Jeigu jus daugiau nei dvi savaites vargina prislėgta nuotaika, negalėjimas patirti malonumo, jėgų trūkumas – gali būti, kad sergate depresija. Kartu gali būti įvairūs kiti skundai – stiprus nerimas, apatija, sutrikęs miegas, apetitas, savikaltė…
Jeigu jus daugiau nei dvi savaites vargina prislėgta nuotaika, negalėjimas patirti malonumo, jėgų trūkumas – gali būti, kad sergate depresija. Kartu gali būti ir įvairūs kiti skundai – stiprus nerimas, apatija, sutrikęs miegas, apetitas, savikaltė, kūno skausmai, motyvacijos trūkumas, mintys apie savižudybę arba savęs žalojimas.
Depresija yra pats dažniausias psichikos sutrikimas pasaulyje. Kiekvienais metais ja suserga maždaug 6-7 procentai žmonių, o per gyvenimą depresija suserga iki 20 procentų žmonių. Depresija yra labai sunki liga ir labai stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą. Ji siejasi ne tik su kitais psichikos sutrikimais (socialiniu nerimo sutrikimu, generalizuotu nerimo sutrikimu, priklausomybėmis alkoholiui ar kitoms medžiagoms), bet ir su kūno ligomis, dažnai sukelia psichosomatinius skausmus. Depresija sutrumpina žmogaus gyvenimą tiek pat, kiek rūkymas.
Taip jau yra, kad depresijos simptomai – prislėgta nuotaika, apatija, jėgų trūkumas bei visuomenės stigmatizuojantis požiūris į psichikos sveikatą dažnai sutrukdo žmogui kreiptis pagalbos į specialistus, tad didelė dalis žmonių negauna gydymo ir kenčia nuo prislėgtos nuotaikos, stipraus nerimo ir kitų depresijos sukeltų simptomų.
Taip pat tiems, kuriuos vargina ilgai trunkanti prislėgta nuotaika (tokia būklė vadinama distimija), stiprus nerimas. Seminaras bus naudingas ir tiems, kurie vartoja medikamentinį gydymą ar lankosi pas psichoterapeutą, tačiau norėtų išmokti daugiau būdų sau padėti.
Taip pat seminaras bus naudingas ir depresija sergančių artimiesiems.
Jeigu sergate sunkia depresija su savižala ir mintimis apie savižudybę, ar yra psichozės simptomų, siūlome nedelsiant kreiptis į psichiatrą.
Seminaro lektoriai
dr. Julius Neverauskas
Gydytojas psichoterapeutas
Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Adomas Bieliauskas
Medicinos gydytojas, psichiatrijos rezidentas, studijuojantis ir praktikuojantis kognityvinę ir elgesio terapiją. 2012 – 2018 m. – baigtas medicinos magistras Vilniaus Universitete Medicinos fakultete. Nuo 2017 m. – Kognityvinės ir elgesio terapijos kursantas LSMU. Nuo 2018 m. psichiatrijos rezidentas VU. Yra parašęs knygą apie pirmąsias savo patirtis pradėjus taikyti psichoterapinius metodus – “Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys”
Ką gausiu įsigyjęs šiuos mokymus?
Seminaro vaizdo pamokas, kurių bendra trukmė 4 val.
Seminaro metu pateiktas skaidres.
Papildomą lektorių medžiagą, pateiktą jau po seminaro.
Mokymų įrašai bus pasiekiami 12 mėn. nuo įsigyjimo dienos.
Peržiūrėję mokymus, galėsite užduoti klausimus, į kuriuos lektorius atsakys artimiausiu metu.
Būdai padėti sau: mąstymo klaidos ir jų atpažinimas, savistaba, elgesio aktyvacija, darbas su kūnu – kūno terapija.
Būdai padėti depresija sergantiems artimiesiems.
Jeigu sergate sunkia depresija su savižala ir mintimis apie savižudybę, ar yra psichozės simptomų, siūlome nedelsiant kreiptis į psichiatrą.
Mokymu metu bus:
Pateikiami įrodymais pagrįsti kognityvinės ir elgesio terapijos metodai.
Taip pat bus naudojamasi ir kūno terapijos (angl.: body therapy) technikomis.
Siūlomi konkretūs ir efektyvūs savipagalbos būdai, kaip galima sau padėti sergant depresija.
Suteikiamos rekomendacijos, kaip galima padėti depresija sergančiam artimajam.
Seminaro metu nebus diagnozuojamos depresijos ir skiriamas individualus gydymas, tačiau bus siūlomi pagalbos metodai, kuriuos galima derinti su medikamentiniu gydymu ar psichoterapija.
Vilniaus universitete įgijo medicinos magistro laipsnį ir baigė psichiatrijos rezidentūrą, o Lietuvos sveikatos mokslų universitete – psichoterapijos podiplomines studijas.
Adomas Bieliauskas yra Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos (LKETA) valdybos narys ir LSMU podiplominių studijų lektorius. Dirba gydytoju psichiatru ir psichoterapeutu, skaito paskaitas bei gilina kompetencijas schemų terapijos srityje.
Jis taip pat yra knygos „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“ autorius.
Julius Neverauskas yra medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas.
Jau daugiau kaip du dešimtmečiai dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Patyriminės hipnozės ir hipnoterapijos dienos ĮRAŠAS Kas iš tiesų yra hipnozė? Kaip veikia transo būsena? Kur baigiasi mitai ir prasideda mokslu grįstos žinios? Kviečiame į...
Lietuvos Kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos metinės (LKETA) konferencijos (vykusius 2025 m. sausio 24-25-26 d.) įrašas Renginį organizuoja Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacija (LKETA)...
ASMENINIŲ ŽMOGIŠKŲJŲ RESURSŲ VALDYMAS Fizinė sveikata ir psichologinė būklė, energija ir darbingumas, laikas, režimas ir disciplina, sprendimų priėmimas irproblemų sprendimas, perfekcionizmas Lektoriai: gydytojas psichoterapeutas dr....
Asmenybės įtaka poros suderinamumui ir santykiams Kaip asmenybės psichologijos žinios gali padėti renkantis gyvenimo partnerį? Kaip panaudoti asmenybės psichologijos žinias, didinant poros tarpusavio supratimą ir...
Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos (LĮGPA) metinė konferencija 2024 | Konferencijos įrašas Išsami programa: Kviečiame dalyvauti Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos (LĮGPA) metinėje konferencijoje 2024...
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Žmogaus instituto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Žmogaus instituto slapukų politika.
Funkcijų palaikymui
Visada aktyvus
Techninis saugojimas arba prieiga yra griežtai būtini siekiant teisėto tikslo, kad būtų galima naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai prašo abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti pranešimą elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninis saugojimas arba prieiga, kuri naudojama tik statistikos tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Reklamos įrankiai
Techninis saugojimas arba prieiga yra reikalingi siekiant sukurti naudotojų profilius, kad būtų galima siųsti reklamą arba sekti naudotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
Gedėjimo tyrimuose dažnai remiamės retrospektyviais vertinimais – prašome žmonių prisiminti, kaip jie jautėsi per pastarąsias savaites ar mėnesius. Tačiau tai ne visada leidžia pamatyti, kaip gedėjimas iš tiesų kinta kasdienybėje ir kaip jis susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, miego kokybe, buvimu namuose ar darbe, vienumoje ar su kitais žmonėmis. Šiame pristatyme bus aptariami tyrimai, leidžiantys pažvelgti į gedėjimo patirtis „čia ir dabar“ ir geriau suprasti jų ryšį su kasdieniais kontekstais.
Apie lektorę
Dr. Justina Pociūnaitė-Ott – netekčių psichologijos tyrėja, tirianti, kaip gedėjimas atsiskleidžia žmonių kasdienybėje ir kaip jis kinta laikui bėgant. Savo darbuose ji taiko momentinio stebėjimo metodiką, leidžiančią fiksuoti patirtis jų natūralioje aplinkoje ir taip sustiprinti praktinį darbą mokslinėmis įžvalgomis. Doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotę baigusi Vokietijoje ir Olandijoje, šiuo metu ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir siekia tęsti bei vystyti gedėjimo tyrimus Lietuvoje.