Žmonėms, kurie turi sudėtingą, komplikuotą santykį su pinigais, kurie su finansais susijusiuose reikaluose patiria itin intensyvias emocijos, tokias kaip baimė, nerimas, pyktis, kaltė, gėda.
Šis seminaras skirtas:
- Žmonėms, kurie turi sudėtingą, komplikuotą santykį su pinigais, kurie su finansais susijusiuose reikaluose patiria itin intensyvias emocijos, tokias kaip baimė, nerimas, pyktis, kaltė, gėda.
- Žmonėms, kurie dažnai patiria dėl pinigų kylančius tarpasmeninius sunkumus ir konfliktus.
- Žmonėms, kurie dažnai nuogąstauja, gailisi dėl savo elgesio su pinigais ir vis nesėkmingai bando jį keisti.
- Taip pat žmonėms, kurie tiesiog nori geriau suprasti savo ir kitų žmonių santykį su pinigais, bei norintiems jį keisti.
Kodėl labai svarbu mokytis apie pinigų ir turto psichologiją:
pinigų trūkumą daugelis žmonių įvardina kaip pagrindinę priežastį, kodėl jie jaučiasi nelaimingi ar nesėkmingi. Taip pat turtinė padėtis gana dažnai tampa ir konfliktų ar nebendravimo prielaida. Amerikos psichologų asociacijos (APA) 2008 m. ekonominės krizės metu atlikta metinė streso apklausa (Stress in America) parodė, kad pagrindinis streso šaltinis 80% JAV gyventojų buvo asmeniniai finansai ir ekonomika.
Atrodo nieko nuostabaus ir natūralu, kad tuo metu, būtent ekonominės krizės metu galėjo taip būti, tačiau metai iš metų, netgi ekonominio pakilimo laikotarpiu apie 70 % JAV gyventojų asmeninius finansus ir ekonomiką nurodo kaip vieną pagrindinių jų streso šaltinių, dažnai svarbesnį nei šeima, santykiai ir sveikata. Panašios tendencijos stebimos ir visose išsivysčiusiose, turtingose šalyse. Ne išimtis ir Lietuva. Visiškai patenkinti savo finansais sako esantys vos 7% Lietuvos gyventojų. Tik 1 iš 6 apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad finansinė situacija jam streso nekelia. 39% Lietuvos gyventojų dėl asmeninės finansinės situacijos kasdien jaučia nerimą, dažniau nei nerimą dėl sveikatos, santykių ir šeimos. 44% teigia, kad susirūpinimas savo ar šeimos finansine situacija neigiamai veikia jų sveikatą, 30% santykius su artimaisiais, 16% produktyvumą darbe. Tarp jaunų Lietuvos gyventojų (18-24 m.) kasdien stresą dėl savo finansų patiria net 64%. Visiškai nepatenkinti savo finansine padėtimi yra 14% Lietuvos gyventojų. Remiantis „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 m. atlikto tyrimo duomenimis, trečdalis žmonių Lietuvoje reguliariai patiria nemalonias emocijas, kuomet susiduria su situacija kai norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis. O kuomet išleidžiama daugiau, nei gali sau leisti, streso lygis ir nemalonių emocijų patyrimas išauga dar labiau. Paskutinio pusmečio laikotarpyje 40% apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė patyrę kaltės jausmą dėl nebūtinų išlaidų. Impulsyvus pinigų leidimas būdingas kas antram jaunam Lietuvos gyventojui (18-24 m.), kas galiausiai dar labiau prisideda prie jų patiriamo nerimo dėl finansų.
Seminaro lektoriai
Dalius Kurlinkas
Medicinos psichologas, kognityvinės ir elgesio krypties psichoterapeutas, dėstytojas.
dr. Julius Neverauskas
Gydytojas psichoterapeutas
Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Paskutinio pusmečio laikotarpyje su artimaisiais dėl pinigų ginčijosi 20% Lietuvos gyventojų.
Tuo tarpu 23 % apskritai vengia ir nenori kalbėtis apie finansus nei su šeima, nei su draugais, nei su profesionaliais konsultantais*.
Taigi įvairūs tyrimai ir apklausos rodo, kad santykio su pinigais tema yra aktuali daugeliui, tačiau be tyrimų ir apklausų turbūt tą galėtume patvirtinti ir daugelis iš mūsų remdamiesi savo asmenine patirtimi, stebėdami kitus bei pasaulį. Galime stebėti kaip įvairios finansinės priemonės (paskatos ar baudos) gali leisti pasireikšti vienam ar kitam žmonių elgesiui ar net jį keisti, netgi šalies mastu. Galime matyti kaip metai iš metų žmonės įkliūna į finansinių sukčių pinkles, nepaisant to, kad jų veikimo schemos būna išaiškinamos ir viešinamos, tiek paprastos, tiek sudėtingos. Galime matyti kaip į kai kurias iš jų patenka netgi finansų srityje išsilavinimą turintys asmenys. Galime matyti kaip metai iš metų žmonės susižavi iš pažiūros itin patraukliomis investicijomis ir galiausiai praranda pinigus. Taip pat galime matyti ir kai kurių žmonių itin komplikuotą santykį su pinigais, perteklinei juos sureikšminant ar nuvertinant. *Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 m. rugpjūčio 14–25 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ (tyrimo metu buvo apklausti 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus).
Informacija
- Pamoka 0
- Testas 0
- Prieigos trukmė 10 weeks
- Įgūdžių lygis Visiems
- Kalba Anglų
- Dalyvių 152
- Pažymėjimai Žiūrėti aprašymą
