Kas tai yra emocinis valgymas arba kada valgymas tampa emociniu? Mes visi žinome, kad vieni žmonės ptirdami stresą valgo daugiau, kiti žmonės – mažiau. Tyrimai rodo, kad apie 40% žmonių patirdami stresą valgo daugiau. Tiek pat – apie 40% žmonių – patirdami stresą valgo mažiau ir tik 20% žmonių, kai patiria stresą, valgo tiek pat. Žmonėms, valgantiems daugiau, atsiranda tikimybė, kad jiems pradės vystytis taip vadinamas emocinis valgymas. Emocinis valgymas. Kas tai yra? Pradėkime nuo apibrėžimo. Tai yra mūsų elgesys, kai mūsų atsakas į jausmus ir emocijas ir mūsų jausmų ir emocijų reguliavimas vyksta valgant. Dažniausiai tam tikslui naudojami ir …
Dėmesingas valgymas, angl. mindful eating – kas tai? Pilnaprotaujantis valgymas – kai mes visą savo dėmesį sutelkiame į maitinimosi procesą; t.y. maitinimosi proceso metu kiek išeina stebime, įsisąmoniname savo organizmo poreikius (fiziologinį alkį/sotumą), emocinę būseną, mintis, kylančius impulsus, maisto keliamus sensorinius pojūčius ir kitas kylančias valgymo metu patirtis atsisakydami automatizmo (pavyzdžiui, skuboto, neįsisąmoninto valgymo ar užkandžiavimo, valgymo vengiant darbų, kilus konfliktui, siekiant malonumo ir pan.). Kokia gali būti pilnaprotaujančio valgymo teikiama nauda? Kaip galime pradėti taikyti pilnaprotavimo įgūdžius valgant PRAKTIŠKAI? Keletas pasiūlymų: ______________________________________________________________ Kviečiu kartu pilnaprotaujančiai, dėmesingai pavalgyti: https://youtu.be/SN7IjteF66M p.s., jei nesame tikri, ar mūsų alkis yra fiziologinis, ar emocinis, …
Kaip kovoti su emociniu valgymu? Emocinis valgymas šiuo metu itin aktuali tema, sutraukianti didelį dėmesį ir begalės klausimų. Vienas svarbiausių ir esminių elementų, ką svarbu žinoti tai, kad emocinis valgymas iš tikrųjų atlieka ne maitinimo tikslą, bet duoda psichologinį efektą – nusiraminimą maistu. Ir būtent dėl to kyla labai daug sunkumų, nes užsisuka ydingas tvarkymosi su savo emocijomis ratas. Maitinimosi tikslas „Žmogaus psichologijos instituto“ transliacijose psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir įsisąmoninto valgymo mokytoja Eglė Adomavičė detaliai analizuoja emocinio valgymo reiškinį ir priežastis. Maitinimosi tikslas yra naudoti maistą kūno ląstelių pamaitinimui, aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Deja, maitinimasis neretai nebeatlieka tik …
Dėmesingumo metodikos valgyme. Pristato Eglė Adomavičė. Žmonės, kurie susiduria su psichologiniais valgymo sutrikimais dažnai susiduria ir su emociniu valgymu arba automatiniu reagavimu į kylančius impulsus. Kaip padaryti trumpą išminties pauzę ir, kaip adekvačiai valgant suvokti savo tikruosius poreikius – tai gali padėti mindfulness technikos, dar vadinamos pilnaprotavimo arba dėmesingo įsisąmoninimo praktikomis. Šiame vaizdo įraše praktiškai pristatomos pilnaprotavimo metodikos taikymo galimybės valgymo procese. Pateikiame ir kitas valgymo įsisąmoninimo praktikų įrašus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata
Vandens meditacija | Šiai meditacijai kviečiame pasiruošti stiklinę vandens. Meditacijos metu lavinsime savo įgūdį atpažinti ir įsisąmoninti savo fiziologinį alkį ir sotumą geriant vandenį mažais gurkšneliais. Įsisąmoninimu grįstų intervencijų (mindfulness) mokytoja Eglė Adomavičė kviečia išbandyti vandens meditaciją. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti socialinėse situacijose ir atliekantis dar daug kitų funkcijų… Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme – tai psichoterapinis metodas, galintis padėti užmegzti sveikesnį/geranoriškesnį santykį su savo kūnu, įsisąmoninti savo alkį/sotumą, …
Kaip galima mokytis tvarkytis su savo emocijomis? Vienas ir efektyviausių būdų – įsisamoninti jas. Emocijų meditacija valgymui: Mindfulness praktika. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti socialinėse situacijose ir atliekantis dar daug kitų funkcijų… Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme – tai psichoterapinis metodas, galintis padėti užmegzti sveikesnį/geranoriškesnį santykį su savo kūnu, įsisąmoninti savo alkį/sotumą, įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus veikti bei tikruosius poreikius kilus troškimui valgyti ir juos tenkinti mums ir mūsų kūnui …