Panikos ataka. Simptomai ir ką daryti patyrus?

Panikos ataka | Psichoterapeutės Giedrės Žalytės tema "Panikos atakos ir nepaaiškinami fiziniai skausmai. Galbūt kūnas sprogsta nuo neatpažintų emocijų?"

Ką reiškia pažinti emocijas?

Kaip galime suprasti, kad nepakankamai atpažįstame ir suprantame savo emocijas ir jausmus? Galima būtų pasakyti, kad mes, žmonės, kartais žinome, kai kažko nežinome, o kartais nežinome, kad kažko nežinome. Pateiksiu pavyzdį: kol vaikas nepradeda eiti į mokyklą ir mokytis matematikos, jis dažniausiai nežino, kad nežino taisyklių, kaip sudėti, kaip atimti, kaip padauginti, padalinti ir taip toliau. Jis tiesiog nieko apie tai iš esmės nėra girdėjęs, arba jeigu girdėjęs, tai tiek mažai ir taip mažai supratęs to, ką girdėjo, kad jis nesupranta, jis nežino, ko nežino, nežino, ko nemoka.

Vėliau, kai jis jau pakankamai sužino, kad yra tokie matematiniai veiksmai, tačiau dar jų nesupranta ir negali atlikti, jis jau žino, kad kažko nežino. Lygiai tas pats žinojimo ir pažinimo procesas vyksta ir su mūsų psichologiniais procesais. Mes galime žinoti, kad nelabai suprantame savo emocijas ir jų neatpažįstame arba galime nežinoti, kad taip yra.

Emocijų pažinimo ir įsisąmoninimo ženklai

Todėl dabar aš truputį noriu papasakoti apie tai, kas mums gali rodyti, kad mes galbūt kai kurių - vienokių ar kitokių - savo emocijų neatpažįstam ir neįsisąmoniname, kuomet jas patiriame.

Emocinis žodynas

Vienas iš tokių požymių, į ką galėtume atkreipti dėmesį, yra mūsų emocinis žodynas. Kai mes kalbame apie emocijas ir jausmus, kaip esame linkę jas apibūdinti? Kuo siauresnis, kuo labiau ribotas mūsų emocinis žodynas, tuo labiau tikėtina, kad mes galbūt neatpažįstame ir neskiriame, kuomet jaučiame vieną jausmą ar emociją, kuomet kitą.

Šio teiginio pavyzdys būtų toks: jeigu aš galiu pasakyti, kad jaučiuosi gerai arba jaučiuosi blogai, arba jaučiuosi vidutiniškai arba įprastai, bet nelabai galiu įvardinti konkrečiau ar jaučiu liūdesį, ar pyktį, ar nerimą, ar gėdą, ar kaltę, o tiesiog jaučiu kažkokį nemalonų jausmą, tai gali būti ženklas, kad verta daugiau pasidomėti emocijomis ir pasimokyti jas atpažinti.

Kūno diskomfortas ir skausmai

Kitas ženklas, kuris mums gali rodyti, kad galbūt nepakankamai suprantame savo emocinių smegenų mums siunčiamas žinutes yra nepaaiškinamas kūno diskomfortas ir skausmai. Tai gali būti galvos kausmai, migrena arba tiesiog įtampos tipo galvos skausmai. Ir mes nuolat iš gydytojų gauname žinutę, kad mediciniškai esame sveiki, kad nėra paaiškinimo ir nėra gydymo mūsų problemai.

Tas pats gali būti, kuomet žmogus patiria vadinamųjų psichosomatinių sutrikimų virškinamajame trakte, kuomet mūsų skrandis ne visuomet veikia taip, kaip norėtųsi, kuomet vargina dirgliosios žarnios sindromas. Tai irgi gali reikšti, kad mes ne visai suprantame savo jausmus ir negalime jais ir savim tinkamai pasirūpinti emocine prasme.

Rimtos ligos baimė

Dar vienas variantas, kas gali būti, kuomet mes jaučiame varginančius fizinius simptomos, tai pradedame bijoti, kad tai yra rimtos ligos požymis. Pavyzdžiui, kad mes galbūt sergam vėžiu, galbūt išsėtine skleroze, ar dar kažkokia liga, bet iš gydytojų nuolat gauname žinutę, kad esame sveiki, kad jokie tyrimai nerodo, jog iš tikrųjų kažkuo sergame. Tai irgi gali būti ženklas, kad kūno pojūčius, kurie iš tikrųjų kyla dėl patiriamų jausmų, priskiriame ne emocijai, ne jausmui, o susiejam su kažkokios ligos simptomais.

Taip yra dėl to, kad ir viena ir kita reiškiasi mūsų kūne. Mūsų emocijos reiškiasi mūsų kūne ir kuomet mūsų kūnas serga ar jo funkcijos sutrinka, mes taip pat jaučiame tam tikrus kūno pojūčius. Taigi nėra taip lengva atskirti ar tai yra viena, ar kita. Ir jeigu taip susiklostė mūsų gyvenimas, kad vaikystėje mūsų neišmokė atpažinti emocijas, labai natūralu, kad mes galim painioti, kokios kilmės tie kūno pojūčiai? Ar jie sako apie kažkokią ligą, ar jie sako apie jausmą, kuris mums kyla?

Emocijos "iš giedro dangaus". Panikos ataka

Dar vienas dažnas ženklas, su kuriuo man savo darbe tenka susidurti vos ne kiekvieną dieną, yra kuomet žmonės patiria labai stiprias emocijų iškrovas, kaip jie sako "tarsi iš giedro dangaus".

Viena iš tokių labai dažnai žmonių patiriamų emocinių iškrovų yra panikos ataka. Tai reiškia, kad staiga pakyla nerimo jausmas ir jis tampa labai intensyvus. Žmogų užvaldo didelė baimė ir grėsmės jausmas, kuris pabuvęs dažniausiai apie 15-20 min. tiesiog praeina. Žmonės dažnai sako nesuprantys, kodėl taip vyksta. Viskas tarsi būna gerai ir staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus nutinka ši ataka - vieną kartą arba kartojasi tam tikrais intervalais.

Jeigu mums atrodo, kad nieko nevyko, viskas buvo gerai, kad tai atsirado tarsi iš nieko, tai yra netiesa. Tai reiškia, kad jau anksčiau buvo kažkokie subtilūs signalai, kad mūsų organizme ir mūsų psichikoje kažkas vyksta, bet kol jie buvo subtilūs, mes jų nepastebėjome. Galbūt dėl to, kad nesame įpratę stebėti ir tuomet, kai tie signalai labai stipriai įsisiūbavo, mes juos pagaliau pastebėjom, pagaliau išgirdom. Bet kadangi jie tapo labai intensyvūs, tapo tarsi neadekvačiai stiprūs, mums pasidaro sunku suprasti, ką jie reiškia.

Gali būti įvairių priešistorių, kodėl dėka anksčiau patiriamų emocijų prasidėjo panikos atakos. Žinoma, jos gali prasidėti ir dėl kitų priežasčių, ne vien tik dėl to, kad žmogus išgyveno stiprias emocijas, bet vienas iš variantų, su kuriuo man tenka praktikoje susidurti yra tas, kad žmogus išgyveno kažkokį stipriai jį liūdinantį įvykį, bet neleido sau liūdėti. Tuomet tas užblokuotas liūdesys pradeda tarsi veržtis į paviršių. Kadangi žmogus nesupranta, kas čia vyksta, jis išsigąsta tų jausmų, kūno pojūčių ir patiria panikos atakas.

Tikrai nesakau, kad visos panikos atakos kyla iš užslopinto liūdesio bet viena iš priežasčių, kodėl tai vyksta yra kažkada nuslopintos emocijos.

Diskomfortas greta emocijas išgyvenančių žmonių

Kas dar rodo, kad nevisai suprantame savo emocijas, galbūt jų bijome? Tą liudija diskomfortas, kurį patiriame būdami šalia kitų žmonių, kurie tuo metu jaučia stiprias. Tikrai gana dažnai pasitaiko žmonių, kuriems labai nejauku būti šalia kito liūdinčio, verkiančio žmogaus. Taigi, jeigu mums sunku išbūti šalia liūdinčio žmogaus, tikėtina, kad mes ne visai galbūt atpažįstame ir priimame savo liūdesį.

Situacijų, susijusių su stipriomis emocijomis vengimas

Dar vienas ženklas, kad mes ne visiškai gerai atpažįstame savo emocijas ir mums galbūt sunku su jomis išbūti ir jas priimti, yra kuomet mes vengiame tokių situacijų, kurių daugumas žmonių nevengia. Vėlgi, kalbant apie liūdesį, gana nemažai yra tokių žmonių, kurie sunkiai išbūna su liūdesio jausmu ir sunkiai jį priima dėl savo kažkokių patirtų pamokų.

Jie gali vengti laidotuvių, gali vengti susidurti su žmonėmis, kurie susirgo kažkokia rimta liga. Pavyzdžiui, jeigu sužino, kad jo pažįstamų žmonių rate kažkas susirgo rimta liga, atsiranda noras vengti to žmogaus, nesusidurti su juo ir taip toliau. Galima pastebėti norą išvengti kažkokių situacijų, kurios susijusios su stipresnėmis emocijomis. Pabandę išsiaiškinti kokios būtent tos nepageidaujamos situacijos, mes geriau suprasime, kokios emocų mes bijome ir norime išvengti.

Artimųjų pagalba

Kartais kiti žmonės mums gali pasakyti vertingos informacijos apie tai, kas su mumis vyksta. Ypač tie žmonės, kurie turi žinių ir įgūdžių šitoje srityje. Kaip minėjau pradžioje, mes kartais nežinome, kad kažko nežinome ir todėl kitas žmogus iš šalies gali mums pateikti naudingos informacijos, kuri mums patiems yra visiškai aklojoje zonoje.

Galime tiesiog pasiklausti, kaip kitam žmogui atrodo mūsų jaučiamos emocijos. Kaip mes jas rodome, kaip mes reaguojame į kitų žmonių emocijas? Kiek mes atrodome emociškai supratingi kitam žmogui? Tokiu būdu galime gauti vertingų žinių apie save.

Panikos ataka | Skaitykite kitus straipsnius temose: Nerimas

Panikos ataka | Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras