Nervinė anoreksija – kas tai? Priežastys, simptomai ir gydymas
Nervinė anoreksija | Tikriausiai esate girdėję apie nervinę anoreksiją kaip apie dietos besilaikančiųjų ligą. Žiniasklaida gana vaizdžiai aprašo šio sutrikimo sukeltas fizines pasekmes ar net kraštutinius atvejus, kuomet sergančiojo ar sergančiosios gyvenimas baigiasi mirtimi. Ir nors šis sutrikimas didžiaja dalimi reiškiasi per kūną ir jo išvaizdą, nereikėtų užmiršti, jog nervinė anoreksija visų pirma yra psichikos sutrikimas, kai žmogus sąmoningai mažina arba palaiko itin žemą kūno svorį.
Straipsnio temos:
Nervinė anoreksija: paplitimas
Nervinė anoreksija dažniausiai paveikia paaugles mergaites ir jaunas moteris. Jos stengiasi išlaikyti itin mažą kūno svorį ribodamos suvartojamo maisto kiekį, besistengdamos nevalgyti jų įsitikinimu kūno masę auginančių maisto produktų, taip pat be saiko sportuodamos arba kraštutiniais atvejais netgi visiškai atsisakydamos valgyti ir badaudamos.
Nervinė anoreksija yra mažiausiai paplitusi liga iš visų valgymo sutrikimų. Ja serga apie 1% žmonių. Pridėjus ir netipinius atvejus, paplitimas tarp jaunų moterų siekia apie 4-5%. Nervinė anoreksija yra trečia pagal dažnumą lėtinė liga, kuria serga paauglės.
Iš tikrųjų šie rodikliai gali būti ženkliai didesni, nes liga dažnai yra slepiama ir tikrai ne visais atvejais yra kreipiamasi pagalbos į specialistus. Ir nors nervinės anoreksijos paplitimas yra mažiausias iš visų valgymo sutrikimų, tačiau mirtingumas nuo jos, deja, yra aukščiausias iš visų pauglystės periodu patiriamų psichikos sutrikimų. Ilgą laiką, maždaug apie 20 metų trukusių tyrimų duomenimis, mirtingumas nuo nervinės anoreksijos siekia apie 10-13%. Jokia kita psichikos liga neturi tokio didelio mirčių skaičiaus.
Kada diagnozuojama nervinė anoreksija? Simptomai ir jų kriterijai
Kad būtų diagnozuota nervinė anoreksija, žmogaus simptomai turi atitikti tris pagrindinius kriterijus. Kūno svoris turi būti reikšmingai mažesnis už tą, kuris turėtų atitikti pagal amžių, lytį, vystymosi eigą ir fizinę sveikatą. Reikšmingai mažas kūno svoris yra apibražiamas kaip svoris, kuris skaičiuojant pagal kūno masės indeksą yra mažesnis už normalų. Tai yra mažesnis nei 18,5, o vaikams ir paaugliams - mažesnis nei minimalus reikalingas svorio prieaugis.
Kitas kriterijus – stipri baimė priaugti svorio ir atkaklus elgesys, kuris priešinasi bet kokiam svorio prieaugiui, netgi tais atvejais, kai svoris yra akivaizdžiai per mažas.
Ir trečias kriterijus – iškreiptas savo kūno svorio arba jo vaizdo suvokimas. Asmens savivertė didžiaja dalimi priklauso būtent nuo kūno svorio ir jo išvaizdos.
Anoreksijos tipai
Yra skiriami du anoreksijos tipai. Pirmas tipas yra ribojantis, kai per pastaruosius tris mėnesius asmuo neįsitraukia į pasikartojantį persivalgymo ar valymosi elgesį. T. y. nebuvo savaime sukeltas vėmimas ar netinkamas vidurių laisvinamųjų vaistų bei diuretikų vartojimas. Šis potipis apibūdina svorio metimą, kuris pasiekiamas laikantis dietų badaujant arba per daug sportuojant.
Kitas tipas – persivalgymo ir valymosi tipas, kai žmogus per pastaruosius tris mėnesius pakartotinai įsitraukia į persivalgymo ir valymosi epizodus. Šiam tipui priskiriami ir tie pacientai, kurie nepatiria priepuolinių persivalgymo epizodų, bet reguliariai naudoja valymosi elgesį net ir po labai nedidelio maisto kiekio suvartojimo. Šių tipų persipynimas – tai yra perėjimas iš vieno tipo į kitą – per visą sutrikimo laikotarpį yra gana dažnas reiškinys.
Tam tikru metu gali dominuoti kuris nors vienas iš tipų, o vėliau jį pakeičia kitas. Todėl jie svarbūs tik tam, kad galėtume apibrėžti, kokie paciento elgesio simptomai dominuoja šiuo metu.
Persivalgymo priepuoliai
Maždaug trečdalį sergančiųjų nervine anoreksija ištinka persivalgymo priepuoliai, kurių metu sužlunga jų bandymai riboti maisto suvartojimą ir yra prarandama valgymo kontrolė. Klinikiniai tyrimai rodo, kad jų metu suvalgoma nedaug maisto, tad jie galėtų būti laikomi tik subjektyviais persivalgymo priepuoliais. Tačiau, nepaisant to, kitais savo aspektais šie persivalgymo priepuoliai yra tipiški. Pavyzdžiui, valgymo metu atsiranda kontrolės jausmo praradimas ir suvartoto maisto kiekis yra tik laikomas (ar vertinamas) kaip pernelyg didelis.
Pavyzdžiui, nors tokio persivalgymo metu suvalgoma vos keletas gabalėlių tam tikro maisto, bet netgi šis maisto kiekis gali atrodyti gerokai per didelis daugumai nervine anoreksija sergančių žmonių. Neatsižvelgiant į maisto kiekį, persivalgymo priepuoliai yra susiję su dideliu stresu, gėda ir kalte.
Kūno masės indeksas ir anoreksija
Anoreksijos sunkumo laipsnis suaugusiems yra pagrįstas kūno masės indeksu. Pasaulio sveikatos organizacija išskiria šias kategorijas.
- Lengva, kuomet kūno masės indeksas yra didesnis arba lygus 17.
- Vidutinė, kuomet KMI yra nuo 16 iki 17.
- Sunki, kuomet kūno masės indeksas svyruoja tarp 15-16.
- Ir labai sunki, kuomet kūno masės indeksas mažesnis negu 15.
Dėl pusiau badaujančio režimo, ekstremalaus valymosi elgesio, nervinės anoreksijos sutrikimas gali sukelti labai rimtų ir potencialiai gyvybei pavojingų sveikatos sutrikimų.
Fiziniai negalavimai tokie kaip menstruacijų išnykimas vaisingo amžiaus moterims, taip pat plaukų slinkimas, žemas kraujospūdis yra labai dažnos pasekmės sergant nervine anoreksija. Nors daugumas fiziologinių sutrikimų susijusių su nepakankama mityba yra grįžtami pradėjus reguliariai ir pakankamai maitintis, kai kurie pakenkimai, kaip, pavyzdžiui, kaulų mineralų tankio sumažėjimas ir jį lydinti osteoporozė, nėra pilnai atstatomi.
Taip pat sergantys nervine anoreksija labai dažnai turi obsesinių kompulsinių savybių, kurios gali būti susijusios vien su maistu ir maitinimosi elgesiu arba pasireiškiančios ir kitose gyvenimo sferose.
Valgymo džiaugsmas ir malonumas
Nors gali susidaryti įspūdis, kad anoreksija sergantiems žmonėms maistas ir valgymas neteikia nei džiaugsmo, nei malonumo, tačiau tai nėra tiesa. Dauguma nervine anoreksija sergančių asmenų gali sakyti, kad yra tarsi apsėsti minčių apie maistą. Jie ne tik nuolatos galvoja, ką, kada ir kiek valgys, bet ir turi polinkį kaupti receptus, gaminti maistą kitiems, vaikščioti po maisto prekių parduotuves ir analizuoti jose esančių produktų kalorijas bei sudėtį.
Buvimas šalia maisto jo nevartojant, suteikia bent dalį malonumo, kuris prarandamas ribojant suvalgomo maisto kiekį. Galiausiai apsisprendus valgyti, maistas dažnai būna vartojamas pagal tam tikrus ritualus: pjaustomas į smulkius gabalėlius arba valgoma pagal tam tikrą eiliškumą ar spalvas. Stebint tokį elgesį, galima daryti išvadą, kad obsesijos ir kompulsijos, susijusios su maistu, atsiranda paprasčiausiai dėl vartojamo maisto mažinimo.
Kiti elgesio ypatumai
Kiti elgesio bruožai, siejami su nervine anoreksija, yra baimė valgyti viešose vietose, prie draugų ar artimų šeimos narių. Taip pat būdingas didelis noras kontroliuoti savo aplinką. Nelankstus mąstymas, ribotas socialinis spontaniškumas ir pernelyg suvaržyta emocijų raiška.
Palyginti su asmenimis sergančiais ribojančio tipo nervine anoreksija, tiems, kuriems pasireiškia priepuoliniai persivalgymo epizodai ir po jų sekantis valymosi elgesys, yra būdingas didesnis impulsyvumas. Ir šie žmonės labiau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.
Diagnozės sunkumai
Vyresnio amžiaus paaugliams ir suaugusiems, palyginti, nesunku nustatyti tipišką nervinės anoreksijos pasireiškimo formą. Diagnozė paprastai būna pagrįsta ir patikima. Pagrindine kliūtimi nustatant diagnozę gali tapti paties sergančiojo pastangos nuslėpti savo simptomus bei elgesio motyvus.
Tad specialisto sugebėjimas įtraukti pacientą į palaikantį empatišką pokalbį yra lemiamas veiksnys, suteikiantis pacientui galimybę atskleisti savo baimes dėl svorio, papasakoti apie valgymo įpročius, galbūt dirbtinai sukeliamą vėmimą ar piktnaudžiavimą laisvinamaisiais vaistais, o galbūt pernelyg intensyvų sportavimą ar kitokį žalojimąsi. Jei nebus abipusio pasitikėjimo, pacientas gali stengtis nuslėpti savo elgesį ir prašyti, kad gydytojas ieškotų kitų svorio praradimo ar negalavimo priežasčių.
Nervinė anoreksija ir žmogaus amžius. Vystymasis ir eiga
Nervinė anoreksija paprastai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Retai kada šis sutrikimas pasireiškia prieš brendimą ar sulaukus keturiasdešimties ir daugiau metų, tačiau, žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų. Šio sutrikimo pradžia dažnai būna susijusi su tam tikru stresiniu gyvenimo įvykiu. Pavyzdžiui, išsikraustymu iš tėvų namų, studentavimo pradžia, artimojo netektimi ar pan.
Nervinės anoreksijos sutrikimo pasireiškimas, eiga ir išeitys yra labai skirtingos. Jaunesniems asmenims gali pasireikšti netipiški anoreksijos požymiai, įskaitant ir tokius atvejus, kai yra neigiama, jog bijoma sustorėti. Vyresnių pacientų klinikinis vaizdas gali apimti ir daugiau ilgalaikio sutrikimo požymių ir simptomų.
Todėl labai svarbu, kad specialistai tiriant pacientą neatmestų nervinės anoreksijos galimybės vien dėl vyresnio paciento amžiaus. Kalbant apie pasveikimą, kai kurie asmenys visiškai atsigauna po vieno ar kelių ligos epizodų. Kitiems – būdingi svyruojantys sveikimo bei atkryčio etapai.
Dar kitiems – išsivysto lėtinė, ilgus metus trunkati ligos eiga. Nervinė anoreksija yra viena iš tų ligų, kurioms gyti kartais pasitelkiama net ir priverstinė hospitalizacija. Jos gali prireikti, kuomet pacientas kelia grėsmę savo gyvybei dėl visiško išsekimo ir kitų sveikatos komplikacijų.
Nervinės anoreksijos siunčiamos žinutės
Visų pirma, tai stiprus asmens poreikis palaikyti savivertę, kontroliuojant kūno svorį ir figūrą. Baimė prarasti savikontrolę gali būti susijusi su bejėgiškumo bei nepasitikėjimo savimi jausmu. Daugumai jaunų žmonių nervinė anoreksija yra būdas išreikšti didžiulį nusivylimą savimi, savo šeima ar draugais.
Sergant nervine anoreksija, daugeliu atvejų maistas ir jo kontroliavimas simboliškai atstoja santykius su kitais svarbiais asmenimis. Dažniausiai tais, kurie ankstyvame amžiuje neatliepia jų emociniams poreikiams, sukelia nusivylimą, frustraciją o gal net prievartą. Maisto kontroliavimas tampa savotišku guodėju, ramintoju bei asmenybės įtvirtintoju.
Nervinė anoreksija dažniausiai atspindi emocinį konfliktą, pasireiškintį fiziniais simptomais. Šie pacientai nesugeba toleruoti savo emocinio patyrimo, jausmai atrodo tartum galingesni už juos pačius. Badavimas tampa metodu, padedančiu kontroliuoti emocijas, o baimė sustorėti atstoja intensyvių jausmų ar gyvenimo patyrimo baimę.
Užslopintos emocijos tarsi apsaugo silpną, fragmentuotą vidinio savęs jausmą, bet tuo pačiu stabdo emocinio brandumo, pasireiškiančio mokėjimu pažinti, įvardyti, išgyventi bei tinkamai išreikšti emocijas atsiradimą. Galima teigti, kad sergantys nervine anoreksija asmenys tarsi sustoja savo biologinio bei psichologinio vystymosi kelyje. Pasukę atgal į ankstyvą vaikystę, jie vėl patiria saugumą, meilę, globą, kurios galbūt bijojo netekti.
Neišspręstas konfliktas tarp autonomijos ir priklausomybės gali būti vienas iš normalaus fizinio ir emocinio vystymosi stabdžių. Nevalgymas gali tapti destruktyviu būdu parodyti, kad aš esu, aš galiu. Tai yra kraštutinė priemonė išreikšti ir įtvirtinti save.
Dietų laikymasis ir kūno kontrolė sukelia savotišką pasitenkinimo ir malonumo jausmą, nes tada sergantysis ar sergančioji nebesijaučia nepajėgia auka. Priešingai - tampa aktyviais, darančiais įtaką sau bei kitiems sutrikusio maitinimosi elgesio pagalba ir šiuo pagrindu kuriančiais savo tapatumą.
Nervinės anoreksijos pasekmės
Kraštutinis susirūpinimas maistu ir kūno svoriu ligos pradžioje gali neturėti didelių pasekmių. Tačiau ligos negydant jos gali tapti labai rimtos. Ilgalaikių tyrimų duomenimis sergantiems nervine anoreksija mirties rizika yra beveik dešimt kartų didesnė nei sveikiems žmonėms to paties amžiaus ir lyties grupėje. Mirtingumas dažniausiai yra susijęs su mitybos nepakankamumu, ekstremaliais svorio kontroliavimo metodais bei savižudybėmis.
Nervinė anoreksija, kaip ir kiti valgymo sutrikimai, yra vieninteliai psichinio pobūdžio sutrikimai, pasižymintys tokia galybe somatinių simptomų. Randama virškinimo, širdies ar kraujagyslių, kvėpavimo, jungiamojo audinio, bei lytinės sistemos pakenkimų, kurie atsiranda dėl bendro organizmo išsekimo. Asmenims sergantiems nervine anoreksija gali atsirasti ir įvairių su šiuo sutrikimu susijusių funkcionavimo plačiąja prasme pasekmių.
Nors kai kurie sergantys asmenys ir toliau aktyviai užsiima visuomenine ir profesine veikla, demonstruoja aktyvumą ir įsitraukimą į socialinį gyvenimą, tuo tarpu kiti pasitraukia į visišką saviizoliaciją, atsiriboja nuo šeimos ir draugų, nebesugeba išnaudoti savo akademinio ar profesinio potencialo ir praranda įgūdžius tvarkytis net ir su visai nedideliais gyvenimo iššūkiais.
Nervinės anoreksijos gydymas
Nuo nervinės anoreksijos kenčiantiems pacientams reikalingi nuolatiniai fizinės sveikatos patikrinimai, siekiant visapusiškai įvertinti su šiuo sutrikimu susijusią riziką. Atliekant pradinį įvertinimą, reikėtų laikytis šių principų:
- išlaikyti nešališkumą,
- remti pacientą, o nesmerkti,
- teigiamai jį motyvuoti,
- siekti susitarimo
- bei gerbti paciento teisę į privatumą.
Nervinės anoreksijos gydymo rezultatai didele dalimi priklauso nuo komandinio darbo kokybės. Komandą dažniausiai sudaro psichiatras, dietologas, psichologas arba psichoterapeutas, šeimos terapeutas, slaugytojas bei socialinis darbuotojas. Didelė reikšmė tenka visiems komandos nariams.
Jie turi būti tinkamai apmokyti dirbti su valgymo sutrikimais. Būtina, kad visi komandos nariai suprastų psichologines pacientų problemas. Jie taip pat turi mokėti sukurti ir išlaikyti terapinį ryšį su pacientais bei mokėti būti reiklūs, o kartu ir jautrūs bei rūpestingi.
Pacientai dažniausiai negiamai reaguoja į per daug griežtą ir reiklų personalą, tačiau tuo pačiu nesijaučia saugūs, jei nesukuriamos tam tikros ribos. Įsipareigojimas keistis, priimti atsakomybę, tikrai norėti, kad valgymas arba nevalgymo kontroliavimas daugiau nedominuotų kiekvieną gyvenimo akimirką, tikriausiai yra pati svarbiausia sveikimo sąlyga. Nors nervinė anoreksija gali palikti ilgalaikę žymę, tačiau stipri vidinė motyvacija, gebėjimas priimti save, susitaikyti su praeities įvykiais gali tapti reikšmingu postumiu permainingame sveikimo kelyje.
Svorio atstatymo problemos
Svario atstatymą turėtų stebėti dietologas. Kadangi nervine anoreksija sergančių asmenų skrandžio tūris būna gerokai sumažėjęs, rekomenduojama mitybą skatinti mažomis porcijomis, bet dažnesniais intervalais. Rekomenduojami trys valgymai per dieną juos papildant užkandžiais.
Gydymo pradžioje rekomenduojama svorį didinti nuo pusės iki vieno kilogramo per savaitę. Per pirmą savaitę kūno svoris gali padidėti staiga dėl skysčių susikaupimo. Tai gali įbauginti sergančiuosius, todėl labai svarbu pacientą edukuoti apie kiekvieną sveikimo žingsnį ir juos mokėti nuraminti.
Sergantiems nervine anoreksija, kaip ir kitiems nuo valgymo sutrikimų kenčiantiems žmonėms, yra būdingas ambivalentiškumas. Tai yra du prieštaraujantys vienas kitam norai ar siekiai vienu metu. Jie dažniausiai nori gauti pagalbą ir gydymą, tačiau tuo pat metu gali tam aktyviai priešintis.
Šią ambivalenciją lemia keletas priežasčių. Nervine anoreksija sergantys pacientai priima savo ligą kaip itin vertingą gyvensenos ypatybę ar net vienintelį įmanomą gyvenimo pasirinkimą. Taip pat daugelį pacientų gąsdina gydymo pasekmės arba pastangų, kurias reikės įdėti sveikimo kelyjem kiekis.
Jie gali baimintis, kad praradę kompensacinio elgesio galimybę taps tarsi beginkliai gyvenime. Todėl empatiškas specialistų darbas šioje vietoje yra itin svarbus. Patyrę specialistai turėtų žinoti, kad visi valgymo sutrikimų simptomai turi savo funkciją ir prasmę.
Tai gali būti svarbus prisitaikymo ar net išlikimo (nors ir savęs žalojimo kaina) būdas. Nereikėtų pamiršti, jog valgymo sutrikimų varginamų asmenų elgesys tarnauja ne tiktai bandymui kontroliuoti svorį, bet tai yra ir adaptacinis būdas, padedantis nusiraminti, sumažinti įtampą ir nerimą, ar bandymas susitvarkyti su kitais gyvenimo stresoriais.
Psichoterapinės intervencijos
Parenkant efektyviausią gydymo būdą valgymo sutrikimu sergančiam pacientui, reikia atsižvelgti į daugybę aplinkybių: į medicininę ir psichologinę riziką, motyvaciją, socialinę pagalbą, gretutines ligas bei amžių. Planuojant gydymą dažniausiai prireikia kompleksinio fizinių bei psichoterapinių intervencijų derinio, būtinas gydytojų, paciento ir šeimos narių bei artimųjų benradarbiavimas. Psichoterapija visų pirma turėtų būti sutelkta į pagrindinių sutrikimų, sukėlusių priežasčių išsiaiškinimą ir ilgalaikius pokyčius.
Jaunesniems pacientams, ypač tiems, kurie yra priklausomi nuo artimųjų ar globėjų, dažnai pasiteisina šeimos ar sisteminė terapija, įtraukiant visus kartu gyvenančius šeimos narius. Kalbant apie atskiras psichoterapijos technikas, daugiausia duomenų esama apie kognityvinę elgesio terapiją. Nors daug geriau žinomas jos poveikis gydant nuo nervinės bulimijos ir nuo priepuolinio persivalgymo sutrikimo, tačiau tyrimai rodo, jog kognityvinė elgesio terapija yra veiksminga ir nervinės anoreksijos gydyme.
Kompleksiniais atvejais šalia kognityvinės elgesio terapijos galima rinktis tokias specializuotas psichoterapijos rūšis kaip dialektinė elgesio terapija ar interpersonalinė psichoterapija. Paprastai priklausomai nuo ligos sunkumo laipsnio dažniausiai taikoma ilgalaikė vienerių ar dvejų metų trukmės terapija, kuomet prireikia maždaug 20-40 sesijų. Jų metu dirbama su paciento mintimis, emocijomis ir elgesio eksperimentais. T.y. žingsnis po žingsnio padedama pacientui keisti jo nusistovėjusias taisykles, įsitikinimus ir nuostatas.
Taip pat taikoma daugybė įvairių metodikų, kurios augina pacientą kaip asmenybę, didina jo psichologinį lankstumą bei atsparumą. Ir nors nervinės anoreksijos kelias yra ilgas ir sunkus, atkakliai ir sistemingai dirbant galima pasveikti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Įsigykite išsamius mokymus “VALGYMO SUTRIKIMAI. Ypatumai, priežastys, gydymas, pagalbos ir savipagalbos galimybės”. Trijų seminarų ciklo tikslas – supažindinti su pagrindiniais valgymo sutrikimais ir jų psichoterapinio gydymo galimybėmis, savipagalba, gydymo tikslais, apribojimais ir sunkumais. Seminarų ciklas skirtas visiems, kuriems yra aktuali ši tema, o taip pat ir specialistams, susiduriantiems su šia problema savo darbe.
Skaitykite kitus straipsnius temose: Asmenybės sutrikimai
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kiti valgymo sutrikimai:
3 Comments