio tyrimo komanda padėjo pirmuosius žingsnius siekiant šio tikslo.

Miegantys eksperimento dalyviai komunikavo sutartiniais veido arba akių judesiais
Tyrimas buvo atliktas keturiose nepriklausomose laboratorijose skirtingose šalyse. Tyrime dalyvavo 36 žmonės, kurių patirtys su kontroliuojamais sapnais (angl. lucid dreaming) buvo skirtingos. Kai kuriems dalyviams beveik nėra tekę patirti tokių kontroliuojamų sapnų, o kiti yra juos patyrę dažniau.
Elektroencefalografijos (EEG) metodas, kurio metu yra sekama smegenų biosrovė registruojant neuronų elektros potencialus, leido įsitikinti, kad dalyviai išties miega. Kai laboratorijose miegantys eksperimento dalyviai pasiekė gilaus miego fazę, mokslininkai bandė komunikuoti su jais žodžiais, šviesų blykstėmis ir prisilietimais. Miegantys dalyviai buvo prašomi atsakyti į paprastus matematinius klausimus, skaičiuoti šviesos blykstes arba prisilietimus, o tai pat ir atsakyti į paprastus klausimus, pavyzdžiui – ar jūs kalbate ispaniškai? Atsakymus dalyviai davė iš anksto susitartais akių arba veido raumenų judesiais, kurie buvo sekami prie veido priklijuotais elektrodais.

Ši eksperimentinė procedūra pavaizduota kiek žemiau.

Eksperimentinė tyrimo procedūra/Lucy Doherty iliustracija

Sapno pasaulis susimaišo su realybe
Keturiose nepriklausomose laboratorijose dirbę mokslininkai aptiko įtikinamų įrodymų, kad giliose miego stadijose yra įmanoma užmegzti abipusę komunikaciją su miegančiais dalyviais. Ne visose eksperimento sesijose dalyviams pavyko patirti itin aiškius sapnus, kuriuos jie jautė galintys kontroliuoti. Tačiau tose sesijose kur tai pavyko, ši komunikacija neretai būdavo sėkminga: net per 47% kontroliuojamo miego sesijų
buvo pateikiamas bent vienas teisingas atsakymas į pateiktą klausimą.
Po teisingo atsakymo dalyviai dažniausiai būdavo pažadinami, kad nupasakotų savo patirtį. Kai kurie dalyviai net gan aiškiai prisimena kaip sapno realybė susimaišė su eksperimentuotojų užduodamais klausimais.
Vienas iš dalyvių atpasakojo, kad per užduotį, kai buvo liečiama jo ranka, jis sapnavo, kad kovoja su goblinais. Dalyvis tikina, kad pats nustebo, jog vienu metu sugebėjo ir kovoti su sapno veikėjais, ir skaičiuoti rankos palietimus. Kitas eksperimento dalyvis pasakojo sapnavęs, kad yra vakarėlyje, o eksperimentuotojo balsas atkeliavo iš kažkokios kitos, jam nepasiekiamos, erdvės ir priminė istorijos pasakotoją filme. Kiti dalyviai klausimus dažnai išgirsdavo per sapne esančius objektus, tokius kaip radijas.

Kuo šis tyrimas naudingas
Šis tyrimas sugriovė įsitikinimą, kad apskritai neįmanoma bendrauti su sapnuojančiais žmonėmis. Be to buvo parodyta, jog miegantys asmenys gali ne tik suprasti jiems komunikuojamą informaciją, bet ir komunikuoti atgal. Tad tyrimas atskleidė, jog fenomenologiniai ir kognityviniai sapno aspektai gali būti sėkmingai komunikuojami ir realiu laiku – t.y. vykstant sapnavimui.
Šis tyrimas ateityje gali būti ypač naudingas studijuojant sapnus, atmintį ir tai koks svarbus yra miegas atsiminimų užtvirtinimui. Taip pat šios mokslininkų komandos padarytas darbas gali būti pritaikytas gydant miego sutrikimus, o galiausiai galbūt ir padėti žmonėms kontroliuoti savo sapnų turinį.