Kaip padėti depresija sergančiam artimajam?

Depresija – tai pats dažniausias psichikos sutrikimas. Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, jėgų trūkumu, interesų ir malonumo pajautimo praradimu bei įvairiais kitais simptomais (1). Kiekvienais metais depresija suserga 4,4 proc.(2)-7,1 proc. (3) žmonių. Depresija stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą, sutrikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia nedarbingumą ir didina mirtingumą (4). Depresija apsunkina ne tik sergančiųjų, bet ir jų artimųjų gyvenimus. Būtent artimiesiems dažnai kyla klausimai – kaip padėti depresija sergančiam artimajam?

Pirmiausia – tam, kad būtų galima padėti, reikia atpažinti depresiją. Depresija gali pasireikšti labai įvairias simptomais. Galite įtarti depresiją, jeigu žmogus: (5)

• Prarado interesus užsiimti veikla, kuri įprastai sukeldavo malonumą.
• Atrodo liūdnas, prislėgtas, jaučiasi beviltiškai.
• Stebite sulėtėjusią žmogaus kalbą, judesius. Arba atvirkščiai – dėl stipraus nerimo žmogus negali nustygti vietoje, nuolat juda.
• Nuolat jaučiasi pavargęs, turi mažai energijos.
• Turi miego sutrikimų: labai ilgai miega arba visai negali užmigti.
• Turi dėmesio sutrikimų: negali susikoncentruoti į kasdienes veiklas pavyzdžiui televizoriaus žiūrėjimas arba laikraščio skaitymas.

Kartais žmonės, kurie turi labai mažai informacijos apie depresiją, patys nesupranta, jog serga, todėl artimųjų pagalba gali būti labai svarbi padedant atpažinti ligos simptomus. Jeigu žmogus yra linkęs slėpti savo jausmus ir juos laiko savyje, depresija gali pasireikšti per padidėjusį alkoholio vartojimą, per suaktyvėjusias kūno ligas, somatinius pojūčius – nugaros, galvos, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus, didelį silpnumą. Jeigu atpažinote depresijos simptomus savo artimojo elgesyje ar nuotaikos pasikeitime – neignoruokite to ir nelaukite kol depresija praeis. Svarbu imtis veiksmų ir padėti savo artimajam. Kaip tai padaryti? (6) (7)

Pirmiausia pasikalbėkite apie tai.

Priešingai nei kai kurie mano, kalbėjimas apie depresiją, situacijos tikrai nepablogins. Jeigu įtariate, jog žmogus kenčia nuo depresijos, arba artimasis ja serga kurį laiką – nevenkite šios temos. Suteikite progą artimajam apie tai pasikalbėti. Pasirūpinkite tinkama, saugia aplinka, kurioje abu jaustumėtės patogiai ir inicijuokite pokalbį.

Pirmiausia pasakykite, kad jums rūpi jūsų artimasis, jūs jam visada padėsite ir paklauskite, kaip jis jaučiasi. Jeigu žmogus išsakys depresijai būdingus simptomus, kaip prislėgta nuotaika, negalėjimas patirti malonumo, energijos trūkumas, pasitikslinkite, kaip seniai vargina šie simptomai. Sergantis depresija greičiausiai turės kažkokį pasikeitusios būsenos paaiškinimą – nesiginčykite su interpretacijomis, empatiškai išklausykite. Klausydami neteiskite, priimkite visus artimojo jausmus.  Klausykitės aktyviai – reflektuokite mintis, jausmus, parodykite supratimą. Dažnai sergantys depresija gali kalbėti lėtai, jiems gali būti sunku išreikšti mintis – būkite kantrūs, nepertraukinėkite, skirkite pakankamai laiko suformuoti atsakymą. Jeigu žmogus su jumis nesijaučia patogiai, paraginkite juos apie depresiją pasikalbėti su kitu žmogumi.

Būkite palaikantys.

Kalbėdami būkite pagarbūs – supraskite, kad kiekvienas žmogus į situaciją žiūri savaip. Gerbkite žmogaus autonomiją, užtikrinkite konfidencialumą (išskyrus tais atvejais, kai žmogus gali kelti pavojų savo ar kitų sveikatai). Nekaltinkite žmogaus, jog jis jaučiasi prastai ir priminkite, kad ir jis pats savęs nekaltintų. Depresija yra sutrikimas, lygiai kaip ir kitos ligos. Juk nekaltintumėte savęs, jog negalite vaikščioti su lūžusia koja.

Nesiginčykite su sergančiuoju, tačiau visada priminkite, kad jis nėra „nevykėlis“, „lūzeris“, „visus nuviliantis“ ir jūs jį gerbiate, džiaugiatės, kad jį turite. Padėkite priimti faktą, kad sergant depresija yra tikrai sunku atlikti kasdienius darbus, kaip namų susitvarkymas, valgio gaminimas ar sąskaitų apmokėjimas. Paklauskite, ar galite padėti artimajam praktiškai. Galbūt galite suplauti indus, pagaminti vakarienę, sutvarkyti namus. Žinoma, nedarykite už patį žmogų visko – leiskite jiems būti savarankiškiems, ypač jei tai skatina fizinį aktyvumą.

Kalbėdami suteikite vilties. Sergant depresija, ateitis gali atrodyti beviltiška, juoda. Suteikite vilties, jog depresija yra praeinantis sutrikimas, nors sveikimo procesas  gali pareikalauti daug laiko ir pastangų.

Kas nepadeda ir ko nedaryti?

Nesakykite – „pasistenk geriau jaustis“ arba „nebūk toks liūdnas“, nes taip jausmai neveikia.

Nesakykite „susiimk“. Patikėkite, žmogus tikrai nenori jaustis prislėgtas, liūdnas. Jis ir taip daro viską, kas mano yra geriausia.

Nereikalaukite elgtis taip, tarsi artimasis nesirgtų depresija. Sergant depresija darbas ir net kasdienė veikla gali kelti iššūkį.

Nesakykite  „pažiūrėk koks esi laimingas“, „daugiau šypsokis“. Nebandykite sumenkinti žmogaus savijautos „pažiūrėk, kiek visko turi, neturėtum jaustis liūdnas“.

Nesiūlykite vien tik problemų sprendimo ir nebandykite greitais būdais padėti pasveikti nuo depresijos. Išklausymas ir palaikymas gali būti tai, ko žmogui tuo metu reikia labiausiai.

Pasiūlykite specialisto pagalbą.

Pasiūlykite būdus, kuriais žmogus gali gauti profesionalią pagalbą. Depresijai būdinga apatija, beviltiškumo jausmas ir jėgų trūkumas labai apsunkina pačiam žmogui kreiptis į specialistą. Galite padėti artimajam užsiregistruoti pas psichiatrą, šeimos gydytoją ar psichologą, kuris galėtų įvertinti situaciją. Suteikite informaciją, jog geriausi depresijos gydymo rezultatai yra gaunami taikant medikamentinio gydymo ir psichoterapijos kombinaciją.

Paskatinkite žmogų sau padėti.

Palaikykite žmogaus sprendimą gydytis medikamentais, tačiau nesmerkite jo, jeigu jis to atsisako. Apdovanokite artimąjį paskatinimais, kad ir šypsena, už nuoseklų psichoterapijos lankymą. Pabrėžkite, kad džiaugiatės, jog žmogus stengiasi sau padėti. Paskatinkite užsiimti veiklomis, kurios teikia malonumą – mėgstamais hobiais, sportu, dalyvauti įvairiuose renginiuose.

Ką daryti, jeigu žmogus atsisako pagalbos.

Pasiteiraukite, kokios yra pagalbos atsisakymo priežastys. Dažnai žmogui kreiptis pagalbos į specialistą trukdo klaidinantys mitai, jog žmogus prievarta bus laikomas psichiatrinėje ligoninėje, jam bus atimtos vairavimo teisės, žmogus turės „įrašą“, kuris bus prieinamas darbdaviams. Paneikite šiuos mitus, tačiau visada gerbkite žmogaus sprendimą. Priminkite pagalbos galimybes ir pabrėžkite, kad jeigu žmogus apsispręs kreiptis pagalbos, jūs jam padėsite.

Tais atvejais, kai žmogus išsako suicidinius ketinimus ir yra didelė savižalos ar savižudybės rizika – kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą. Nors ir prieš žmogaus valią, neleiskite jam savęs nuskriausti.

Depresija yra didelis išbandymas tiek sergančiajam, tiek jo artimajam. Nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Išlaikykite jums tinkamas ribas – pirmiausia pasirūpinkite savimi, nors ir atrodo, kad kitas žmogus kenčia labiau. Tik pasirūpinę savo poreikiais, galėsite tinkamai padėti kitam.

Šaltiniai:

1. Diagnostic and Statistical Manual of mental disorders fifth edition DSM-5.
2. World Health Organisation. Depression and other common mental disorders: Global Health estimates. Geneva: World Health Organisation; 2017.
3. NIMH » Major Depression. Available from: https://www.nimh.nih.gov/health/statistics/major-depression.shtml
4. Kessler RC, Bromet EJ. The epidemiology of depression across cultures. Annu Rev Public Health. 2013;34:119–38.
5. How to help someone with depression . nhs.uk. 2021 Available from: https://www.nhs.uk/mental-health/advice-for-life-situations-and-events/how-to-help-someone-with-depression/
6. First aid for depression: A Delphi consensus study with consumers, carers and clinicians Robyn L. Langlands, Anthony F. Jorm ⁎, Claire M. Kelly, Betty A. Kitchener ORYGEN Research Centre, Department of Psychiatry, University of Melbourne, Melbourne, Australia. 2008.
7. Bond KS, Cottrill FA, Blee FL, Kelly CM, Kitchener BA, Jorm AF. Offering mental health first aid to a person with depression: a Delphi study to re-develop the guidelines published in 2008. BMC Psychol. 2019 Jun 21;7(1):37.