Giedrės Žalytės įrašas Žmogaus instituto Youtube kanale: “Liūdesys ir gedėjimas. Kas vyksta, kai neleidžiame sau jo jausti?” Kiekvienas savo gyvenime patiriame netekčių ir praradimų, ir tuomet natūralu jausti liūdesį, išgyventi gedėjimą. Kartais tai trunka tam tikrą laiką, o mūsų skubančios kultūros esame nuolat skatinami “versti kitą puslapį”. Kaip atpažinti, jeigu nešiojamės neišgyventą liūdesį ir esame jo veikiami? Kaip padėti sau su juo išbūti, kad iš tikrųjų galėtume gyventi toliau? Šiandien noriu truputį papasakoti apie liūdesio emociją. Savo kaip psichoterapeutės darbe gana dažnai susiduriu su situacijomis, kuomet paaiškėja, kad žmogus, su kuriuo dirbu – mano klientas ar klientė – nėra išliūdėjęs …
„Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.“ – Plautas. Kodėl žmonės pyksta? Pyktis yra labai dažna emocija – žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15-a kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Pykstame ir mes, todėl yra labai svarbu – ar mes kenčiame dėl savo pykčio, ar mokame juo naudotis. Pyktis ir jo sinonimai Šiame straipsnyje kalbėdamas apie pyktį turiu omeny visą spektrą emocijų nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri taip pat kaip ir kitos emocijos turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį …
Kam žmogui reikalingos emocijos ir kokios jų funkcijos? Kiekvienas galvojame, jog žinome, kas yra emocija, kol mūsų nepaprašo pateikti jos apibrėžimą. Mokslininkai, tyrinėdami emocijas, remiasi keliomis teorijomis. Pirmoji remiasi prielaida, jog žmonėms būdingas įgimtas emocijų rinkinys ir jas jie išreiškia visi vienodai. Šia teorija besivadovaujantys tyrėjai yra linkę emocijas laikyti smegenyse įrašytais instintų evoliucijos produktais, kurie skatina mus reaguoti tam, kad išgyventumėm. Antroji teorija remiasi moksliniais įrodymais, jog emocijos yra ne universalios, bet greičiau išmoktos ir suformuotos kultūros. Psichologė ir neuromokslininkė Lisa Fieldman Barrett teigia, jog “emocijos nėra jūsų reakcijos į pasaulį; jos yra jūsų smegenų būdas suprasti prasmę.” Psichologė …
Kartais emocijas suprasti nėra paprasta, tačiau ši paprasta ir aiški metodika, vadinama emocijų trikampis, gali labai padėti. Trikampio apačioje yra bazinės emocijos, kurias visi jaučiame nuo gimimo, o viršutiniuose kampuose – socialinės emocijos, kurias jausti išmokstame, bei proto sugalvoti “manevrai”, kaip apsisaugoti nuo emocijų. Norintiems šis metodas padės geriau suprasti save ir savo vidinį gyvenimą. Kiekvienam žmogui nepaprastai naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais. Jausmų poveikio mūsų protui ir kūnui supratimas padeda užkirsti kelią nerimui ir depresijai, be to, atveria patikrintą ir moksliniais tyrimais grįstą kelią sveikimo link. Jausmai – tai neuroplastiškumo katalizatorius, leidžiantis …