Skydliaukės hormonų koncentracija kraujyje

Insultas, viso pasaulio mastu, yra antroji mirties ir trečioji suaugusiųjų neįgalumo priežastis. Lietuvoje kasmet insultą patiria arti 10 000 gyventojų. Deja, ne visi išgyvena patyrę šią ligą. Po patirto ūminio išeminio insulto (dažniausia insulto forma įvykstanti dėl kraujagyslės užsikimšimo) buvimo ligoninėje metu miršta arti 10 proc., o po hemoraginio (kraujo išsiliejimas į smegenis) net 2-3 kartus daugiau.

Išgyvenę šią būklę – Lietuvos Higienos instituto duomenimis 2023 metais Lietuvoje gyveno 17707 asmenys patyrę insultą – dažnu atveju lieka su vienokiu ar kitokiu neurologiniu ir / arba psichiatriniu neįgalumu. Iš neurologinių liekamųjų reiškinių dažniausiai sutinkami yra vienpusio galūnių silpnumo, kalbos, pusiausvyros, jutimų sutrikimų reiškiniai, o iš psichiatrinių, tai nuotaikos ir nerimo sutrikimai. Pabrėžtina, kad depresijai bei nerimui būdingi simptomai nustatomi net trečdaliui išgyvenusių po patirto insulto. Po insulto likę neurologiniai bei psichiatriniai simptomai lemia ir pablogėjusią su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Šie liekamieji reiškiniai skatina lengvai nustatomų prognostinių žymenų paiešką, kad galima būtų anksčiau skirti intervenciją tikintis geresnių susirgimo baigčių.

Viena iš pirmųjų organizmo sistemų reaguojančių į įvykusį insultą yra neuroendokrininėskydliaukės ašis. Šios ašies hormonai ir jų koncentracijų pokyčiai sietini su insulto baigtimis. Dažniausiai po patirto insulto nustatoma su skydliaukės ašimi susijusi būklė yra ne-skydliaukės liga pasireiškianti skydliaukės hormonų koncentracijų pokyčiais vykstančiais dėl jų apykaitos pokyčių audiniuose už skydliaukės ribų. Ne-skydliaukės ligos metu dažniausiai nustatoma sumažėjusi aktyvaus skydliaukės hormono trijodotironino, o sunkesniais ligos atvejais ir skydliaukės pro-hormono tetrajodotironino koncentracijos bei padidėjusi neaktyvaus hormono - reversinio (atvirkštinio) trijodotironino koncentracija.

Pasak LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslo darbuotojo neurologo dr. Sauliaus Tarozos, tyrimų su aktyviais hormonais jau atlikta nemažai, o tuo metu reversinio trijodotironono sąsajos su insulto baigtimis tirtos tik gal dviejuose tyrimuose atliktuose daugiau, kaip prieš 30 metų.

LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorija vykdo tyrimą – "Skydliaukės hormonų ir psichosocialinės būklės sąveikos panašumai ir skirtumai pacientams po smegenų ar miokardo infarkto" (Nr. S-MIP-23-103) kaip didelio tęstinio projekto „Geno-aplinkos sąveika jungianti mažos trijodtironino koncentracijos sindromą ir kardiovaskulinės ligos baigtis (GET-VASC)“ dalį. Mokslininkų grupių projektas yra gavęs konkursinį Lietuvos mokslo tarybos finansavimą.

LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų komanda tyrimo metu nustatė, kad didesnė reversinio trijodotironono koncentracija kraujyje po patirto insulto buvo susijusi su geresne emocine būkle bei geresne gyvenimo kokybe. Tyrimas atvėrė naujas šio skydliaukės hormono labai svarbias prognostines savybes.

Tyrimą atliko LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė –dr. Saulius Taroza, dr. Julius Burkauskas, dr. Aurelija Podlipskytė, dr. Nijolė Kažukauskienė ir dr. Narseta Mickuvienė.

Mokslinis straipsnis pavadinimu “Reversinio trijodotironino sąsajos su nerimu, depresija ir su sveikata susijusia gyvenimo kokybe po patirto išeminio insulto“ (angl. „Associations of reverse triiodothyronine serum levels with anxiety, depression, and health related quality of life afterexperiencing acute ischemic stroke“) visiems prieinamas šiuo interneto adresu: https://www.frontiersin.org/journals/neurology/articles/10.3389/fneur.2024.1474490/full