Seminaras skirtas žmonėms, kurie vaikystėje patyrė sunkesnių išgyvenimų ir jaučia bei pastebi, kad šie išgyvenimai iki šiol veikia jų gyvenimą. Tai gali būti vaikystėje patirtos netektys, emocinis ir/ar buitinis apleistumas, didelis vienišumas…
Kam seminaras yra ypač aktualus?
- Seminaras skirtas žmonėms, kurie vaikystėje patyrė sunkesnių išgyvenimų ir jaučia bei pastebi, kad šie išgyvenimai iki šiol veikia jų gyvenimą. Tai gali būti vaikystėje patirtos netektys, emocinis ir/ar buitinis apleistumas, didelis vienišumas, ar kiti sunkūs tarpasmeniniai išgyvenimai, dėl kurių iki šiol nelengva pasitikėti kitais žmonėmis ir/ar savimi bei kurti norimus santykius, realizuoti save profesinėje veikloje ir kitur.
Daugybė žmonių augdami patiria didesnių ar mažesnių iššūkių.
Trauminis išgyvenimas yra toks iššūkis, kuris mūsų smegenims pasirodo per didelis ir todėl nepavyksta su juo sėkmingai susitvarkyti. Labai dažnai vaikystėje su iššūkiais būna sunku susitvarkyti tuomet, jeigu vaikas neturi nei vieno tikrai artimo žmogaus, su kuriuo galėtų dalintis savo išgyvenimais, būti nuoširdus ir atviras, ir iš kurio sulauktų supratimo, paramos ir pagalbos.
Pavyzdžiui, jeigu vaikystėje netenkame brangaus artimo žmogaus, jeigu mus kažkas skriaudžia, žemina ar tyčiojasi, natūralu apie tai papasakoti artimam suaugusiam žmogui ir tikėtis bei sulaukti veiksmingos pagalbos. Jeigu taip nėra ir vaikas mano, kad viską turi įveikti vienas, iššūkiai dažnai tampa per sunkūs, ir tuomet vaikas pasidaro išvadą, kad ateityje reikia stengtis jokiu būdu nepatekti į tokią situaciją, kuri vėl galėtų traumuoti. Todėl vaikystėje traumų patyrę žmonės gali vengti dalykų, kurie yra natūralūs, pavyzdžiui, būti atviri ir pažeidžiami, prisirišti prie kito žmogaus ar žmonių grupės, imtis naujų dalykų ir padaryti klaidų ir t.t. Tokių natūralių patirčių vengimas labai apriboja žmogaus gyvenimą ir gyvenimas gali atrodyti kaip nuolatinės pastangos apsisaugoti. Taip pat žmonės, vaikystėje patyrę traumų, dažnai turi nerealistišką savęs vaizdą, todėl gali jausti stiprų gėdos jausmą, taip pat jiems dažnai yra sunku reguliuoti ir kitas emocijas.
Seminaro lektoriai
Giedrė Žalytė
Psichologė – psichoterapeutė
Kognityvinės ir elgesio krypties (KET) psichoterapeutė ir supervizorė, schemų terapijos praktikė, LSMU Elgesio medicinos instituto dėstytoja. Turi daugiau kaip 12 metų praktinio darbo patirties, dirbant su klientais, taikant skirtingus šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos metodus, baigusi studijas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje ir nuolat kelianti savo kvalifikaciją emocijų valdymo, vidinės šeimos sistemos, schemų terapijos, gamtos terapijos, mindfulness srityse. Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos ir Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijų viceprezidentė.
dr. Julius Neverauskas
Gydytojas psichoterapeutas
Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Informacija
- Pamoka 0
- Testas 0
- Prieigos trukmė 10 weeks
- Įgūdžių lygis Visiems
- Kalba Anglų
- Dalyvių 374
- Pažymėjimai Žiūrėti aprašymą
