Nervinė bulimija

Nervinė bulimija | Ši liga turi labai aiškius diagnostinius kriterijus, labai aiškius požymius, kurie rodo, kad žmogus ja serga. Tai yra pasikartojantys persivalgymo epizodai, trunkantys iki dviejų valandų ir jų metu suvalgomi didesni negu įprastai maisto kiekiai. Priepuolio metu taip pat prandamas kontrolės jausmas: atsiranda jausmas, kad asmuo negali sustoti valgyti arba kontroliuoti kiek valgo ir kaip valgo.

Straipsnio temos

Nervinė bulimija – kas tai per liga? Bulimijos simptomai

Tačiau, praėjus priepuoliui, atsiranda pasikartojantis liguistas kompensacinis elgesys, skirtas užkirsti kelią svorio priaugimui. Žmonės sukelia sau vėmimą, vartoja laisvinančius vaistus, badauja, atlieka labai intensyvius ir sunkius fizinius krūvius, sekinančius fizinius pratimus, naudoja šlapimą varančius ir kitus vaistus. Ir dar vienas labai svarbus simptomas, kad šie žmonės save labai stipriai vertina priklausomai nuo kūno formos ir kūno svorio.

Tam, kad mes galėtumėme diagnozuoti ligą, persivalgymo priepuoliai ir kompensuojantis elgesys turėtų pasireikšti bent kartą per savaitę tris mėnesius iš eilės. Valymas neturėtų būti atliekamas anoreksijos struktūroje, nes tada mes jau diagnozuojame persivalgymo ir valymosi anoreksiją. Jis turėtų būti atliekamas pats savaime, o ne tik dėl svorio mažinimo.

Kokie gali būti nervinės bulimijos sunkumo laipsniai?

Bulimija gali būti švelni, kada pasireiškia nuo vieno iki trių liguisto kompensacinio elgesio priepuoliai per savaitę.
Gali būti vidutinio sunkumo: keturi – septyni priepuoliai per tą patį laikotarpį.
Sunki bulimija, kai yra apie du kartus per dieną arba aštuoni – trylika priepuolių per savaitę.
Ir ypatingai sunki, kai tokių priepuolių yra keturiolika arba daugiau.

Persivalgymo priepuolis turi būti būtinai apribotas laike iki dviejų valandų. Reikia pabrėžti, kad kramsnojimas arba valgymas visą dieną nėra persivalgymo priepuolis. Persivalgymas gali neapsiriboti viena vieta ir gali, pavyzdžiui, prasidėti kavinėje, o tęstis namuose. Ir labai svarbus kriterijus yra kontrolės praradimo jausmas.

Sunku sustoti valgyti, sunku kontroliuoti maisto kiekį ir valgymo būdą, tačiau tai nėra absoliutu. Valgymas gali sustoti, kai pasirodo kažkoks kitas žmogus ir mato, ką bulimija sergantysis daro. Tačiau gali tęstis, kai su kitu žmogumi yra kalbama telefon. Valgymas ir persivalgymas tęsiasi tol, kol sergantis žmogus pajunta didelį diskomfortą ir skausmą ir nebegali tęsti dėl diskomforto ir skausmų.

Kas sukelia persivalgymo priepuolius?

Persivalgymo priepuoliai, kaip taisyklė, yra labai slepiami. Dažniausiai persivalgymo priepuolius sukelia negatyvūs emociniai išgyvenimai. Tai yra bet koks jausmas, kurį žmogus priima kaip labai negatyvų. Ir tai labai subjektyvu – išgyvenimas nebūtinai gali kilti adekvačioje situacijoje. Gali būti vidinis jausmas, atsirandantis dėl vidinių pokyčių, bet tas jausmas, ta bloga savijauta dažnai provokuoja priepuolį.

Kiti priepuolius provokuojantys faktoriai gali būti (kaip ir persivalgymo atveju) prieš tai buvęs maisto apribojimas. Sergantiems valgymo sutrikimais negalima laikytis labai griežtų, ribojančių dietų. Taip pat priepuolius gali įtakoti stresas, atsiradusios tam tikros mintys, negatyvus santykis su savo kūno svoriu ar forma, suaktyvėjęs negatyvus santykis su maistu arba net nuobodulys. Priepuolis gali laikinai sumažinti diskomfortą, tarsi duoti laikiną “palengvėjimą”.

Bet iš karto po to, ir fiziškai, ir psichologiškai žmogus pradeda jaustis dar blogiau. Be to, žinoma, krenta jo savęs paties vertinimas.

Valymosi elgesys

Vėmimas. Dažniausias ir ryškiausias valymosi elgesys nervinės bulimijos atveju yra sau sukeltas vėmimas. Pradžioje jis gali sumažinti diskomfortą, suteikti labai laikiną ir tariamą palengvėjimą dėl svorio priaugimo. Tačiau neretai vėmimas tampa savitikslis.

Žmogus tiesiog jaučia, kad blogai jaučiasi ir vemia tam, kad patirtų tariamą palengvėjimą. Ir tada asmuo persivalgo tam, kad vemtų ir gali vemti suvalgęs net palyginus mažą maisto kiekį. Vėmimui gali būti naudojami pirštai, tačiau vėliau formuojasi valingas vėmimo refleksas. Žmogus gali sau sukelti vėmimą be jokių didelių stimulų, o tai jau labai disfunkciškas elgesys.

Laisvinamieji vaistai. Taip pat žmogus gali vartoti laisvinamosius vaistus, klizmas, nors klizmas kaip vinintelę priemonę naudoja mažai žmonių.

Skydliaukės hormonai. Žmogus svorio priaugimo prevencijai gali naudoti skydliaukės hormonus bei šlapimą varančius vaistus. O sergantys cukriniu diabetu – kas yra labai blogai – sumažina insulino dozes tam, kad sumažinti maisto pasisavinimą.

Fizinis krūvis. Asmenys, sergantys nervine bulimija gali naudoti fizinius pratimus siekdami sumažinti kūno svorį. Tie pratimai gali būti daromi vietoje kitų svarbių veiklų. Jie būna per daug intensyvus, gali būti tęsiami net esant fiziniams pažeidimams ir stipriems skausmams.

Perdėtas dėmesys savo kūno formai ir svoriui

Kitas svarbus kriterijus yra pernelyg didelis dėmesys savo kūno formai ir svoriui. Žmogiškosios savivertės susiejimas su kūno svoriu ir forma. Sergantys asmenys bijo priaugti svorio, nori sumažinti kūno svorį ir nėra patenkinti savo kūnu. Tai panašu į nervinės anoreksijos atvejus, tačiau bulimija nustatoma, jeigu visi šitie simptomai neapsiriboja nervine anoreksija.

Bulimijos priežastys

Ir kalbant apie rizikas, tai labai didelę rizika susirgti nervine bulimija turi asmenys turintys pergyvenimų dėl savo kūno svorio vaikystėje. Galbūt žmogus turėjo antsvorį, arba patyrė patyčias iš kitų vaikų. Galbūt tėtis arba mama šaipydavosi iš žmonių turinčių antsvorį. Kviečiame esamus tėvus šito niekada nedaryti.

Kai mes nekalbame apie vaikų antsvorį arba kūno formas, o kalbame tik apie kitus (“koks tas stambus”, “jinai priaugo svorio, kaip ji taip gali?”), mūsų vaikai viską girdi ir pritaiko sau. Sutrikimas taip pat labiau vystosi tiems vaikams, kurie patyrė ankstyvą brendimą ir tiems, kurių savivertė yra žemesnė.

Riziką patiria ir asmenys, kurie vaikystėje turėjo socialinį nerimą arba kitų nervinių sutrikimų. Taip pat asmenys linkę sekti tais vadinamaisiais grožio standartais, propaguojamais žiniasklaidoje. Daug dažniau nervine bulimija serga seksualinės ir fizinės prievartos aukos. Tai mes matome klinikinėje praktikoje. Yra duomenų, kad nervinė bulimija gali persiduoti šeimose genetiškai. Mes tą turime kuo greičiau gydyti, nes kuo daugiau psichopatologijos, tuo yra sunkesnė prognozė.

Bulimijos pasekmės ir komplikacijos

Kalbant apie nervinės bulimijos komplikacijas, ji sukelia daugybę fiziologinių ir psichologinių pasekmių. Svarbu pabrėžti, kad mirtingumas nuo bulimijos siekia apie 2% 10-ies metų laikotarpyje. T. y. kas penkiasdešimtas sergantis nervine bulimija miršta dešimties metų laikotarpyje. Ir 10-15% sergančių nervine bulimija pereina į nervinę anoreksiją ir priešingai. Ir gali būti net keletas tokių perėjimų.

Tokiu atveju liga kaip valgymo sutrikimas yra viena, bet jų pasireiškimai skiriasi. Sergantiems bulimija yra padidėjusi rizika pradėti piktnaudžiauti alkoholiu arba kitomis svaiginančiomis medžiagomis. Ir tapti priklausomais nuo jų. Todėl šia prasme reikėtų būti labai budriems, alkoholio kiekį riboti, o kitų svaigalų visiškai vengti.

Jeigu sergantis asmuo turi rimtų psichologinių traumų, kaip pavyzdžiui išnaudojimas vaikystėje, labai sarbu pradėti terapiją ir šių sutrikimų atžvilgiu, remiantis efektyviais, veiksmingais ir moksliškai įrodytais metodais.

Kai kurie sergantys nervine bulimija asmenys nustoja valytis, tačiau išlieka persivalgymo priepuoliai. Nervinė bulimija yra pasikartojantis, tačiau turintis tendenciją silpti su amžiumi sutrikimas. Ir labai svarbu pasiekti remisiją. Jeigu tai pasiseka padaryti ir remisija siekia vienus metus ar ilgiau, tai prognozės tampa ženkliai geresnės.

Apibendrinimas

Jeigu šie simptomai vargina jus arba jūsų artimuosius, tikrai patartina kreiptis pagalbos. Valgymo sutrikimų eiga yra sunki, o pasekmės liūdnos. Jie dažniausiai patys nepraeina, o juos patiriančių asmenų būklė labai dažnai tik blogėja. Tai labai specifinės ligos, gana stipriai besiskiriančios nuo kitų psichikos ligų. Todėl labai rekomendajama kreiptis į profesionalus, kurie specializuojasi valgymo sutrikimų gydyme.

Labai svarbu žinoti sergančiųjų artimiesiems, kad patys sergantieji ne tik nesikreipia pagalbos, bet ir nenori pripažinti akivaizdžios fiziškai ir psichologiškai žalojančios ligos. Nenori pripažinti, kad jie serga.

Jeigu jaučiate, kad jūsų pagalbos artimam žmogui neužtenka, skatinkime sergančiuosius asmenius kreipti specializuotos pagalbos. Nepalikime jų vienų, net jeigu jie labai to prašo. Šiuo metu yra visas spektras psichoterapinių metodų ir kitų priemonių, kurios gali padėti žmonėms ne tik pasijausti geriau, bet ir pasveikti. Pasveikti visiškai. Tereikia šiomis priemonėmis pasinaudoti. Labai to linkime.

Žiūrėkite temos pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale.

Įsigykite išsamius mokymus “NERVINĖ BULIMIJA ir su ja susiję sutrikimai.” III seminaras iš trijų seminaro ciklo: VALGYMO SUTRIKIMAI. Ypatumai, priežastys, gydymas, pagalbos ir savipagalbos galimybės

Skaitykite kitus straipsnius temose: Sveikata / Valgymo sutrikimai

Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras

Nervinė bulimija – kas tai? Priežastys, simptomai ir gydymas

Straipsnio temos

Nervinė bulimija – kas tai per liga? Bulimijos simptomai