Kaip numesti svorio, jeigu niekas kitas nepadeda?
Kaip numesti svorio ar tiksliau būtų sakyti sumažinti antsvorį šiuolaikinėmis psichoterapinėmis priemonėmis? Ir kodėl psichoterapeutas, psichologas ar psichiatras gali būti tas asmo, kuris gali padėti žmogui kovoje su papildomais kilogramais, kurių jis nori atsikratyti?
Kaip numesti svorio? Straipsnio temos:
Ritualinis ir fiziologinis maisto vartojimas. Daugialypės mitybos funkcijos
Maistas žmones lydi nuo pat ankstyvos vaikystės ir pirmų gyvenimo minučių. Visgi maistas, valgymas, valgymo elgesys turi daug daugiau funkcijų negu vien tik fiziologiniai poreikiai arba susitvarkymas su alkio jausmu.
Kalbant apie psichoterapijos mokslą, geriausiai žinomos dvi sistemos, skirtos tvarkytis su viršsvoriu ir dirbti su antsvorį metančiais pacientais: Kognitivinė elgesio terapija ir Schemų terapija. Kiekviena iš šių paradigmų turi tam tikrų metodų, kaip galima padėti žmogui spręsti antsvorio problemą.
Kai žmogus kreipiasi į terapeutą, dažniausiai jis jau būna praėjas visą eilę sporto trenerių, pats labai gerai išmano pačius įvairiausius internete plintančius mitybos planus, dietas ir pan., tačiau vis dar susiduriantis su tuo pačiu neišsprendžiamu sunkumu, kurio jam nepavyksta įveikti.
Žmonės kreipdamiesi į psichoterapeutą dažniausiai turi bejėgiškumo jausmą ir galvoja, kad tai yra paskutinė neišnaudota galimybė gelbėti situaciją. Bet iš tiesų derėtų kreiptis ir naudotis visomis priemonėmis vienu metu: tiek į dietologą, tiek į sporto trenerį, tiek ir į psichoterapeutą, kurie gali padėti ties šiuo žmogus tikslu.
Kartais žmonės nori atsikratyti tik kilogramų, nors patys kilogramai tėra kažko gilesnio pasekmė. Geras to pavyzdys yra tolumoje matomi dūmai. Jeigu sukviestume kaimynus, tai tą laužą, kuris sukėlė tuos dūmus, mes tikriausiai greitai užgesintume ir tuo džiaugtumėmės, nes gaisras neišplito ir buvo suvaldytas. Būtent tie papildomi kilogramai arba viršsvoris yra maisto pertekliaus, kurį žmonės suvartoja, pasekmė, bet ne priežastis.
Greičiausiai nėra tokių žmonių arba jų yra mažuma, kurie sąmoningai renkasi tam tikrus maisto produktus, kad galėtų to svorio priaugti, siekia kažkokių didelių asmenio svorio rezultatų ir nori tą antsvorį turėti.
Paciento pagalbos motyvai
Jeigu žmogus pasiryžta pasinaudoti psichoterapijos pagalba, tai ką šiuo atveju daro psichoterapeutas? Visų pirma, išsiaiškina motyvą, kas atsitiko ir kodėl kreipiamasi būtent dabar? Dažniausiai pasitaikantys atsakymai būna sveikatos problemos arba tam tikri patiriami sunkumai, kai žmogus negali sportuoti kartu su vaikais, negali važiuoti paspirtuku, nors norėtų ir pan.
Žmonės, kurie kreipiasi, dažnai turi kažkokių tikslų, ką galėtų daryti su savo kūnu, jeigu jis turėtų mažiau kilogramų: galbūt geriau jaustis, turėti didesnę savivertę ir kt. Tarkime, moterų tarpe kilogramai labai dažnai susiję su jų suvokimu, kad jos kažko vertos arba nevertos ir to formavimuisi labai padeda visuomenė, žiniasklaidos priemonės, kuriose apie tai labai garsiai kalbama. Tačiau numetus kilogramus ne visada ta savivertė pasikeičia ir žmonės vis tiek ieško pagalbos ir ieško galimybių kaip psichoterapinėmis priemonėmis visa tai galėtų išspręsti.
Ir kaip jau minėjau, yra labai aiškus kognityvinės elgesio terapijos protokolas, kaip dirbti su svoriu metančiu klientu. Netrukus paminėsiu, kokie yra pagrindiniai protokolą sudarantys dalykai, su kuo yra dirbama ir kokios esminės temos.
Psichologinis ir emocinis alkis. Valgymo įpročiai
Tai visų pirma bandome išsiaiškinti, kokia yra maisto funkcija atmetus fiziologinių poreikių tenkinimą. Turbūt visi žinome, kad ir švenčiame, ir liūdime, ir daug kitų ritualų turime, kuriuos nuolat lydi maistas ar net konkretūs patiekalai ir produktai. Kitas aspektas, su kuriuo taip pat verta dirbti yra alkis, nes šiai dienai žmonės vis dar kartais nežino kaip tas alkis kūne jaučiasi ir kokie jo signalai. Tai taip pat mokome žmogų atpažinti, kada tas alkis yra fiziologinis ir kada alkis labiau psichologinis arba emocinis.
Alkio atpažinimas kūne, alkio balo matavimas yra sudedamoji darbo su svorį metančiu klientu dalis. Psichoterapeutas iš pat pradžių gali su klientu kartu pasižiūrėti, kaip atrodo jo diena, kaip atrodo jo valgymo ir maisto įpročiai. Dažnai būna, kad klientai jau žino, kad jie emocijas reguliuoja maistu ir turi emocinį valgymą, bet nežino kaip su tu pradėti tvarkytis.
Nežinodami, kokias emocijas jie tvarko tuo maistu ir kokių emocijų bando išvengti (jiems nesiseka jų identifikuoti), jie kreipiasi pas psichoterapeutą. Taigi sekantis dalykas yra mokyti emocijų reguliavimo ir atpažinimo. Svarbus dalykas yra tai, kad mums žmonėms visos emocijos yra reikalingos, būdingos ir anksčiau ar vėliau mes jas visas patyrėme ir dar patirsime.
Maistas – geriausias draugas
Dažnai patiriantis stresą žmogus taip pat kreipiasi į savo seną gerą draugą maistą, ko pasekoje turime tuos papildomus nereikalingus kilogramus. Žmonės dažnai į maistą kreipiasi kaip į draugą ir maistas tampa ne tik jėgų ir maisto medžiagų, kurių mums reikia, šaltinis. Maistas dažnai tampa geriausias draugas, kuris visą laiką jūsų ištikimai laukia ir visada padeda. Būtent šiuolaikinė psichoterapija ir tam tikri būdai ir metodai padeda atpažinti, kokia gi pas žmogų susiklostė situacija ir koks yra tas santykis su maistu ir kokią funkciją tas maistas jo gyvenime atlieka.
Iki kažkurio momento maistas buvo ar draugas, ar psichoterapeutas, ar dar kažkas kitas, kas visą laiką suprato žmogų, visą laiką padėjo ir pagėrėjimas ateidavo labai greitai. Kartais mums tiesiog trūksta spontaniškumo, įvairovės ir mes to sau negalime ar nemokame identifikuoti be psichoterapeuto pagalbos, o maistas gali tą išspręsti labai greitai. Kažkokios patirtys, skirtingi skoniai, taip pat malonumo funkcija ir iš to kyla ta nepageidaujama pasekmė. O kai tai pradeda trukdyti kitoms gyvenimo sritims, tada mes susimąstome, iš kur tai atsirado, nes niekas neatsigula sverdamas 55 kg ir neatsibunda būdamas 140 kg per vieną naktį.
Tai atsitinka ir įvyksta per pakankamai ilgą laiko tarpą. Tam tikri gyvenimo pokyčiai, kuriuos taip pat psichoterapeutas padeda klientui ar pacientui atrasti, yra tie “aha…” momentai, kurie paaiškina, kada gi visgi tai prasidėjo. Ir galbūt kažkokia maža detalė ar mažas reiškinys įtakojo tą įpročio keitimą arba pasirinkimų, sprendimų, ką valgyti ir ko nevalgyti, įprotį. Taigi maistas yra kiekvieną akimirką pasiekiamas ir labai netoli mūsų ir kartais mes tuo maistu tenkiname kitus savo poreikius.
Tarkime, mums kyla asociacija apie draugę, gyvenančią užsienyje, kurios seniai nematėme ir dabar dar nėra aišku, kada pamatysime, bet būdami kartu su ja mes dažnai valgydavome tam tikrus ledus, gerdavome kavą. Tuomet kyla poreikis tai emocijai arba tam jausmui, kurį tuo metu jaučiame ir tie ledai, ar tas pyragėlis, kurį valgydavome kartu su drauge, yra šalia ir yra pasiekiamas.
Kartais tų savo poreikių tenkinimas maistu turi tokių pasekmių, dėl kurių paskui žmonės ir kreipiasi į psichoterapeutą. Ir tikrai psichoterapeutas gali padėti žmogui atrasti laiką, vietą ir aplinkybes arba žmones, su kuriais įvyksta tas toks nesąmoningas, neplanuotas arba impulsyvus valgymas arba persivalgymas. Žmonės juk nėra tokie, kad valgytų visą dieną, nuo ryto iki vakaro, paromis ir pan.
Emocinio valgymo atpažinimas
Tai yra tam tikros vietos dienos ar savaitės eigoje (arba tam tikros geografinės vietos), kur įvyksta tas neišvengiamai didesnis maisto vartojimas, ko pasekoje įgyjame tuos papildomus kilogramus, kurie mums trukdo siekti tam tikrų kitų tikslų. Kalbant apie darbą su antsvoriu ir su antsvorį siekiančiais sumažinti klientais, yra labai daug niuansų kaip galima su tuo dirbti. Vienas iš pagrindinių akcentų būtų emocinio valgymo atpažinimas.
Jeigu žmogus ir atpažįsta, kad emocijas reguliuoja maistu, tai kartais tiesiog neturi kitų būdų su jomis susitvarkyti ir jam lieka vienintelis būdas – maistas. Taigi labai svarbu rasti kitą emocijų reguliavimo būdą arba sprendimą, ką tu darysi, nes tos emocijos, kurias tu anksčiau tvarkydavai, reguliuodavai valgydamas, jau rytoj ar poryt atsiras vėl ir vėl. Klostysis panašios situacijos, tam tikri panašūs įvykiai, sukeliantys tas pačias emocijas.
Ką tu darysi vietoje valgymo? Galbūt yra kitų būdų? Būtent šis alternatyvos suradimas dažnai būna pakankamai sudėtingas ir užtrunka nemažai laiko, nes tai yra lab asmeniška ir kiekvienam žmogui gali padėti kiti dalykai.
Kažkam padeda knygos skaitymas, kažkas žiūri realybės šou apie maistą arba daro kitus dalykus. Yra ir tokių atvejų, kai emocijų įveikai gaminamas maistas šeimos nariams, tačiau tai ne visą laiką būna efektyvu ir naudinga, nes ilgainiui ir artimieji pradeda skųstis antsvariu.
Aplinkos pasiruošimas
Kitas aspektas greta emocijų valdymo, reguliavimo ir tvarkymosi su stresu ir stresiniais įvykiais yra aplinkos pasiruošimas. Labai sudėtinga mesti kilogramus ir laikytis kažkokio mitybos pasirinkto plano, jeigu tu dirbi šokolado fabrike, kur aplink tave nuolat yra tas maistas. Tik laiko klausimas, kiek tu galėsi su tuo susitvarkyti. Taigi aplinkos sutvarkymas, maisto neturėjimas arba sunkesnis jo pasiekiamumas taip pat yra viena iš tokių sričių, su kuria dirbama.
Gali būti taip, kad klientas tam tikras maisto medžiagas arba konkrečius produktus naudoja lygiai taip pat kaip priklausomas nuo alkoholio žmogus naudoja alkoholį. Šiuo atveju maistas yra tik kita medžiaga. Daugybė mokslininkų ir maisto pramonės atstovų siekia sukurti tam tikrus maisto produktus, kurie skatintų didesnį jų norą ir nuolatinį vartojimą. Tikriausiai kiekvienas esame patyrę, kad yra tam tikrų maisto produktų, kuriuos valgom ir atrodo, kad gali tarsi sustoti ties pirmu ar antru gabalėliu, bet staiga žiūri, kad suvalgei viską ir nieko neliko.
Yra atskira maisto inžinierijos mokslo sritis, į kurią labai daug investuojama, todėl kartais verta sau užduoti klausimą, o kaip ir kam reikalinga tokia įvairovė maisto produktų rūšių mūsų maisto priekybos centruose? Ar tikrai žmogui tiek reikia, ar čia yra po tuo kažkoks kitas sumanymas?
Darbas su atkryčiais
Dar vienas dalykas, su kuriuo taip pat labai svarbu dirbti psichoterapijoje, kalbant apie antsvorį metančius klientus, tai yra su atkryčiu, kuris greičiausiai yra neišvengiamas ir jis tikrai įvyks ir ką žmogus tuomet darys, kai tai įvyks? Nes atkrytis taip pat yra susijęs su mūsų emocijomis, tam tikromis gyvenimo situacijomis, mūsų mintimis apie maistą ir apie tai, kaip man sekasi arba nesiseka bei mūsų elgesiu.
Kartais tas antsvoris ir kyla iš to, kad žmonės patiria labai daug nerimo ir maisto medžiagų kaupimas gaunasi tarsi raminantis ir tvarkimąsi su nerimu pavaduojantis procesas. Psichoterapiškai dirbant su antsvorį metančiu klientu būtų labai svarbu išsiaiškinti kokį maistą, kokius konkrečius maisto produktus naudoja žmonės tvarkydamiesi su konkrečiomis emocijomis. Kartais tai neužtrunka ilgai, nes paaiškėja, kad maistu reguliuojamos tik viena ar keletas emocijų, o kartais būna visa eilė ir labai skirtingų maisto produktų, kai nemokėdami išbūti ir talpinti, bandome jais tvarkyti pyktį, nuobodulį ar nerimą ir kt.
Tuomet maistas tampa tuo problemų sprendimu, kuris susitvarko su situacija ir padeda esant bet kuriai emocijai. Taigi tas psichoterapeuto darbas su klientu yra būtent vyksta per tuos kasdienius įpročius ir per kasdienius dalykus, kuriuose atsiveria valgymo automatiškumas, nes pasakyti kodėl tu valgei, kada tu valgei, būna labai sudėtinga. Atradimas tų vietų, laiko ir socialinės aplinkos, kuri labai smarkiai įtakoja tą maisto vartojimą ir yra pagrindinis kelias ir darbas su psichoterapeutu.
Kaip numesti 5 kg? Apibendrinimas
Jeigu atrodytų, kad tai svorį metantis klientas yra labai įprastas ir jo problema nesudėtinga, tai dažniausiai svorio metimas tampa tik pirminė užduotis. Dažnai įsivaizduojama, kad jeigu aš numesiu tuos 5 kg, tai jau būsiu susitvarkęs su problema ir daugiau man psichoterapeuto nebereikės.
Tačiau, kai palaipsniui pradedame ieškoti, kas po tuo slypi ir ką maskuoja emocijų reguliavimas maistu, tai labai dažnai paaiškėja, kad tas antsvoris yra tik pasekmė, kuri susiformavo per pakankamai ilgą laiką. Taigi būtent šiuolaikinė psichoterapija ir jos metodai yra ypatingai svarbūs bandant padėti klientams, besistengiantiems susitvarkyti su tuo antsvoriu ir ieškantiems pagalbos.
Ir svarbiausia, kad psichoterapeutas žinotų tuos būdus, metodus ir kartu eitu kelionėje su klientu ieškodamas tų jautrių momentų dienos bėgyje arba tų įveikų, kurios lemia antsvorio atsiradimą, padidėjusį maisto suvartojimą ir emocijų reguliavimą maistu.
Išsamūs lektorės Rositos Kanapeckaitės mokymai Kaip sumažinti antsvorį šiuolaikinėmis psichoterapinėmis priemonėmis?„Jei turi tikslą, kuris tau toks svarbus, kad bijai net garsiai pasakyti, pavadink jį eksperimentu su galimybe, jog „nepavyks“. Nevykusį eksperimentą lengviau prisijaukinti nei žlugusią svajonę. Sek paskui TĄ, kuris išmano….ir niekada nenustok BANDYTI“ – sako lektorė, šiuo metu daug tyrinėjanti sėkmingų žmonių įpročius.
Skaitykite kitus straipsnius temose: Sveikata / Valgymo sutrikimai
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
