Kas tai yra emocinis valgymas? Sutrikimas, jo simptomai ir pagalba

Kas tai yra emocinis valgymas arba kada valgymas tampa emociniu? Mes visi žinome, kad vieni žmonės ptirdami stresą valgo daugiau, kiti žmonės - mažiau. Tyrimai rodo, kad apie 40% žmonių patirdami stresą valgo daugiau.

Tiek pat - apie 40% žmonių - patirdami stresą valgo mažiau ir tik 20% žmonių, kai patiria stresą, valgo tiek pat. Žmonėms, valgantiems daugiau, atsiranda tikimybė, kad jiems pradės vystytis taip vadinamas emocinis valgymas.

Emocinis valgymas. Kas tai yra?

Pradėkime nuo apibrėžimo. Tai yra mūsų elgesys, kai mūsų atsakas į jausmus ir emocijas ir mūsų jausmų ir emocijų reguliavimas vyksta valgant. Dažniausiai tam tikslui naudojami ir valgomi gausiai angliavandenių, kartais ir riebalų, mažą mitybinę vertę turintys produktai. Tarp tokių produktų patenka įvairūs kaloringi produktai, pavyzdžiui, konditerijos gaminiai, ledai, bet gali būti ir riebūs patiekai - pica, traškučiai, fri bulvytės.

Pradžioje jausmai ir emocijos, kuriuos žmonės reguliuoja valgydami, gali būti stiprūs, bet jeigu toks elgesys kartojasi, tuomet ir silpnoms emocijoms reguliuoti žmonės pasitelkia valgymą. Valgymas galiausiai tampa dažniausiu ir daugiausiai naudojamu emocijų reguliavimo metodu.

Kitų ligų simptomas

Labai svarbu žinoti, kad emocinis valgymas gali būti kitų ligų simptomas. Pavyzdžiui, slaptos, maskuotos depresijos, o tai jau sunki liga ir ją būtina diagnozuoti ir gydyti. Tyrimai rodo, kad padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis gali veikti medžiagų apykaitą, ko pasekoje riebalai pradeda kauptis pilvo srityje. Atsiranda šansas, kad pradės vystytis pilvinis nutukimas, o ant pilvo esantys riebalai yra patys toksiškiausi, patys nuodingiausi mūsų kūnui. Būtent pilvinis nutukimas yra ypatingai pavojingas ir yra vienas pagrindinių širdies ligų, miokardo infarkto, smegenų insulto rizikos faktorių.

Kortizolio kiekio mažinimas valdant stresą yra labai svarbus, o būdai tam daryti gali būti įvairūs: psichologiniai, fiziologiniai, o ypač veiksmingi yra fiziniai pratimai.

Persivalgymas vs Emocinis valgymas

Skitumas tarp emocinio valgymo ir persivalgymo sutrikimo (apie šią ligą mes jau esame pateikę daug informacijos), slypi maisto kiekyje ir maisto vartojimo greityje. Persivalgymo sutrikimo metu žmogus valgo greičiau ir sunaudoja ženkliai didesnius maisto kiekius negu valgydamas emociškai.

Emocinio valgymo priežastys

Emocinį valgymą, kaip ir daugelį kitų psichologinių sutrikimų, sukelia ne viena priežastis, o visa eilė faktorių, veikiančių vienu metu. Visų pirma, tai yra nemokėjimas, o tai reiškia neturėjimas žinių ir įgūdžių reguliuoti stiprias emocijas.

Vyrams būdingas emocinis valgymas jaučiant depresijos simptomus ir nelabai suprantant, kas su jais vyksta. Vyrai sunkiai įsisąmonina savo jausmus, nes vaikystėje ir paauglystėje dažniausiai mokomi jų nejausti. Juk gerai žinome posakius, kad "berniukai neverkia", arba "vyrai neverkia". Moterys dažnai valgo emociškai reaguodamos į patirtą nesėkmę laikantis dietos.

Kūdikystėje žmonės naudoja oralinį refleksą nusiraminimui. Šis refleksas giliai įsitvirtina mūsų smegenyse ir dėl to kartais žmonės rūko, dėl to žmonės čiulpia saldainius ir ledinukus, ir dėl to tai taip pat gali būti viena iš emocinio valgymo priežasčių. Prieš šimtus ir tūkstančius metų žmonės patirdavo daug streso dėl maisto trūkumo, o valgymas jį mažindavo ir transliuodavo tam žmogui, duodavo ženklą, kad yra saugu - t.y. tuo metu maisto netrūksta.

Valgymas būdavo malonumo šaltinis. Kaip mes žinome iš žmonijos istorijos, žmonės švesdavo šventes gausiai valgydami, o dalijimasis maistu turėjo intymaus ryšio priemonės funkciją: vyras parnešdavo maisto, duodavo savo šeimai, šeima produktus gamindavo ir dalindavosi tarpusavyje. Tai buvo bendravimo, meilės ir intymumo pasireiškimo priemonė.

Šiuos refleksus ir instinktus mes vis dar šiais laikais naudojame ir jie labai stipriai reiškiasi emocinio valgymo metu.

Kaip vystosi emocinio valgymo epizodas?

Visų pirma žmogus patiria stresą. Jo simpatinė, jaudinimosi sistema aktyvuojasi. Šis stresas gali būti kaip atsakas į išorinį stimulą. Išoriniu stimulu gali būti suvokta grėsmė, nebūtinai reali grėsmė, tačiau suvokta grėsmė. Šis stimulas gali būti praradimas, ar tam tikrų lūkesčių neišsipildymas.

Gali būti vidinis stimulas: prisiminimas kažko, kas mus jaudina, arba mąstymas apie ateitį - kas nors mus neramina, ką numanome galint įvykti ateityje. Stimulu taip pat gali būti ir džiaugsmas ar nuobodulys. Tuomet žmogus patiria jausmą, emociją. Ta mūsų reakcija į stimulą, reakcija į stresą mums sukelia jausmą, emociją, kurią žmogus gali arba suvokti, pažinti, bet gali ir nesuvokti.

Jeigu žmogus neturi žinių ir įgūdžių valdyti šitą jausmą ir emociją, valdyti savo stresą, o kartais net ir nesupranta savo jausmų ir emocijų, asmuo gali pradėti naudoti savo instinktus - imti valgyti siekdamas nusiraminimo. Jeigu žmogus valgo tam, kad nurimtų, jis trumpam nurimsta, tačiau labai dažnai po to pradeda jausti kaltę, gėdą, kartais nerimą, kartais pyktį ir ratas užsidaro. Tada vėl atsiranda emocija, vėl atsiranda stresas, įtampa ir vėl žmogus nemokėdamas kitaip nusiraminti, nurimti, vėl pradeda valgyti.

Ir tas ciklas kartojasi. Negydomas emocinis valgymas sukelia nutukimą. Ir mes gerai žinome, kad nutukimas gali sukelti apie 60 lėtinių, labai nemalonių ligų.

Jeigu sutrikimas negydomas?

Jeigu emocinis valgymas yra negydomas, jis veikia mus negatyviai psichologine prasme. Jis mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, gali mums sukelti miego sutrikimus, gali neigiamai įtakoti mūsų santykius ir, aišku, kenkia darbingumui.

Svarbiausias klausimas: ką daryti?

Visų pirma mes siūlome atpažinti problemą. Antra - ją pripažinti. Trečia - motyvuotis ją spręsti suprantant, kad teks keisti nusistovėjusius sąlyginius refleksus ir įpročius. Tame nėra nieko blogo, nes susiformuos nauji refleksai ir įpročiai, kurie bus ženkliai sveikesni.

Jeigu mums nesiseka susitvarkyti patiems, o taip dažniausiai ir būna, tuomet sekantis žingsnis - kreiptis į specialistus, kurie tuo užsiima, kurie žino, kaip padėti tokiam žmogui.

Kas padeda? Kaip suvaldyti emocinį valgymą?

Šiuo metu yra daug veiksmingų, efektyvių būdų tvarkytis su emociniu valgymu.

Kognityvinė ir elgesio terapija

Visų pirma tai yra kognityvinė ir elgesio terapija, kuri yra šiuolaikinės psichoterapijos rūšis, turinti daug veiksmingų metodų keisti mūsų mintis, reguliuoti mūsų emocijas, veikti mūsų kūno pojūčius ir mūsų elgesį. Šių metodų pasekmė - žmogaus elgesys keičiasi.

Motyvuojants pokalbis

Jeigu trūksta motyvacijos, tada mes taikome kitą psichoterapinį metodą, taip vadinamą motyvuojantį pokalbį, kuris sukurtas dirbti su žmonėmis, neturinčiais pakankamai motyvacijos keisti savo gyvenimą. Šis metodas yra moksliškai pagrįstas ir jis tikrai veikia.

Mindfulness. Pilnaprotaujantis valgymas

Kitas metodas, kurį mes naudojame, yra mindfulness, t.y. pilnaprotaujantis valgymas. Mes mokome žmones valgyti įsisąmonintu būdu ir žinojimas čia nepadeda. Čia būtina praktika. Šis mokymas yra praktinis ir jis padeda sukurti naujus refleksus.

Kiti metodai

Taip pat veikia atsipalaidavimo metodų mokymas, atsipalaidavimo įgūdžių lavinimas, specialios fizinių pratimų programos. Mūsų terapinėje programoje mes dar naudojame priėmimo ir įsipareigojimo terapijos metodus. Jie labai veiksmingi, kai mes dirbame su žmonių patiriamais sunkumais, dirbame su jų vertybėmis. Taip pat efektyvios schemų terapijos metodikos, kurios leidžia pakeisti gilumines nuostatas, giluminius įsitkinimus ir susilpninti aktyviųjų psichologinių traumų įtaką žmogui, net savotiškai užrašyti naują praeitį žmogaus smegenyse, t.y. daug geresnę praeitį. Šis metodas yra moksliškai pagrįstas. Dar pasitelkiame pozityvios psichologijos metodikas.

Labai svarbu, kad viskas būtų daroma komplekse. Mūsų tikslas yra nauji refleksai ir nauji įpročiai, kurie, esant tiems patiems buvusiems stimulams, užtikrins naują elgesį, o naujas elgesys užtikrins mūsų naują gyvenimą. Vietoje disfunkcinio elgesio atsiras funkcinis elgesys, ir žmogus patirdamas tuos pačius stresus, jis daug geriau su jais susitvarkys, išmoks daug geriau reguliuoti savo jausmus, emocijas, savo kūną, savo mintis ir pasieks visai kitų rezultatų.

Atkryčio prevencija

Mūsų programose greta minėtų metodikų skiriame didelį dėmesį atkryčio prevencijai, kadangi visiems lėtiniams sutrikimams yra būdingas dažnas atkrytis. Žmonės kartais vėl grįžta prie senų įpročių. Taigi, mes turime specialiai skirtas metodikas, veiksmingas, moksliškai pagrįstas ir padedančias žmonėms išvengti atkryčio. Jos padeda žmonėms išlikti sveikais.

Taigi, jeigu patiriame emocinį valgymą, kviečiame nepasiduoti be mūšio. Kviečiame būti sau gerais ir apsispręsti šią problemą sutvarkyti. Tai pagerins ne tik fizinę bet ir psichologinę būseną įvairiausiais aspektais. Nuo savivertės iki santykių ir sėkmės darbinėje veikloje. Kviečiame tai daryti, o pradėti galime jau šiandien.

Išsamūs ir praktiniais patarimais grįsti dr. Juliaus Neverausko, Neringos Rogalskytės ir Gintauto Narmonto mokymai VALGYMO SUTRIKIMAI. Ypatumai, priežastys, gydymas, pagalbos ir savipagalbos galimybės

Žiūrėkite temos pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale.

Skaitykite kitus straipsnius temose: Sveikata / Valgymo sutrikimai

Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras