Klinikinės depresijos gydymas. Ligos požymiai, simptomai ir gydymo būdai
Depresijos gydymas: Psichologė – psichoterapeutė Inga Juodkūnė pristato mokymus “Depresija – ne nuosprendis. Su praktiniais pagalbos sau žingsniais“, kuriuos kartu veda su gydytoju dr. Juliumi Neverausku. Seminaras skirtas visiems, sergantiems įvairaus sunkumo ir tipo depresijomis, o taip pat tiems, kuriuos vargina ilgai trunkanti prislėgta nuotaika (tokia būklė vadinama distimija), stiprus nerimas. Šiame pristatyme sužinosite daugiau apie ligos požymius, simptomus ir kokiais būdais vyksta depresijos gydymas.
Straipsnio temos:
Kas yra depresija? Kokie yra depresijos požymiai?
Depresija yra dažniausiai diagnozuojamas nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis prarastu gebėjimu džiaugtis savo asmeniniu gyvenimu, džiaugtis tuo, ką žmogus iki tol turėjo ir kas anksčiau kėlė džiaugsmą. Taip pat ligai būdingas padidėjęs bėjėgiškumas, nerimas ir slogios mintys. Paprastai depresija paveikia žmogaus emocijas, mintis, elgesį, fizines reakcijas ir tai apima visą žmogaus aplinką, tiek asmeninę, tiek socialinį gyvenimą. Pokyčiai gali atsiliepti mokymosi procese, darbe ir santykyje su tais dalykais, kurie žmogui yra svarbūs.
Depresijos simptomai
Depresijos simptomai yra labai įvairūs. Išties būtų labai paprasta, jeigu mes galėtume išskirti keletą labai aiškių ir konkrečių depresijos simptomų ir jais remiantis gydyti žmones. Deja, šio sutrikimu atveju dažniausiai pasireiškia visas kompleksas ligos simptomų. T.y. kai pablogėja nuotaika, sumažėja energija, sumažėja interesai, padidėja nuovargis, taip pat sumažėja savivertė, padidėja pesimizmas dėl ateities.
Pagrindiniai kriterijai, kuriuos galėtume išskirti būtų šie: žmogus neturi energijos kasdienei veiklai, taip pat nebemato optimistiškai ir pozityviai savo ateities ir šiioje vietoje papildomai dar gali jausti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas arba svaigimas, dusulys arba, tarsi, būtų kažkas negerai su širdimi.
Kas dažniausiai serga depresija?
Svarbu suprasti, kad klinikine depresija susirgti gali bet kas ir ši liga nepriklauso nei nuo profesijos, nei nuo lyties, nei nuo žmogaus amžiaus. Depresija serga moterys, vyrai, vaikai, paaugliai ir seneliai. Ir priežasčių, dėl ko žmonės suserga depresija yra pačių įvairiausių. Jas neretai lemia genetika, biologija, krizės, gyvenimo įvykiai, taip pat ir priklausomybės. Moksliniai tyrimai rodo, kad 30% žmonių, kurie turi priklausomybes, serga depresija.
Taip pat depresiją lemia ir lėtinės ligos, ypač sukeliančios lėtinį skausmą. Žinoma, viena iš geriausiai žinomų ir labiausiai paplitusių depresijos priežasčių yra vaikystės traumos, bet tai tikrai nėra vienintelė ar pagrindinė priežastis.
Kai kreipiasi į specialistus, žmonės dažniausiai formuoluoja savo problemą tokiais žodžiais: “Aš turiu viską, turėčiau būti laimingas, bet nesijaučiu tokiu.” Tuomet šioje vietoje galime šiek tiek stabtelti ir paklausti tiek patys savęs, tiek ir to žmogaus, o tai kas tada vyksta mano gyvenime tokio, kad mano gyvenimas, kurį aš gyvenu, man neteikia džiugesio?
Depresija turi tokį bruožą ar savybę, kad žmogus laikui bėgant prieina tam tikrą tašką, kuriame supranta, jog gyvena ne taip, kaip norėtų, bet taip pat nesupranta ir nežino, o kaip galėtų gyventi kitaip? Ir šie nepatenkinti poreikiai tampa esmine depresijos išraiška.
Depresija ir vertybės
Iš kitos pusės žvelgiant, depresijos priežastis gali būti santykio praradimas tiek su savimi, tiek ir su aplinka ar kitais sergančiajam svarbiais žmonėmis. Kai sakome, kad žmogus praranda santykį su aplinka, tai ši frazė apima labai daug dalykų. Tai gali reikšti santykio praradimą su prasmingu darbu arba prasminga veikla, santykio praradimą su vertybėmis, kai žmogus pasimeta savo gyvenime ir nebesupranta, o kokios vertybės jam šiuo metu yra aktualios, ir ar jis apskritai vis dar remiasi gyvenime būtent savomis vertybėmis, o ne iš šalies primestomis?
Pandemijos laikotarpiu daugelis iš mūsų galėjome pastebėti, kad vertybiniai klausimai taip pat iškilo ir tapo labai aktualūs, ypač santykiuose su mums artimais žmonėmis. Kitas svarbus momentas yra tas, kad santykius mes prarandame ir su bendruomenėmis. Žmogus net nepajusdamas ir nenorėdamas, tarsi, veikdamas kasdieniškai ir įprastai ne savo noru, bet savo elgesiu palaipsniui atstumia savo žmones nuo savęs.
Kaip tai vyksta? Viskas labai paprasta: vieną kartą nekelia ragelio, antrą kartą neatrašo į kvietimą kažkur išeiti, trečią kartą jau pats nebenori eiti, nes jaučia, kad jau per daug buvo atsisakymų. Ir kas tuomet vyksta su žmogumi? Jis užsidaro į depresijos užburtą ratą, iš kurio pačiam išeiti yra labai sunku, nes reikia prisiminti, kad serga ne tik žmogaus kūnas, bet serga ir protas, serga mintys. O mintys diktuoja tai, kad žmogus turi atsiriboti nuo kitų, nes kitiems, šalia esantiems, yra sudėtinga būti greta sergančio depresija.
Ir štai, mes turime tokį didelį burbulą, apimtą slogių nuotaikų ir žmogus nežino, ką su tuo daryti?
Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija?
Ir ar apskritai yra galima padėti artimajam, sergančiam depresija? Atsakant į šį klausimą, viena iš pagrindinių žinučių būtų ta, kad, kai vienas iš šeimos narių serga depresija, ir ypač, jeigu ji yra vidutinio arba sunkaus lygio, tai reiškia, kad serga visa šeima. Jeigu pasikeičia sergančiojo depresija gyvenimas, lygiai taip pat pasikeičia ir šeimos gyvenimas.
Artimieji turi labai daug įtakos, kad padėtų žmogui pasveikti. Jų elgesys šeimoje ir buvimas kartu su savo artimuoju, gali tiek padėti žmogui sveikti ir gyti nuo depresijos, tiek atvirkščiai – gali kaip tik padėti jam sirgti. Todėl labai svarbu, kad artimasis taip pat suprastų, kaip gali padėti, kuo gali padėti, ko jis gali tikėtis pats iš savęs ir ko gali tikėtis iš savo sergančiojo artimojo.
Vienas iš pagrindinių ir pirmųjų dalykų, ką reikia šeimai suprasti, tai žinoti, kokia yra liga depresija. Ir būtent kokia jos forma serga artimasis, nes depresijos formų yra pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, jeigu jūsų artimasis serga ilgalaike depresija, kuri vadinama distimija, tai reiškia, kad jo nuotaika yra visada žemesnė negu vidutinė žmonių nuotaika ir jis nuolatos yra prislėgtas. Šioje būsenoje ilgą laiką gyventi yra sunku tiek pačiam žmogui, tiek šeimai.
Tačiau gydant distimiją ir žinant, kad tai yra ilgalaikė depresija, galima pasitelkti įvairiausius būdus, kad žmogus pradėtųgyventi vertingą ir prasmingą gyvenimą, ir kad šeimos nariai padėtų žmogui taip gyventi ir tuo pačiu padėtų patys sau.
Taigi, antras žingsnis būtų artimiesiems pasirūpinti pačiais savimi, kadangi susirgus vienam šeimos nariui, pasikeičia visos šeimos gyvenimas. Šeimos nariai turi persidėlioti ir pakeisti tam tikram laikotarpiui šeimos taisykles, šeimos kasdienybę.
Kai depresija serga vienas iš tėvų
Sergant depresija vienam iš tėvų, yra labai svarbu tinkamai ją gydyti arba tinkamai išmokti su ja gyventi. Kadangi būtent tėvų rankose yra galimybė užkirsti kelią depresijos perdavimui savo vaikams. Yra klaidinga manyti, kad nekalbėjimas apie depresiją šeimoje, jeigu joje yra nepilnamečiai vaikai, padės kažką išspręsti.
Klaidinga manyti, kad vaikai nematys ir nepastebės problemos. Vaikai visuomet pajus, kad pasikeitė arba mama, arba tėtis, kad jie elgiasi kitaip, kad jie su jais bendrauja kitaip, kad galbūt jie miega daugiau, nebeužsiima namuose veiklomis, rečiau kažkur išeina. Pasikeičia daug dalykų, galbūt atsiranda daugiau pykčio namuose ar daugiau liūdesio. Ir vaikai visą tą mato, bet nesupranta dėl ko visa tai įvyko.
Kuomet su vaikais nėra kalbama apie tai, kad šeimoje tėtis arba mama turi tam tikrų sunkumų, kurie siejasi su jais pačiais, bet ne su vaikais, vaikai po tam tikro laiko pradeda galvoti, kad būtent jie yra kalti dėl susidariusių aplinkybių, gal jie kažką netinkamai daro. Todėl labai svarbu yra išmokti sąžiningai, atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis su savo vaikais. Galima taip pat aptarti, kaip vaikai gali prisidėti prie to, kad vėl šeima galėtų gyventi vertingą ir prasmingą gyvenimą?
Depresijos gydymas
Tikriausiai pats svarbiausias ir teikiantis daugiausiai vilties dalykas kalbant apie depresijos gydymą, yra tai, kad depresija yra ta liga, kuri labiausiai ištirta ir daugiausiai tiriama. Ir tiek mokslininkai, tiek gydytojai visiškai nedviprasmiškai teigia, kad klinikinė depresija yra išgydoma liga.
Apie 80% sergančiųjų net ir sunkiausia depresijos forma, pasveiksta, jeigu jiems būna pritaikomas tinkamas gydymas, o gydymas gali būti tikrai įvairus. Gali būti taikomas medikamentinis arba psichoterapinis metodas, arba abiejų šių būdų derinys. Gali būti taikomos ir kitos alternatyvos, svarbu, kad žmogui tai padėtų ir, kad metodas būtų paremtas ir pagrįstas moksliniais tyrimais.
Svarbu žinoti tai, kad sergant depresija, žmogaus gebėjimai išlieka ir žmogus gali būti sėkmingas, jeigu jis ryžtasi gydytis, ir jeigu jis ryžtasi ieškoti pagalbos ir turi drąsos sau padėti.
Pradėkite savipagalbą kartu su daugybe svarbių praktinių žingsnių ar rekomenduokite pagalbą sergančiųjų artimiesiems: “Depresija – ne nuosprendis. Su praktiniais pagalbos sau žingsniais“.
Visiems, sergantiems įvairaus sunkumo ir tipo depresijomis, o taip pat tiems, kuriuos vargina ilgai trunkanti prislėgta nuotaika (tokia būklė vadinama distimija), stiprus nerimas. dr. Juliaus Neverausko ir Ingos Juodkūnės mokymai:
Žiūrėkite temos pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale: Depresijos gydymas.
