Ribinis asmenybės sutrikimas. Testas, simptomai, gydymas
Ribinis asmenybės sutrikimas | Asmenys turintys ribinės asmenybės sutrikimą paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas.
Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama. Su amžiumi simptomų išreikštumas linkęs mažėti (Frances, 2013).
Straipsnio temos
Ribinis asmenybės sutrikimas pagal DSM-5
Stipriai išreikštas impulsyvumas, taip pat nestabilumas, nepastovumas tarpasmeninių santykių, savęs vaizdo (savasties), afekto srityse, prasidedantis ankstyvame suaugusiojo amžiuje, pasireiškiantis įvairiuose kontekstuose ir pasižymintis bent 5-iais iš 9-ių nurodytų ypatumų:
- Didžiulės pastangos išvengti realaus ar įsivaizduojamo atstūmimo.
- Intensyvūs ir nestabilūs tarpasmeniniai santykiai, kurių metu kaitaliojasi stiprus kito asmens idealizavimas ir nuvertinimas (dažniausiai manant, kad kitas asmuo yra nepakankamai prieinamas, per mažai besirūpinantis).
- Tapatumo sumišimas, labai nestabilus savęs vaizdas ir savasties pojūtis (pvz., nuolat kintantys tikslai, vertybės, profesinės sritys, seksualinis tapatumas).
- Impulsyvumas bent 2 potencialiai kenksmingose pačiam asmeniui srityse (pvz., neatsakingas išlaidavimas, lošimas, nesaugūs ir rizikingi seksualiniai santykiai, rizikingas tam tikrų medžiagų vartojimas, rizikingas vairavimas, emocinis valgymas).
- Pasikartojantis suicidiškas elgesys, savęs žalojimas.
- Afekto nestabilumas, nuotaikų reaktyvumas (pvz., intensyvūs disforijos, erzulio, nerimo, nevilties patyrimai, kurie dažniausiai trunka keletą valandų).
- Pastovus tuštumos jausmas.
- Intensyvus, neadekvatus pyktis, taip pat sunkumai jį suvaldant.
- Stiprūs disociaciniai simptomai (pvz., depersonalizacija) ar trumpalaikės su streso patyrimu susijusios paranoidinės mintys.
Ribinė asmenybė: Kiti ypatumai
Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybeei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms. Gali patirti labai stiprią apleistumo, atstūmimo baimę, taip pat pyktį kuomet susiduria su realiu, trumpalaikiu atsiskyrimu ar planų pakeitimu (pvz., stipri neviltis ar pyktis kuomet jiems svarbus asmuo vėluoja keletą minučių ar atšaukia susitikimą su jais).
Dažnai mano, kad šis jų suvokiamas atstūmimas reiškia, kad jie yra blogi. Atstūmimo baimė dažnai susijusi su negebėjimu ištverti buvimo vieniems, stipraus troškimo, kad kiti žmonės būtų šalia jų. Bandymas išvengti atstūmimo jausmo gali pasireikšti ir impulsyviu savęs žalojimu ar suicidiška elgsena.
Ribiniai asmenis gali jausti empatiją kitam asmeniui ir juo rūpintis, tačiau su didžiuliu lūkesčiu, kad tas asmuo, kuriuo besirūpinama bus visuomet prieinamas ir pajėgus pasirūpinti jais pačiais, jų poreikiais, reikalavimais. Būdinga staiga pasikeisti iš maldaujančios, prašančios pagalbos rolės į teisuoliško keršytojo už praeities skriaudas rolę. Tačiau dažniausiai jie save mato kaip blogus, bet kartais gali jaustis tarsi iš vis neegzistuotų. Tokie patyrimai dažniausiai kyla kuomet asmuo jaučiasi stokojantis prasmingų, globojančių, palaikančių santykių.
RAS būdinga šiek tiek paradoksalus įsitikinimų derinys, tokių kaip, kad asmuo yra silpnas ir nepajėgus, o kiti yra stiprūs ir pajėgūs, tačiau piktavališki ir jais negalima pasitikėti. Skatina nestabilų tarpasmeninį elgesį ir santykius, kur asmuo iš pradžių prisiriša prie kitų žmonių, o vėliau dėl nepasitikėjimo ir baimių juos atstumia.
Savižala dažnai naudojama kaip būdas patvirtinti gebėjimą kažką jausti (ypač kuomet asmuo patiria disociaciją) ar siekiant sumažinti buvimo blogu pojūtį. Dėl nuolatinės tuštumos jausmo ir lengvai patiriamo nuobodulio turi tendenciją nuolat ieškoti kokių nors intensyvesnių patirčių. Pyktis dažniausiai kyla kuomet besirūpinantis asmuo ar partneris suvokiamas kaip apleidžiantis, nesirūpinantis, atstumiantis.
Po pykčio išraiškos dažnai seka kaltė ir gėda, kurie prisideda prie savo blogumo patyrimo. Linkę save žlugdyti, sabotuoti prieš pat pasiekiant savo tikslą. Pvz., nutraukti mokslus prieš pat jų užbaigimą, patirti stiprų regresą artėjant prie terapinių tikslų pasiekimo, sužlugdyti gerus santykius. Sunkiai toleruoja išsiskyrimą, tačiau tuo pačiu sunkiai išbūna intymume. Gali jaustis saugesni su tranzitiniu objektu nei realiuose tarpasmeniniuose santykiuose.
Rizikos veiksniai
Genetiniai ir biologiniai rizikos veiksniai. RAS 5 kartus dažniau stebimas tarp asmenų, kurių pirmojo laipsnio biologiniai giminaičiai irgi turėjo RAS. Taip pat šeimose, kuriuose yra RAS turinčių asmenų stebima išaugusi medžiagų vartojimo, depresinių, bipolinių sutrikimų tikimybė.
Stebimi pokyčiai smegenų struktūrose ir funkcijose, darančiose įtaką reguliavimui ir impulsyvumui (migdoliniame kūne, Amono rage, prefrontalinėse smegenų žievės dalyse). Funkcinių neurologinių tyrimų duomenys nuolat rodo migdolinio kūno hiperreaktyvumą, prefrontalinės žievės ir limbinės sistemos serotonerginę disfunkciją, kas turi įtakos impulsyvumui ir impulsyviai agresijai.
Stebima, kad RAS turintys asmenys vaikystėje pasižymėjo sunkiu temperamentu (difficult infant temperament) – jie pasižymi dažnu nemalonių emocijų patyrimu, nelankstumu, nenuspėjamumu, stipriu reaktyvumu, juos yra sunku nuraminti (Sperry, 2015).
Socialiniai ir tarpasmeniniai rizikos veiksniai (Van der Kolk et al., 1989; Linehan, 1993; Fossatti et al., 1999; Graybar ir Boutilier,2002; Soloff et al., 2002; Benjamin, 2007; Zanarini et al., 2010; Linehan, 2015; Sperry, 2015). RAS turintys asmenys dažnai augo chaotiškos, dramatiškose, muilo operų scenarijus primenančios šeimose. Ramybės periodu šiose šeimose buvo transliuojama žinutė, kad gyvenimas be dramų yra tuščias, niūrus ir nuobodus.
RAS turintiems asmenims biologiškai yra būdingas polinkis intensyviai išgyventi emocijas ir dažnai jų tėvai būna negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti. Dažnai vaikystėje į RAS turinčio asmens emocijų ekspresiją būna reaguojama nepastoviai, dažnai nuvertinančiu, paniekinančiu ar netgi baudžiančiu būdu. Tas savo ruožtu nesudaro galimybės išmokti tinkamų, adaptyvių emocijų reguliavimo būdų ir emocijų kaip nepakeliamų ir blogų suvokimo.
RAS turinčio asmens tėvai apskritai dažnai į juos jau nuo kūdikystės reaguodavo nenuosekliai ir nestabiliai - nuo perteklinio rūpesčio, hiperglobos (hiperkontrolės) iki baudimo ar visiško atsiribojimo, ignoravimo. RAS turintys asmenys dažnai yra patyrę traumuojantį apleistumą, atstūmimą (abandonment). Taip pat jie neretai iš savo tėvų yra patyrę ir kitų rūšių smurtą. 60-80 % RAS turinčių asmenų vaikystėje yra patyrę sisteminį smurtą. Tai dažnai prisideda prie RAS turinčio asmens savęs kaip blogo suvokimo ir polinkio idealizuoti arba nuvertinti kitus.
RAS turintys asmenys, kurie vaikystėje nepatyrė smurto, pasižymi geresniu funkcionavimu nei RAS turintys asmenys, kurie jį patyrė. Jei RAS turintys asmenys yra patyrę seksualinę prievartą, jie turi 10 kartų didesnę tikimybę bandyti nusižudyti nei RAS turintys asmenys, kurie seksualinės prievartos nepatyrė.
RAS turintys asmenys iš savo šeimų taip pat dažnai išmoksta, kad kančia, liga ir silpnumas skatina kitų žmonių meilę ir rūpestį. Tai savo ruožtu paskatina RAS turinčio asmens įstikinimus, kad artimi ir mylimi žmonės slapta myli kančią. Taip pat visi šie patyrimai dažnai neleidžia susiformuoti aiškiam ir nuosekliam tapatumo ir savasties jausmui, kas savo ruožtu prisideda prie nežinojimo, ko nori, negebėjimo dėti sistemingas ir kryptingas pastangas, prastos impulsų kontrolės, o tai savo ruožtu prisideda prie to, kad RAS turintys asmenys tampa priklausomi nuo kitų asmenų, kurie juos bent trumpam apsaugo nuo šios sumaišties ir tampa itin jautrūs praradimui ar atsiskyrimui nuo jų.
Patiriama stipri atstūmimo baimė ir noras, kad besirūpinantis asmuo suteiktų globos ir rūpesčio jausmą. Draugiška priklausomybė nuo besirūpinančio, mylimo žmogaus dažnai perauga į priešišką kontrolę, pyktį kuomet jis pagal RAS turinčio asmens įsivaizdavimus negeba pakankamai juo rūpintis ir mylėti.
Apie ribinės asmenybės sutrikimo paplitimą, sutrikimo eigą, rizikos veiksnius, įvertinimą, KET aspektus, dialektinės elgesio terapijos (DBT) principus, diferencinę diagnostiką žiūrėkite išsamius Daliaus Kurlinko ir dr. Juliaus neverausko mokymus 4-oji šešių seminarų ciklo "ASMENYBĖ, JOS YPATUMAI IR SUTRIKIMAI" dalis | Ribinė asmenybė
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Asmenybės sutrikimai
Asmenybės sutrikimai. Savipagalba, pagalba, gydymas
Grupė A – įtarūs, keisti, ekscentriški
Paranoidinis asmenybės sutrikimas. 7 būdingi ypatumai
Šizoidinis asmenybės sutrikimas, ypatumai, pagalbos galimybės
Šizotipinis asmenybės sutrikimas
Grupė B – dramatiški, emocionalūs, impulsyvūs, nepastovūs
Antisocialios asmenybės sutrikimas. 7 pagrindiniai ypatumai
Ribinis asmenybės sutrikimas. Testas, simptomai, gydymas
Histrioninis asmenybės sutrikimas. Dėmesio siekiančios moterys ir vyrai
Žmogus narcizas: narcisistinė asmenybė ir jos bruožai
Grupė C – nerimastingi, baimingi
Vengiančios asmenybės sutrikimas. Vengianti asmenybė ir jos simptomai, diagnozė, gydymas
Priklausomos asmenybės sutrikimas. Simptomai, diagnozė, gydymas ir ypatumai
Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas. Simptomai, diagnozė, gydymas ir ypatumai
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
1 Comments