Priklausomos asmenybės sutrikimas. Simptomai, diagnozė, gydymas ir ypatumai
Asmenys, kuriems būdingas priklausomos asmenybės sutrikimas, linkę būti pasyvūs, nuolankūs, paklusnūs, pavaldūs, pasiaukojantys, neužtikrinti savimi. Jie dažnai jaučiasi neadekvatūs, silpni, negebantys patys pasirūpinti savimi. Šie žmonės vengia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, jiems yra be galo sunku priimti savarankiškus sprendimus.
Jie sunkiai toleruoja vienatvę, patiria daug distreso būdami vieni ir labai nori, kad kažkas jais pasirūpintų, už juos priimtų sprendimus ir yra pasirengę padaryti beveik viską, kad gautų šį rūpestį. Yra linkę būti pernelyg priklausomi nuo vieno ar daugiau asmenų, kurie jais rūpinasi, jų interesus, poreikius ir norus iškelti aukščiau savųjų (Bornstein, 2012; Frances, 2013).
Straipsnio temos
Priklausomos asmenybės sutrikimas (Dependent Personality Disorder) pagal DSM-5 klasifikaciją
Priklausomos asmenybės sutrikimą turintiems žmonėms stipriai išreikštas noras būti pasirūpintu, globojamu, kuris skatina paklusnų, nuolankų, prieraišų elgesį ir išsiskyrimo baimę, prasidedantis ankstyvame suaugusiojo amžiuje, pasireiškiantis įvairiuose kontekstuose ir pasižymintis bent 5 iš 8 nurodytų ypatumų:
- Sunkumai priimant kasdienius, įprastus sprendimus be kitų pritarimo, užtikrinimo (pvz., kokius rūbus apsirengi).
- Noras, kad kiti prisiimtų atsakomybę už asmeniui svarbias gyvenimo sritis.
- Sunkumai išreiškiant nepritarimą dėl baimės prarasti paramą ar pritarimą iš kitų (neapima realistiškų galimo keršto baimių).
- Sunkumai savarankiškai imtis darbo dėl menko pasitikėjimo savimi (neapima motyvacijos ar energijos stokos).
- Sutikimas imtis nemalonių, nenorimų dalykų, siekiant gauti paramą, globą iš kitų.
- Stiprus diskomforto ar bejėgiškumo jausmo patyrimas būnant vieniems dėl baimės nesugebėti pasirūpinti savimi.
- Nutrūkus seniems santykiams, polinkis skubiai įsitraukti į naujus, siekiant gauti globą ir paramą.
- Stipri baimė būti paliktam vienam rūpintis pačiu savimi.
Kiti priklausomos asmenybės sutrikimo (PAS) bruožai
Leidžia ir skatina kitiems žmonėms už juos priimti didžiąją dalį svarbiausių individo gyvenimo sprendimų. Asmenis, nuo kurių jaučiasi priklausomi, ir jų poreikius iškelia aukščiau savo poreikių. Nenoras išsakyti netgi pagrįstų reikalavimų tiems asmenims, nuo kurių jaučiasi priklausomi.
Stiprus diskomforto ar bejėgiškumo jausmo patyrimas būnant vieniems dėl perteklinės baimės nesugebėti pasirūpinti savimi. Stipri baimė būti paliktiems rūpintis pačiais savimi, asmenų, su kuriais yra užmegztas artimas ryšys. Silpnas sugebėjimas susidoroti su kasdienio gyvenimo situacijomis be kitų palaikymo. Savęs kaip bejėgio, neadekvataus, stokojančio jėgų suvokimas gali pasireikšti kartu kaip susiję bruožai.
Prieraiši, paklusni ir nuolanki elgsena yra skirta iššaukti rūpestį savo atžvilgiu ir kyla iš savęs kaip negebančio adekvačiai funkcionuoti be kitų pagalbos suvokimo.
Linkę vengti atsakomybės, patirti stiprų nerimą, situacijose kuomet tenka priimti savarankiškus sprendimus, taip pat situacijose kur nėra aišku, ar asmeniui pagalba ir parama bus prieinama, arba kai asmuo susiduria su nepažįstama ar sunkia užduotimi.
Savarankiškumo stoka. Komplikuoti tarpasmeniniai santykiai
Suaugę dažnai jaučiasi priklausomi nuo savo tėvų ar partnerio ir tikisi bei leidžia jiems nuspręsti, kur asmuo turėtų gyventi, ką dirbti (ar nedirbti), su kuo bendrauti. Paaugliai dažnai be pasipriešinimo leidžia savo tėvams nuspręsti, kaip jie turėtų rengtis, su kuo bendrauti, kaip leisti laisvą laiką, į kokią mokyklą eiti.
Dėl patiriamo diskomforto, bejėgiškumo, nerimo, baimės kylančių dėl suvokiamų rūpinimosi pačiais savimi sunkumų, buvimo vieniems ir įsitikinimo, kad būdami vieni negali gerai funkcionuoti, tinkamai pasirūpinti savimi dažnai yra linkę greitai įsitraukti į santykius su atsitiktiniu žmogumi.
Labai laikosi įsikibę į asmenis, kuriuos suvokia, kaip stiprius, savimi pasitikinčius gelbėtojus. Santykiams nutrūkus dažnai bando juos įvairiais būdais susigrąžinti arba ieškoti naujų, kad tik gautų paramą. Socialiniai ryšiai, tarpasmeniniai santykiai dažnai daugiausia apsiriboja vien tais žmonėmis, nuo kurių asmuo jaučiasi priklausomas.
Tarpasmeniniuose santykiuose dažnai patiria nelygiavertiškumą, nes yra linkę dažnai sutikti su dalykais, kurie yra neteisingi, nesąžiningi jų atžvilgiu, gali kęsti netgi smurtą dėl baimės prarasti svarbaus asmens paramą, rūpestį, taip pat dėl įsitikinimo apie nesugebėjimą pasirūpinti savimi. Taip pat dėl tų pačių priežasčių nėra linkę rodyti pykčio jais besirūpinančiam svarbiam asmeniui, labai bijo konfliktų ir atstūmimo.
Labai prisitaiko prie dominuojančio asmens ir gyvena pagal jo vertinimus. Lengvai atleidžia skriaudas patirtas iš dominuojančio asmens. Dėl įsitikinimo, kad vieni yra nepajėgūs adekvačiai funkcionuoti yra linkę save stipriai nuvertinti, pateikti kaip kvailus, nesugebančius, reikalaujančius nuolatinės priežiūros. Kritiką ir nepritarimą dažnai priima kaip savo menkavertiškumo įrodymą.
Atsakomybės baimė
Dėl polinkio patikėti savo problemų sprendimą, atsakomybę už gyvenimą kitiems asmenims dažnai neišmoksta savarankiškam veikimui reikalingų įgūdžių, kas savo ruožtu dar labiau paskatina priklausomybę nuo kitų. Patirdami nemalonias emocijas, distresą visomis išgalėmis ieško paramos iš to asmens, kuris jais pasirūpins.
Iš kitų žmonių siekia paramos, rūpesčio, patvirtinimo ir pritarimo. Taip pat būdinga finansinė priklausomybė nuo kitų. PAS turintys žmonės dažnai pasižymi vaikiška finansų perspektyva, stokoja realistiško supratimo apie tai, kaip veikia pinigai. Dažnai mano, kad jiems ir nebūtina to žinoti, nes jais vis tiek kažkas pasirūpins. Linkę manyti, kad už jų finansinę gerovę atsakinga kažkokia išorinė jėga (kitas žmogus, vyriausybė, likimas ir t.t.).
Jei šalia nėra asmens, į kurį gali įsikibti, dažnai trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, motyvacijos, ambicijų ar netgi vilties. Kartais gaudami priežiūrą, paramą ir pritarimą iš kitų gali būti pajėgūs pakankamai gerai funkcionuoti, tačiau gali bijoti tapti kompetentingais dėl baimės, įsitikinimo, kad tai nuves prie buvimo paliktais ir apleistais.
Linkę laukti kol kiti pirmi pradės kokią nors veiklą, nes mano, kad kiti jas išmano ir padarys geriau nei jie. Darbo srityje patiria ypač didelių sunkumų kuomet yra reikalaujama iniciatyvos, savarankiško veikimo.
Apie priklausomos asmenybės sutrikimo paplitimą, sutrikimo eigą, rizikos veiksnius, įvertinimą, KET aspektus, dialektinės elgesio terapijos (DBT) principus, diferencinę diagnostiką žiūrėkite išsamius Daliaus Kurlinko ir dr. Juliaus neverausko mokymus 6 ciklo dalis | Vengianti, priklausoma ir Obsesinio-kompulsinio sutrikimo asmenybė
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Asmenybės sutrikimai
Asmenybės sutrikimai. Savipagalba, pagalba, gydymas
Grupė A – įtarūs, keisti, ekscentriški
Paranoidinis asmenybės sutrikimas. 7 būdingi ypatumai
Šizoidinis asmenybės sutrikimas, ypatumai, pagalbos galimybės
Šizotipinis asmenybės sutrikimas
Grupė B – dramatiški, emocionalūs, impulsyvūs, nepastovūs
Antisocialios asmenybės sutrikimas. 7 pagrindiniai ypatumai
Ribinis asmenybės sutrikimas. Testas, simptomai, gydymas
Histrioninis asmenybės sutrikimas. Dėmesio siekiančios moterys ir vyrai
Žmogus narcizas: narcisistinė asmenybė ir jos bruožai
Grupė C – nerimastingi, baimingi
Vengiančios asmenybės sutrikimas. Vengianti asmenybė ir jos simptomai, diagnozė, gydymas
Priklausomos asmenybės sutrikimas. Simptomai, diagnozė, gydymas ir ypatumai
Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas. Simptomai, diagnozė, gydymas ir ypatumai
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
