Sapnų aiškinimas: Interaktyvaus sapnavimo tyrimas – fenomenologinių ir kognityvinių aspektų komunikacija
Sapnų aiškinimas ir jo tyrimai moksliniais metodais atskleidžia vis daugiau duomenų apie šią mažai pažintą žmogaus psichikos dalį. Miegodami žmonės geba atsakyti į klausimus ir spręsti paprastas matematines problemas. Didžiulė tarptautinė mokslininkų komanda, atliko tyrimą kuris aptiko naują fenomeną – interaktyvų sapnavimą. Interaktyvaus sapno metu žmonės geba sekti jiems duodamas instrukcijas, atsakyti į paprastus klausimus ir netgi spręsti matematines problemas. Tyrimas pasirodė moksliniame žurnale Current Biology.
Straipsnio temos
Sapnai yra vis dar paslaptingas fenomenas
Sapnai mus perkelia tarsi į kitą realybę, į pasaulį, kuris atrodo toks pats tikras kaip ir mūsų kasdienės patirtys. Sapnų funkcija ir tai kas sąlygoja jų turinį iki šiol nėra aiškūs ir todėl itin masina mokslininkus. Sapnų aiškinimas mokslinių tyrimų metodais susiduria su sunkumais: nors neuromokslo technologijos leidžia matuoti smegenų funkciją sapnų metu, pati sapno patirtis yra gan sunkiai užfiksuojama.
Taip yra dėl to, kad retrospektyvus sapno nupasakojimas dažniausiai būna fragmentuotas ir ne itin tikslus. Mūsų gebėjimai miegant suformuoti naujus atsiminimus yra riboti, o būsenos pasikeitimas nubudimu tarsi neleidžia persinešti visos informacijos į šią realybę. Dėl to būtų išties naudinga atrasti būdą išgauti sapno apibūdinimą iš žmonių tuo metu, kai jie sapnuoja. Šio tyrimo komanda padėjo pirmuosius žingsnius siekiant šio tikslo.
Miegantys eksperimento dalyviai komunikavo sutartiniais veido arba akių judesiais
Tyrimas buvo atliktas keturiose nepriklausomose laboratorijose skirtingose šalyse. Tyrime dalyvavo 36 žmonės, kurių patirtys su kontroliuojamais sapnais (angl. lucid dreaming) buvo skirtingos. Kai kuriems dalyviams beveik nėra tekę patirti tokių kontroliuojamų sapnų, o kiti yra juos patyrę dažniau.
Elektroencefalografijos (EEG) metodas, kurio metu yra sekama smegenų biosrovė registruojant neuronų elektros potencialus, leido įsitikinti, kad dalyviai išties miega. Kai laboratorijose miegantys eksperimento dalyviai pasiekė gilaus miego fazę, mokslininkai bandė komunikuoti su jais žodžiais, šviesų blykstėmis ir prisilietimais. Miegantys dalyviai buvo prašomi atsakyti į paprastus matematinius klausimus, skaičiuoti šviesos blykstes arba prisilietimus, o tai pat ir atsakyti į paprastus klausimus, pavyzdžiui, ar jūs kalbate ispaniškai? Atsakymus dalyviai davė iš anksto susitartais akių arba veido raumenų judesiais, kurie buvo sekami prie veido priklijuotais elektrodais.
Ši eksperimentinė procedūra pavaizduota kiek žemiau.
Eksperimentinė tyrimo procedūra/Lucy Doherty iliustracija
Sapno pasaulis susimaišo su realybe
Keturiose nepriklausomose laboratorijose dirbę mokslininkai aptiko įtikinamų įrodymų, kad giliose miego stadijose yra įmanoma užmegzti abipusę komunikaciją su miegančiais dalyviais. Ne visose eksperimento sesijose dalyviams pavyko patirti itin aiškius sapnus, kuriuos jie jautė galintys kontroliuoti. Tačiau tose sesijose kur tai pavyko, ši komunikacija neretai būdavo sėkminga: net per 47% kontroliuojamo miego sesijų buvo pateikiamas bent vienas teisingas atsakymas į pateiktą klausimą.
Po teisingo atsakymo dalyviai dažniausiai būdavo pažadinami, kad nupasakotų savo patirtį. Kai kurie dalyviai net gan aiškiai prisimena kaip sapno realybė susimaišė su eksperimentuotojų užduodamais klausimais. Vienas iš dalyvių atpasakojo, kad per užduotį, kai buvo liečiama jo ranka, jis sapnavo, kad kovoja su goblinais. Dalyvis tikina, kad pats nustebo, jog vienu metu sugebėjo ir kovoti su sapno veikėjais, ir skaičiuoti rankos palietimus. Kitas eksperimento dalyvis pasakojo sapnavęs, kad yra vakarėlyje, o eksperimentuotojo balsas atkeliavo iš kažkokios kitos, jam nepasiekiamos erdvės ir priminė istorijos pasakotoją filme. Kiti dalyviai klausimus dažnai išgirsdavo per sapne esančius objektus, tokius kaip radijas.
Sapnų aiškinimas: Kuo šis tyrimas naudingas?
Šis tyrimas sugriovė įsitikinimą, kad apskritai neįmanoma bendrauti su sapnuojančiais žmonėmis. Be to buvo parodyta, jog miegantys asmenys gali ne tik suprasti jiems komunikuojamą informaciją, bet ir komunikuoti atgal. Tad tyrimas atskleidė, jog fenomenologiniai ir kognityviniai sapno aspektai gali būti sėkmingai komunikuojami ir realiu laiku – t.y. vykstant sapnavimui.
Šis tyrimas ateityje gali būti ypač naudingas studijuojant sapnus, atmintį ir tai, koks svarbus yra miegas atsiminimų užtvirtinimui. Taip pat šios mokslininkų komandos padarytas darbas gali būti pritaikytas gydant miego sutrikimus, o galiausiai galbūt ir padėti žmonėms kontroliuoti savo sapnų turinį.
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
