Apsimetėlio sindromas. Kas jį sukelia ir kaip įtakoja žmogų?
Apsimetėlio sindromas – kas tai? | Medicinos gydytojos, kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeutės Nidos Silienės ir dr. Juliaus Neverausko pokalbis tema “Apie apsimetėlio (Imposter) sindromą ir Dunningo-Krugerio efektą“, kuris vyko Žmogaus instituto tinklalaidėje “Mąstyk ir veik“.
Pokalbio temos
Kas yra imposterio sindromas?
Julius Neverauskas: Sveiki, šiandien mes su gydytoja Nida Siliene, kuri labai šauniai dirba šiuolaikinės psichoterapijos srityje kalbame apie du sindromus. Nepaisant to, kad šie sindromai yra dažni ir ženkliai įtakoja tiek juos patiriančių žmonių gyvenimą, tiek ir visuomenės gyvenimą, jie atpažįstami gana retai.
Taigi mes šiandien aptarsime, ką su tuo daryti? Aš tuomet kreipiuosi į Nidą Silienę ir prašau jos pradžiai aptarti, kas yra tas vadinamasis apsimetelio sindromas? Tuomet eisime prie to, kaip elgtis, kai mes tai patiriame.
Nida Silienė: Labas vakaras visiems. Galbūt aš pradėsiu nuo to, kodėl pasirinkau kalbėti šia tema. Savo praktikoje pastebėjau, kad neretai ateina klientai, kurie atrodytų yra labai sėkmingi žmonės, tačiau laikas nuo laiko vis pamini šį apsimetėlio arba imposterio sindromą. Ilgainiui supratau, kad tai iš tiesų yra labai paplitusi problema ar situacija, ir kad verta apie tai pakalbėti išsamiau.
Taigi, kas yra tas anglų kalboje vadinamas imposter ar lietuvių kalboje apsimetėlio sindromas? Šis sindromas būna tada, kai žmonės nepaisant savo laimėjimų, nepaisant užimamų kažkokių karjeros postų ar pareigų, mano, kad jie nenusipelno tų laimėjimų, nenusipelno kažkokios pagarbos ar vertinimo, nenusipelno to, ką yra pasiekę, nors yra visiškai kompetetingi ir protingi.
Šie žmonės vis galvoja, kad kažkokiu būdu išryškės jų tam tikri trūkumai ir staiga visi žmonės sužinos visą tiesą apie juos, kad jie nėra tokie geri. Ir iš tiesų žmonės, turintys apsimetėlio arba imposterio sindromą, dažnai būna daug pasiekę, gali užimti aukštas pareigas, turi daugybę akademinių laipsnių.
Tad iškyla klausimas, kodėl turintys kuo didžiuotis vis tiek jaučia šį apsimetėlio sindromą? Kodėl jie jaučiasi tarsi sukčiai, nors yra daugybė jų sėkmės įrodymų, užduot pripažinę visas tas savo įdėtas pastangas ir įdėtą darbą? Vis tik jie visus savo laimėjimus priskiria išorinėms priežastims, trumpalaikėms priežastims, galbūt sėkmei. Galbūt jie atsidūrė kažkokioje tinkamoje vietoje, ar padarė viską labai greitai, lengvai ir visiškai nėra verti to, ką jie turi ar kuo jie gyvi, ką jie yra pasiekę.
Apsimetėlio sindromas: Kas jį sukelia?
Kas gali sukelti apsimetelio sindromą? Tai pirmiausia paminėtini asmenybės brožai, kurie skatina imposterio sindromą. Tokie žmonės pasižymi didesniu perfekcionizmu, neurotiškumu. Ir iš tiesų ypač konkurencinga aplinka dažnai gali padėti tam pagrindą. Taip pat daugelis žmonių, kurie turi šitą sindromą, gali būti vaikystėje patyrę per didelį tėvų spaudimą dėl akademinių ir mokslo pasiekimų.
Apsimetėlio sindromas buvo pradėtas tyrinėti praeitame amžiuje, apie septintą-aštuntą dešimtmetį. Pastebėtas labiau moterų tarpe, kai jos ėmė dažniau įsitraukti į darbo rinką ir jautėsi ne visiškai pakankamos. Tyrimai taip pat atskleidė, kad maždaug iki 30% daug pasiekusių žmonių gali kentėti apsimetėlio sindromą.
Manoma, kad net apie 70% žmonių yra bent kartą patyrę šio sindromo pojūčius ir simptomus. Ironiška, kad atkreipiant dėmesį į savo sėkmę, ar kai kas nors kitas atkreipia dėmesį į mūsų sėkmę, gali atsirasti šitas apsimetėlio sindromas. Tai gali nutikti tada, kai mes gauname kažkokį apdovanojimą, kada išlaikome egzaminą ar sulaukime kažkokio karjeros paaukštinimo. Mažiausia nesėkmė patyrus sėkmę taip pat gali priversti suabejoti savo gebėjimais, suabejoti savo bendrais gabumais.
Ryšys su kitais psichologiniais ypatumais
Apsimetėlio sindromas nėra turbūt oficiali diagnozė, bet žmonės turintys tą sindromą gali turėti ir kitų psichologinės sveikatos būklių tokių kaip nerimas, depresija, perfekcionizmas. Žmonėms iškyla nemažai problemų, nes apsimetėlio sindromas turbūt yra toks, kuris vis verčia bejoti savo saviverte, savo gebėjimais ir verčia nerimauti bei dar labiau stengtis daugiau dirbti.
Ir dažnai tokie žmonės iš tiesų gali būti kankinami perfekcionizmo, gali bijoti savo sėkmės, gali bijoti išbandyti kažkokias naujas sritis, kuriose galėtų dirbti, gali bijoti išbandyti naujas karjeros galimybes. Atsiranda didesnės atsakomybės, suklydimo, netikrumo baimė ir netgi gali iškilti tam tikra tapatybės pasikeitimo baimė.
Tokiems asmenims labai svarbu mokytis toleruoti diskomfortą, priimti netobulumą ir stengtis pradėti įveikti tas baimes ir pamatyti savo sėkmes, savo pliusus, savo talentus. Gal, Juliau, galėtum kažką pridėti?
Apsimetėlio sindromo poveikis asmeniui
JN: Kadangi šis sindromas tyrinėjmas jau apie 40 metų, tai įdomus dalykas yra tai, kad faktai rodo, kad jis daugiau išplitęs tarp pirmos kartos profesionalų. T.y. jeigu tu esi gydytojas arba programuotojas, o tavo tėtis ir tavo mama buvo kažkuo kitu, tai šansas, kad visa tai pasireikš yra didesnis. Bet jeigu tavo tėtis buvo gydytojas arba tavo tėtis buvo programuotojas ir vėliau tu pats tapai programuotoju, tuomet tas šansas yra mažesnis.
1. Psichologinė sveikata
Kalbant apie poveikį asmeniui, tai tyrimai rodo, kad yra šešios sritys, kur šitas poveikis yra labai didelis ir stiprus. Tai yra psichologinė sveikata. Nes šitie žmonės tiek stengiasi, kad jie patiria perdegimą. O perdegimas, kaip žinome, nepraeina savaime ir sukelia pasekmes.
2. Savivertė
Antras sritis yra savivertė. Ir šitie žmonės turi nestabilią savivertę, nes jie savivertę priskiria savo pasiekimams ir pasiekimų vertinimams. Ir toks kraštutinis atvejis, kurį aš mačiau savo klinikinėje praktikoje, tai pas mane atėjo žmogus (vienas klientas arba klientė) dėl menkos savivertės ir kai pasakė, ką veikia gyvenime, aš paprašiau atsiųsti man prieš kitą sesiją savo pasiekimų sąrašą. Ir pasiekimų sąrašas buvo, nežinau, gal penkių lapų, kur buvo išvardinti visokie tarptautiniai prizai, laimėjimai, premijos, ištisai vien tik tai… Bet tas žmogus visą laiką jautėsi kažkoks nepakankamas.
3. Būdinga moterims
Be jokios abejonės tai ženkliai daugiau būtinga moterims, ypatingai mūsų kultūroje. Dėl to, kad moterys visą laiką auginamos tarsi joms reikia atitikti kažkokius labai aukštus standartus, kad jas anksčiau vestų ir jos netaptų senmergėmis.
Mano nuomone, tai ypatingai žalingas, tačiau šimtmečiais gyvavęs paprotys ir nuomonė. Ir aš labai džiaugiuosi, kad tai šiuo metu iš principo keičiasi.
4. Karjeros stabdis
Kitas neigiamas poveikis yra tas, kad šitie žmonės apsiriboja karjeroje ir jie neina į tas karjeros aukštumas, kurių jie yra verti.
5. Pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo
Šie žmonės nepatiria pusiausvyros tarp savo darbo ir savo asmeninio gyvenimo. Santykiuose patiria daug daugiau įtampos.
6. Sunkumas priimti sprendimus
Ir šeštas poveikis – šiems žmonėms yra daug sunkiau priimti sprendimus, nes jie nepasitiki savimi.
Poveikis visuomenei
Šis poveikis gali reikštis ne tik atskiriems žmonėms. Yra žmonių grupių, bendruomenių ir net visuomenių, kur šitas sindromas labai aiškiai stebimas. Ir aš manau, kad mūsų visuomenei jis irgi buvo būdingas. Šiuo metu mes šiek tiek išsivadavome, bet anksčiau, nuo kokių 90-ųjų metų, mes galvojome, kad esame kažkokie prastesni. Bet ir šiuo metu dar aš labai matau to, kad norime kviestis užsienio lektorius, klausytis jų paskaitų, nors mūsų lektoriai ir paskaitos neretai yra geresni.
Kalbant apie apsimetėlio sindromą visuomenėse, tai gaunasi taip, kad yra slopinamos inovacijos. Jeigu tai yra darbo aplinka tai pasireiškia patiriant labai daug streso, nes reikalavimai darbuotojams yra labai aukšti ir niekada nėra gana. Gali būti nesveika darbo aplinka: įtampa, nevertinimas, persekiojimas. Viso to ekonominės pasekmės yra tokios, kad šios bedruomenės ir visuomenės gyvena ekonomiškai blogiau.
Neišnaudoja savo potencialo ir klesti nelygybė, nes tie žmonės, kurie šio sindromo neturi, jie prašo didesnio atlyginimo, jie reikalauja geresnių darbo sąlygų ir jie patiria geresnes ekonomines pasekmes. Tai tiek apie apsimetėlio sindromą.
Kaip padėti turintiems apsimetėlio sindromą?
Ir dar tada, Nida, kaip būtų galima šiems žmonėms padėti ir kaip jie gali padėti patys sau?
NS: Įvairūs moksliniai tyrimai išskiria skirtingus skirtingą skaičių tipų, pagal ką galima atpažinti savyje šį sindromą. Paprastai pirmas iš jų yra įsivaizdavimas, kad aš esu sukčius. Jaučiama baimė, kad aš būsiu atskleistas, demaskuotas ir labai reikia tą slėpti, labai reikia dėti tam daug pastangų, kad visa tai išsaugoti. Ir gali būti, kad žmogus iš tiesų yra labai daug pasiekęs akademinėse srityse ir karjeros aukštumose, bet visvien jaučia tą didžiulį nepasitikėjimą savimi, vis turi kažką slėpti.
Antras tipas yra kai bandoma viską nurašyti, jog tai tik eilinė sėkmė, kad aš tiesiog viską labai greitai darau, lengvai ir čia nėra jokių mano pastangų…
Pilną diskusijos įrašą galite peržiūrėti prenumeruodami Žmogaus instituto Youtube kanalą.
Skaitykite kitus straipsnius temose: Asmenybės sutrikimai
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
