#3 Psichologijos mokslo įdomybės. Kas padeda sportuoti? Ir kaip ištrinti trauminius prisiminimus?

Ar reikia prisiversti sportuoti? O galbūt geriau užsimanyti...?

Fizinio aktyvumo svarba fizinei ir psichologinei sveikatai yra nenuginčijama, tačiau ir gydytojai ir psichologai susiduria su sunkumais skatindami savo klientus gyventi fiziškai aktyvesnį gyvenimą. Nuolat sau sakome „reikia prisiversti sportuoti“, o tai ir pasako, kad daugelio santykis su sportu nėra lengvas. Bet visgi prisiminkite paskutinį kartą, kai sportavote: ar tai darėte dėl to, kad taip buvote suplanavęs ar dėl to, kad staiga pajutote norą pajudėti? O galbūt prisidėjo abi priežastys?

Tradiciškai mokslininkai buvo linkę tirti bendrą žmonių polinkį sportui ir kurti strategijas, kaip šią motyvaciją didinti. Tačiau naujas tyrimas atkreipia dėmesį į tai, kad taip pat yra svarbu atsižvelgti ir į trumpalaikius momentinius norus ir impulsus. „Įprastai motyvaciją suprantame, kaip gan stabilią būseną – pavyzdžiui, sakome „Šiandien nesijaučiu motyvuotas“ arba kaip būdo bruožą –  „Aš nesu motyvuotas žmogus“. Šis naujas požiūris motyvaciją supranta labiau kaip motyvacija dabar“, – Britanijos Psichologų Asociacijai pasakoja vienas tyrimo autorių Stults-Kolehmainen.

JAV mokslininkų komanda parodė, kad norai ir impulsai judėti arba būti fiziškai aktyviems nuolat kinta. Pavyzdžiui po 50 minučių paskaitos studentai nurodė daug didesnį momentinį troškimą veikti ką nors fiziškai aktyvaus ir daug mažesnį momentinį troškimą būti fiziškai pasyviems, nei kad prieš paskaitą. Nors šie rezultatai nestebina, tyrimo autoriai pastebi, kad tokiems momentiniams motyvacijos sportui pokyčiams yra skiriama per mažai dėmesio.

Mokslininkų komanda tiki, kad kreipdami dėmesį į momentinę motyvaciją, galime padėti žmonėms sportuoti dažniau. Tikimasi, kad ateityje bus kuriamos intervencijos sukeliančios arba stiprinančios momentinius impulsus sportui: vien kalbėjimas apie troškimą judėti, arba sportuojančių žmonių video gali sukelti norą pajudėti.

Originalus tyrimas pasirodė moksliniame leidinyje „Frontiers in Psychology“.

Ar įmanoma ištrinti trauminius prisiminimus?

Tyrimas atliktas Teksaso A&M universiteto mokslininkų komandos teikia daug vilties efektyvesniam traumos paveiktų žmonių gydymui, rašo Science Daily.

Dauguma žmonių patyrusių traumas yra kankinami šias traumas sukėlusių įvykių prisiminimų. Šie prisiminimai dažnai spontaniškai aktyvuojasi susidūrus su įvairiais trauminį įvykį primenančiais stimulais. Psichologinės intervencijos siekia šiuos prisiminimus pakartotinai sukelti saugiame kontekste ir taip pamažu silpninti prisiminimų keliamus nemalonius pojūčius.

„Didžiulė problema yra tai, kad prisiminimo slopinimo procedūros vistiek neištrina pačio prisiminimo“, – sako viena iš tyrimo autorių Stephen Maren. „Prisiminimas niekur nedingsta ir gali bet kada aktyvuotis, o tai ir sukelia atkritį“.

Mokslininkų komanda norėjo sužinoti, ar yra įmanoma trauminius prisiminimus izoliuoti ir aktyvuoti juos dirbtinai. Tyrimo komandos tikslas buvo ne tik modifikuoti su šiais prisiminimais susijusius baimės pojūčius, bet ir išsiaiškinti ar yra įmanoma slopinti arba net ir visai ištrinti ir pačius prisiminimus. Tam įgyvendinti mokslininkai naudojo žiurkes it pasitelkė procedūrą, kuri leido sukurti asociaciją tarp įvairių neutralių stimulų ir traumą sąlygojusio įvykio. Vėliau šie neutralūs stimulai netiesiogiai aktyvuodavo trauminio įvykio prisiminimą ir padidindavo veiklą už atmintį atsakingoje smegenų struktūroje hipokampe.

Šis tyrimas parodė, kad tokia netiesioginė prisiminimo aktyvacija gali leisti modifikuoti distresą keliančius trauminius prisiminimus: netiesioginis prisiminimų aktyvavimas atveria „langą“ šių prisiminimų slopinimui. Tačiau autoriai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų tam, jog būtų įsitikinta ar tokia intervencija gali negrįžtamai ištrinti trauminius prisiminimus.

Tyrimas pasirodė balandžio mėnesio moksliniame žurnale „Nature Neuroscience“.