
Kas yra kritinis mąstymas? Svarbi kompetenecija ir jos ugdymas
Kritinis mąstymas – kokia tai kompetencija ir kodėl jos svarbu šiuo metu ypač aktuali? Tikriausiai visi sutiksite su tuo, kad šiuo metu gyvename labai greitai besikeičiančiame, pilname permainų ir informacijos srautų pasaulyje. Dažnai pasidaro nebeaišku, iš kur atėjome ir kur link veda tolimesnis kelias? Kaip tuomet įvertinti ir suprasti save šiame pasaulyje?
Straipsnio temos:
Kas yra kritinis mąstymas?
Vienintelis pagalbos šaltinis šiuo atveju būtų mūsų sąmoningumas. T.y. išlikti nuolat sąmoningu šiame pasaulyje, susigaudyti jame, susigaudyti didžiuliame informacijos sraute. Ir vienas iš sąmoningo žmogaus bruožų yra būtent kritinis mąstymas.
Dažnai girdime nusiskundimus, kad vidinis kritikas mums trukdo, kad jį reikia stabdyti, juo reikia atsikratyti. Tačiau reikėtų žinoti, kad kritinis mąstymas tai nėra žmogaus vidinis kritikas. Kritinis mąstymas nėra neigiamas ar negatyvus mąstymas. Kritinis mąstymas taip pat nėra loginis mąstymas ar kritikuojantis mąstymas.
Kritinis mąstymas – tai būdas pamatyti savo mintis, savo mąstymo kelią, pamatyti, kaip mes darome sprendimus ir kaip atliekame pasirinkimus? Dažnai susidaro klaidinga nuomonė, kad kritinis mąstymas tai kažkas labai rimto ir sudėtingo, kad jis yra skirtas tik intelektualams, ar labai gabiems žmonėms. Kartais net gali pasirodyti, kad kritinis mąstymas konkuruoja su kūrybiškumu, o iš tiesų tik padeda jam atsiskleisti.
Kritinio mąstymo kompetencijos ugdymas
Galima pamanyti, kad kritinis mąstymas yra įgimtas, kad mes tiesiog su juo gimstame arba gimstame jo neturėdami. Tai yra mitas. Kritinis mąstymas yra išugdomas, taip pat, kaip ir sąmoningumas. Manymas, kad mąstymas yra savaime vykstantis procesas ir, kad mąstymo kokybė yra prigimties nulemta, taip pat yra mitas apie kritinį mąstymą.
Šis mąstymas nėra mums įgimtas ir mes jį galime nuolat vystyti bei mokytis jo siūlomų privalumų. Mąstymo kokybė taip pat yra išmokstamas dalykas. Įdėję pastangų, galime suprasti ir išmokti kritiškai mąstyti.
Mąstymas apie mąstymą. Kritinio mąstymo privalumai
Kritinis mąstymas – tai mąstymas apie mąstymą ir paties mąstymo proceso suvokimas. Tai mūsų mąstymo lavinimas. Kritiškai mąstančiu žmogumi neįmanoma manipuliuoti, jis pats galvoja savo galva ir pats priima sprendimus. Pasverdamas visą turimą informaciją, pasirinkdamas tą informaciją, kritiškai ją įvertindamas, ieškodamas argumentų už ir prieš, suformuoja savo savarankišką nuomonę.
Kritiškai mąstančių žmonių masė yra būtina demokratiškai visuomenei. Jei tokių žmonių nėra, nėra ir demokratijos. Visuomenė susideda iš žmonių, turinčių tris sąmoningumo lygius: nekritiškai mąstančius, manipuliuojančius ir kritiškai mąstančius. Taigi, išmokti mąstyti kritiškai yra labai svarbu.
Galima prisiminti svarbią detalę: mūsų gerą gyvenimą, laimingą gyvenimą, kokybišką gyvenimą lemia mūsų minčių kokybė, mūsų mąstymo kokybė.
Taigi, kritinis mąstymas yra nepriklausomo žmogaus mąstymas.
Kritinio mąstymo procesas
Informacija kritiniam mąstymui yra negalutinis jos vyksmui reikalingas šaltinis. Kad galėtume formuoti sudėtingas mintis, reikia labai daug žaliavos, labai daug informacijos, įvairių faktų, idėjų, duomenų. Ir čia svarbus tampa ne žinojimas pats savaime, bet gebėjimas viską analizuoti, interpretuoti ir, žinoma, taikyti praktiškai.
Kritinis mąstymas prasideda nuo mūsų klausimų, problemų, kurias reikia išspręsti. Kritiškai mąstantis žmogus domisi pasauliu ir domėjimąsis pasauliu yra vienas pagrindinių žmogaus bruožų. Pamatę ką nors naujo, mes norime sužinoti kas tai? O pasitelkę mąstymą, keliame klausimus ir ieškome atsakymų.
Kritiniam mąstymui reikia pagrįstų argumentų ir įtikinamų motyvų. Taigi, tai reiškia, kad siekime būti vienodai sąžiningi visose situacijose. Nuolat stebėkime ir klauskime savęs, ar laikomės savo principų, savo vertybių, ar jų neišduodame? Tuo pačiu reflektuokime savo mintis ir savo veiksmus. Pripažinkime ir žinokime savo stiprybes ir silpnybes. Ką aš iš tikrųjų žinau, suprantu apie save, apie esamą situaciją? Kaip šališkumas ar išankstinė nuomonė veikia mano mąstymą?
Abejonė savais įsitikinimais
Nebijokime rimtai svarstyti idėjų, kurios konfliktuoja su mūsų turimais įsitikinimais. Nebijokime kvestionuoti savo pačių įsitikinimų ir tų įsitikinimų pagrįstumo. Tuo pačiu neskubėkime atmesti kitokios nuomonės. Klauskime savęs, kaip dažnai aš abejoju savo įsitikinimais, kai turiu įrodymų, kad tie įsitikinimai nėra pagrįsti? Kaip dažnai aš išsakau savo požiūrį, kai jis nesutampa su daugumos požiūriu? Ir tuo pačiu būkime jautrūs ir empatiški savo klausimams, kitokiai nuomonei.
Stenkimės neteisti, nesmerkti, o suprasti, kodėl žmonės ir aš taip mąstau ir veikiu? Būkime laisvais žmonėmis, nesutikime iš inercijos, nesustokime, nes tingime, o lavinkime savyje kritinį mąstymą, ieškodami informacijos, argumentų ir formuodami savo mintis. Kritiškai mąstydami, mes keliame sau klausimus. Keldami klausimus, mes tampame gyvais žmonėmis. Nes būti gyvais, mąstančiais, abejojančiais, klystančiais ir pripažįstančiais savo klaidas ir yra gyventi.
Gyventi su smalsumu ir susidomėjimu. Ir neskubėkime – prisiminkime, kad visada svarbu duoti sau laiko prieš apsisprendžiant. Ir taip pat svarbu klausti, o kas jeigu…? Juk taip kritiškai svarbu apsižvalgyti ir pamatyti, kad situacija turi daugiau negu vieną išeitį. Todėl neskubėkime daryti skubotų išvadų. Skubėjimas visada veda prie paviršutiniškumo, prie paviršutiniško mąstymo ir neapgalvotos veiklos.
Ieškokime pagrįstumo savo sprendimams ir nuolat savęs klauskime: ką duos skubiai nuveiktas darbas? Neignoruokime ir neatmeskime kitokių minčių, neskubėkime visko vertinti per savo prizmę. Būkime sveikai skeptiški, lavinkime įgūdžius mąstyti ir klausti: o kas jeigu? O kodėl aš taip galvoje šioje situacijoje? Kuo pagrįstos mano mintys? Ir kuo pagrįstas toks mano galvojimas? Kur link veda toks mano galvojimas? Žiūrėkime į pasaulį atviromis akimis, stebėkime ir stebėkimės. Geriau pripažinkime, kad kažko nežinome, nei apsimeskime, kad žinome ir suprantame.
Ir dar kartą: kelkime klausimus ir ieškokime atsakymų. Venkime stereotipinio mąstymo, kad tai tiesiog – tiesa. Tiesa dėl to, kad aš tuo tikiu, kad aš tuo noriu tikėti, kad aš visada tuo tikėjau, nes tai atitinka mano egoistinius įsitikinimus. Būkime sąžiningi visose situacijose, reflektuokime savo mintis ir užduokime klausimus.
Ieškokite jums svarbių Žmogaus instituto mokymų mūsų platformoje.
Žiūrėkite temos pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale.