Kodėl pyktis yra naudingas ir kaip juo galima naudotis?
„Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.“ – Plautas.
Kodėl žmonės pyksta? Pyktis yra labai dažna emocija – žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15-a kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Pykstame ir mes, todėl yra labai svarbu – ar mes kenčiame dėl savo pykčio, ar mokame juo naudotis.
Straipsnio temos
Pyktis ir jo sinonimai
Šiame straipsnyje kalbėdamas apie pyktį turiu omeny visą spektrą emocijų nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri taip pat kaip ir kitos emocijos turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį informacijos kiekį ir priimti sprendimą - tuomet mes tiesiog jaučiame, ką turime daryti ir bandome vienokiais ar kitokiais būdais pasirūpinti emocijų signalizuojamais poreikiais.
Žmonės yra įpratę emocijas skirstyti į teigiamas ir neigiamas, tačiau toks skirstymas neteisingas. Dažniausiai džiaugsmą, entuziazmą, viltį suvokiame kaip teigiamas, o liūdesį, nerimą ir pyktį kaip neigiamas. Iš tikrųjų, visos emocijos yra tiesiog mūsų reakcija į aplinką. Džiaugsmas mums sako, kad esame saugūs ir tokia situacija mums labai tenkina. Nerimas praneša apie ateityje tykančius pavojus ir leidžia jiems tinkamai pasiruošti. Liūdesys leidžia išgedėti netektį ir skatina atkreipti dėmesį į kitus žmones, siekti jų atjautos.
Na, o ką gi mums nori pasakyti pyktis?
Pyktis dažniausiai kyla situacijose, kai kažkas su mumis elgiasi nesąžiningai, nori mums pakenkti, pažeminti, demonstruoja agresiją arba tiesiog esame situacijoje, kuri mūsų netenkina. Na ir kartais pyktis yra tik ledkalnio viršūnė – žmogus gali jausti stiprų liūdesį, gėdą ar kaltę, tačiau savo emocijas išreiškia per pyktį, nes taip yra išmokęs, taip yra patogiau arba tiesiog bijo pajusti kitas emocijas. Taigi pyktis mums siunčia signalą, jog derėtų imtis veiksmų ir kažką keisti. Tam pyktis dar ir suteikia energijos. Pykčio metu išsiskiria katecholaminai adrenalinas ir noradrenalinas ir žmogus pajaučia energijos pliūpsnį, širdis pradeda plakti stipriau, įsitempia kūnas, paraudonuoja veidas.
Žinoma, kartais žmonės supyksta dėl menkniekių arba dalykų, kurių pakeisti negali. Žmonės kartais pyksta, nes lietus lyja arba saulė šviečia arba dėl to, kad kiti žmonės yra tokie, kokie yra. Toks pyktis nėra brandus, tačiau net ir tokiais atvejais jis neša poreikį būti išgirstam, išklausytam ir suprastam.
Kaip suvaldyti pyktį? Ką daryti, jeigu sunku išreikšti pyktį?
Didžioji dalis žmonių yra linkę pyktį slopinti arba netgi visiškai neigti. Suprantama, mūsų kultūra dažnai moko, jog pykti yra negražu, negarbinga ir tai yra nuodėmė. Visgi neišreikštas, nugramzdintas pyktis vis tiek išnyra į paviršių, tik jau pasyvios agresijos forma. Tada žmonės „netyčia“ vėluoja į susirinkimus, užmiršta atskambinti, sudegina vakarienę arba labai subtiliai kitam žmogui įgelia, jį apkalbinėja arba siekia suerzinti. Pasyvi agresija ne tik neleidžia spręsti problemų, apsunkina tarpasmeninius santykius, bet ir stipriai kenkia kūnui. Pyktis siejamas su dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis – insultu, miokardo infarktu, didesniu kraujospūdžiu, lėtiniais galvos skausmais, prastesniu imunitetu.
Priešingai nei pasyvi agresija tinkamai ir konstruktyviai išreikštas pyktis gali būti labai naudingas. Naudojantis pykčio iššaukta energija žmonės gali keisti situaciją į palankesnę, pagerinti santykius, apginti save ar savo vertybes. Kaip tai padaryti tinkamai?
- Atpažinkite pyktį. Kūno pojūčiai jums padės – padažnėjęs širdies plakimas, įtampa krūtinėje, suraukti antakiai, sukąstas žandikaulis.
- Leiskite sau pykti, nes tai yra normali ir legali emocija. Atsisakykite ignoruoti pyktį.
- Supraskite, dėl ko kilo pyktis ir ko norėtume iš šios situacijos. Tuo pačiu atpažinkite, ar tai nėra vaikiškas pyktis kylantis dėl šviečiančios saulės – dalyko, kurio negalite pakeisti. Įsivardinkite sau: „Aš pykstu, nes .... Aš norėčiau, kad ....“.
- Išreikškite pyktį. Tiesiog pasakykite tą patį sakinį „aš pykstu, nes .... Aš norėčiau, kad....“. Tai galite padaryti jums priimtinu būdu. Žinau, kad daugeliui žmonių, keista taip šnekėti, bet pabandykite. Jeigu vis tiek to neina padaryti, galite pabandyti kitaip. Pvz.: „Aš jaučiuosi prastai, kai tu šaipaisi iš to ir to. Aš norėčiau, kad to nedarytum“. „Aš susierzinau, kai tu ignoravai mano prašymą. Aš norėčiau būti išgirstas“. „Man nėra priimtinas jūsų bendravimo būdas. Norėčiau, kad taip daugiau nesakytumėte“.
Ką daryti, jeigu yra sunku suvaldyti stiprų pyktį?
Kartais problema yra atvirkštinė ir koją kiša ne sulaikomas pyktis, o kitame spektro gale esantis įtūžis ir pykčio priepuoliai. Tuo dažnai skundžiasi ir pyktį slopinantys žmonės – jie pratrūksta, kai jų kantrybės taurė būna perpildyta. Tada dažnai išsilieja ilgai kauptas pyktis, net visai nesusijęs su konkrečia situacija. Tam, kad suvaldytumėte stiprų pyktį galite daryti keletą dalykų:
- Pirmiausia supykę padarykite pertrauką. Žmogus vidutiniškai pyksta 27 minutes. Per tą laiką, pykčio metu išsijungia už mąstymą atsakinga priekinė smegenų skiltis, todėl pasidaro sunku mąstyti. Jeigu jau labai stipriai supykote, greičiausiai nepriimsite teisingo sprendimo. Na bent 27 minutes (tai gali būti ir kelios minutės, kiekvienam žmogui skirtingai), o vėliau po pauzės galėsite priimti daug geresnį sprendimą arba būdą, ką daryti su pykčiu. Tam galite naudoti meditaciją arba relaksaciją.
- Išliekite energiją. Nesistenkite trankytis, daužytis ir rėkauti, nes taip yra tik prailginama pykčio trukmė. Civilizuotais būdais išdeginkite kilusį adrenaliną ir noradrenaliną – eikite pabėgioti, darykite atsispaudimus ar pritūpimus tol, kol visiškai išvargsite.
- Pagalvokite, kokių norite pasekmių iš situacijos, kuri jūsų netenkina. Pabandykite pagalvoti, kokie veiksmai jums padės priartėti prie tos situacijos. Ar dėl to, kad aprėksite kitą žmogų, sudaužysite lėkštes ar trenksite į sieną situacija pasikeis? Ar galbūt yra kitas būdas perduoti žinutę ir patenkinti savo poreikius? Atsakykite į šiuos klausimus.
- Nurimę išbandykite tuos pačius būdus, kurie pristatyti pykčio slopinimo atvejais. Jie taip pat suveiks puikiai.
Pykčio valdymas | Kaip tinkamai įvaldyti šiuos siūlomus būdus bei daugybę kitų šiuolaikinės psichoterapijos būdų ir galimybių tinkamai išreikšti pyktį pristatysime seminare – „Kaip išreikšti PYKTĮ? Sunkių emocijų valdymo pagrindai“.
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Emocijos
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Tag:agresija, emocijos, įtūžis, pyktis, sudirgimas
