Disciplina, savidisciplina ir savireguliacija. Efektyvumas karjeroje, santykiuose ir asmeniniame gyvenime
Psichologė – psichoterapeutė Reda Rizgelytė – Viskontienė pristato mokymus “Savidisciplina ir savireguliacijos įgūdžių lavinimas“, kuriuos kartu veda su gydytoju dr. Juliumi Neverausku ir gydytoja Neringa Rogalskyte.
Seminaras skirtas visiems, norintiems ir pasiruošusiems didinti savo efektyvumą asmeniniame gyvenime, santykiuose, mokymosi ir profesinėje veikloje bei karjeroje, naudojant šiuolaikinės psichologijos mokslu grįstas savidisciplinos ir savireguliacijos žinias bei įgūdžius.
Straipsnio turinys:
Kas yra savidisciplina?
Dabarties metu, mes kaip žmonija Vakarinės Europos dalyje ir kaip lietuviai gyvenantys savo šalyje Lietuvoje – turime išties sąlyginai labai daug laisvių ir labai mažai suvaržymų. Be abejo, visuomet atsiranda dalykų, kurie mus tam tikra prasme varžo, tačiau jeigu žiūrėtume istoriškai į artimos ar tolimesnės praeities laikus, tai šiuo metu savyje turime neabejotinai daugiau laisvės.
Kiekvienas žmogus asmeniškai turi labai daug galimybių pasirinkti įvairius ir labai dažnai skirtingus veiksmus, lemsiančius kokybiškai nevienodus ateities rezultatus.
Ribojantys veiksniai
Drauge mes kaip žmonės turime ribotą laiką, kiek gyvensime pasaulyje ir taip pat ribotą jėgų kiekį, kurį galime panaudoti pasirinktiems prioritetams įgyvendinti. Turime tam tikru būdu išmintingai nuolat kiek įmanoma tas jėgas atstatyti ir skirti šiai užduočiai laiko tokiu būdu save disciplinuodami.
Būtent savidisciplina prasideda nuo prioritetų ir jų įsisąmoninimo, kam aš skirsiu dėmesį ir resursus savo gyvenime. Taigi, pirmas dalykas pradedant eiti savidisciplinos keliu yra atsisukti į save ir savęs paklausti, kokie gi tie mano svarbiausi poreikiai? Kalba eina ne tik apie fizinius, bet ir emocinius poreikius. Ir dar vienas svarbus klausimas: o kokios greta viso to yra mano vertybės ir kaip visa tai tarpusavyje dera?
Būtų labai šaunu, kad mes prioritetus ir tikslus išsikeltume iš tų svarbių – vertybinių dalykų. Galbūt prie to paties pridėdami kažkokius savo polinkius, vizijas ar svajones.
Kada prireikia savireguliacijos įgūdžių?
Kai išsikeliame tikslus, mes tarsi žengiame pirmą žingsnį. Mes sakome “aš esu gyvenimo autorius, aš galiu savo gyvenime kažką pasiekti ir savo gyvenimą nuvairuoti į tą gerą gyvenimą.” Vos atlikus šią užduotį, žmogus tuoj pat pajungta, kad dabar jam prireiks įvairių kompetencijų. Ir viena iš tų kompetencijų, kuri yra labai svarbi ir reikalinga – savireguliacijos įgūžiai.
Psichologijos mokslas siūlo daugybę būdų, kaip žmogus galėtų save reguliuoti, nes kai mes kažko siekiame, mus tikrai įtakoja įvairūs impulsai, įvairūs dalykai iš išorės ir mes turėtume mokėti tuos impulsus ir išorinius dalykus atmesti kaip nelabai svarbius. Priešingai, turime sutelkti savo dėmesį, savo jėgas į kažką, kas mums atrodo tikrai svarbu, ką apibrėžia tie tikslai ir ką apibrėžia tie prioritetai, kuriuos mes sau išsikėlėme.
Mūsų vizija, koks turėtų būti geras gyvenimas sukuria atsakomybės jausmą priešais mus pačius – tampame atsakingi pasiekti visus šiuos dalykus ir mums tikrai prireiks savireguliacijos.
Savidisciplina, savireguliacija ir savikontrolė
Ir yra ištisa grandinė įvairių veiksmų, ką žmogus turėtų padaryti, kad išmoktų save reguliuoti. Gana svarbią reikšmę turi savęs kontroliavimas. Savireguliacija ir savikontrolė turi kažkiek skirtingą atspalvį ir yra nevisai tapatūs dalykai.
Visas kompetencijas galima būtų sudėti į tokią trijulę, kuri yra labai svarbi. Tai yra savidisciplina – aš sukuriu discipliną, kuri man padeda pasiekti tam tikrų tikslų. Pavyzdžiui, jeigu aš esu sportininkas ir noriu dalyvauti olimpiadoje, aš turiu laikytis tam tikros disciplinos, tam tikrų dalykų, kad galėčiau save atvesti į olimpines žaidynes ir ten pretenduoti, tarkime, į aukščiausius apdovanojimus. Bet net nebūdami olimpiniais čempionais, mes savo gyvenime galime kelti tiek profesinius tikslus ir juose norėti save kažkur nuvesti, tiek asmeninius tikslus ir juos norėti kažkur save nuvesti ar net galbūt laisvalaikio tikslus arba tikslus, kurie įprasmintų, ką aš noriu nuveikti per visą gyvenimą.
Visiems šiems dalykams mes galime išvystyti, sukurti discipliną ir tą daryti labai išmintingai remdamiesi psichologijos mokslu. Tam, kad save vesčiau ta savidisciplina, kurią susikūriau, ir siekčiau išsikeltų tikslų, man tikrai prireiks tam tikros savireguliacijos.
Emocijų reguliavimas
Labiausiai man prireiks išmokti efektyviai reguliuoti savo emocijas, nes einant į tikslą tikrai susidursime su nuolatinėmis tam tikros frustracijos apraiškomis, arba nuolatiniais kažkieno trukdžiais siekti tų tikslų. Visa tai nėra taip paprasta. Mano kelyje iškils kliūčių, bet kaip aš sureaguosiu į kliūtį jau priklauso nuo mano savireguliacijos įgūdžių.
Man tikrai gali prireikti ir greičiausiai prireiks savikontrolės, arba save šiek tiek pakontroliuoti, t.y., kartas nuo karto galbūt pastebėti, kur aš esu, kur aš einu? Mums reikės šio nuolatinio aktyvaus dėmesio atmesti dalykus, kurie nėra svarbūs, bet, galbūt, pavyzdžiui, patraukia mūsų dėmesį visiškai natūraliai ir yra labai mums malonūs. Tačiau mūsų suaugusioji dalis, mūsų brandžioji dalis gali pasakyti tiems nesvarbiems dalykams arba tiems triukšmams “ne”. Ir, tarsi, savotiškai išvalyti kelią į tą tikslą ir į tą gerą gyvenimą, kurį mes pasirinkome.
Valia ir jos reikšmė
Taigi, šiame procese dalyvauja tikrai labai daug įtakojančių dalykų. Psichologijos mokslas prie jų dirba ir gilinasi į juos tikrai ne pirmus metus. Puikiai žinome, kad tiek savireguliacijoje, tiek savidisciplinoje, tiek savikontrolėje dalyvauja toks svarbus komponentas, kurį mes vadiname valia. Valią tyrinėja tiek psichologijos mokslas, tiek neuromokslai ir šiuolaikiniame moksle šie du dalykai apsijungia.
Niekas nebetyrinėja kažko atskirai – galbūt kažkokia atskira studija gali kažką išskirti – bet didžia dalimi mes kalbame apie kelių mokslų jungtį, bandančių vienu metu atsakyti į šiuos klausimus: kaip reaguoja mūsų kūnas, mūsų smegenys, mūsų nervų sistema, kokie psichologiniai veiksniai įtakoja vienus arba kitus dalykus?Be to, mes visada esame kažkokiame socialiniame burbule ir šitai taip pat kokiu nors būdu mus veikia, įtakoja.
Socialinės aplinkos svarba
Dar vienas svarbus burbulas, kuriame nuolat esame kiekvienas iš mūsų, tai – kultūra. Gyvendami Lietuvoje, mes esame lietuviškos kultūros dalis, bet tuo pačiu mes visi gyvename ir platesnę reikšmę apimančioje Vakarų kultūroje, o tai vėlgi savaip įtakoja kiekvieną individą atskirai. Ir mes visi iš šių kultūrinių terpių patiriame, tarsi, tą patį poveikį, bet tuo pačiu ir visiškai individualiai.
Taigi, save disciplinuoti visų pirma reiškia ugdyti kompetencijas. Ir tiek psichologijos mokslas tiek šis “Savidisciplina ir savireguliacijos įgūdžių lavinimas” seminaras, kurį mes esame parengę, detaliai pristato geriausiai veikiančias ir efektyviausias kompetencijas. Gausite daug praktinių žinių kartu su galimybėmis jas taikyti čia ir dabar.
- Žiūrėkite temos pristatymą žmogaus instituto Youtube kanale.
- Skaitykite kitus straipsnius temoje: Saviugda
- Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
