Kaip mesti rūkyti? Sužinokite penkias svarbiausias priežastis, kurios šį procesą apsunkina ir ką reikia žinoti, norint pradėti eiti priklausomybės atsikratymo keliu. Nors apie 70 proc. žmonių nori mesti rūkyti, tik labai nedidelei daliai tai pavyksta. Savarankiško metimo atveju sėkmingai meta rūkyti iki 5 proc. žmonių, o labai stipriai motyvuoti pacientai meta 50-70 proc. efektyvumu (1). Taigi net ir turint labai stiprią motyvaciją, labai didelei daliai žmonių nepavysta mesti rūkyti. Kodėl taip yra? Kokios yra priežastys, kodėl žmonės negali mesti rūkyti? Fizinė priklausomybė ir abstinencijos simptomai Didžioji dalis atkryčių įvyksta per patį pirmą rūkymo metimo mėnesį (2). Abstinencijos simptomai atsiranda nustojus …
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (sutrumpintai OKS)(1) – tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingos obsesijos ir/arba kompulsijos. Obsesijos yra pasikartojančios, nuolatinės mintys, vaizdiniai, potraukiai, kurie yra įkyrūs, intruzyviniai, nemalonūs, nepageidaujami. Kompulsijos yra pasikartojantys veiksmai, elgesys ar mintyse atliekami veiksmai, kuriuos žmogus daro reaguodamas į obsesijas. Kaip atrodo obsesinis kompulsinis sutrikimas? Obsesinis kompulsinis sutrikimas gali būti labai skirtingos išraiškos. Gali būti vien obsesijos be kompulsijų, gali labiau dominuoti kompulsijos. Bet kokiu atveju sutrikimo esmė yra įkyrios, nerimą keliončios mintys ir jų išprovokuoti veiksmai – kompulsijos. Žemiau lentelėje aprašyti pagrindiniai OKS tipai ir nurodyta, kokios dažniausiai kyla obsesijos ir kokias kompulsijas tai išprovokuoja (2). OKS …
„Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.“ – Plautas. Kodėl žmonės pyksta? Pyktis yra labai dažna emocija – žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15-a kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Pykstame ir mes, todėl yra labai svarbu – ar mes kenčiame dėl savo pykčio, ar mokame juo naudotis. Pyktis ir jo sinonimai Šiame straipsnyje kalbėdamas apie pyktį turiu omeny visą spektrą emocijų nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri taip pat kaip ir kitos emocijos turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį …
Depresija – tai pats dažniausias psichikos sutrikimas. Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, jėgų trūkumu, interesų ir malonumo pajautimo praradimu bei įvairiais kitais simptomais (1). Kiekvienais metais depresija suserga 4,4 proc.(2)-7,1 proc. (3) žmonių. Depresija stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą, sutrikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia nedarbingumą ir didina mirtingumą (4). Depresija apsunkina ne tik sergančiųjų, bet ir jų artimųjų gyvenimus. Būtent artimiesiems dažnai kyla klausimai – kaip padėti depresija sergančiam artimajam? 6 depresijos požymiai Pirmiausia – tam, kad būtų galima padėti, reikia atpažinti depresiją. Depresija gali pasireikšti labai įvairias simptomais. Galite įtarti depresiją, jeigu žmogus: (5) Kartais žmonės, kurie turi …
Kuo socialinis nerimas skiriasi nuo įprasto nerimo? 10 klausimų ir atsakymų, Parengė Adomas Bieliauskas. Klausimai atpažinti socialiniam nerimui? Jei bent trumpai atpažinote save, galbūt vertėtų pasidomėti, ar neturite socialinio nerimo sutrikimo? Socialinis nerimas yra labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimiškose situacijose. Su juo susiduria praktiškai visi žmonės, o kai kurie dėl socialinio nerimo kenčia ypač stipriai. Visgi nors beveik visi suprantame, apie ką kalbame, dažnai kyla daug neaiškumų ir mitų susijusių su socialiniu nerimu Delfi išspausdintame straipsnyje Adomas Bieliauskas pateikia atsakymus į 10 dažniausių klausimų susijusių apie socialinį nerimą: Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/kuo-socialinis-nerimas-skiriasi-nuo-iprasto-nerimo-10-klausimu-ir-atsakymu.d?id=86175887 “Socialinis nerimas. Kaip padėti sau?” Dviejų gydytojų – psichoterapeutų žiniomis …
Pasitikėjimo savimi trūkumas ir iš to kylančios problemos – tema, kurią naujame įraše pristato gydytojas Adomas Bieliauskas. Kaip formuojasi šios problemos ir kaip su jomis dirbti? Šiame vaizdo įraše gydytojas Adomas Bieliauskas pasakoja apie pasitikėjimo savimi ir menkos savivertės problemas, apibūdina kaip jos formuojasi. Taip pat pateikia keletą būdų, kaip galima padidinti savo pasitikėjimą savimi ir kaip galima dirbti su savivertės problemomis. Gyd. A. Bieliausko asmeninis puslapis: https://bieliauskas.info/ Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija
Kaip padidinti pasitikėjimą savimi? Šiuo metu labai dažnai yra kalbama apie svarbią žmogaus savybę – pasitikėjimą savimi arba savivertę. Taigi pirmiausia, kas tai yra? Kas yra savivertė ir pasitikėjimas savimi? Savivertė ir pasitikėjimas savimi yra mūsų apibendrinta nuomonė apie save. Tai mūsų subjektyvus savo vertės suvokimas. Anglų kalboje yra daug žodžių, kurie apibūdina atskirus savivertės (angl.: self-esteem) aspektus (angl.: self-worth, self-condidence, self-respect, self-love). Savivertė yra labai subjektyvus jausmas, tad ir suvokiamas labai skirtingai. Dažnai galima išgirsti pasakymą – „man trūksta pasitikėjimo savimi“. Tai gali kelti įtampą, nerimą, gali skatinti vengimą ir trukdyti ne tik siekti kompetencijų, bet ir kurti artimus …