Kas tai yra emocinis valgymas arba kada valgymas tampa emociniu? Mes visi žinome, kad vieni žmonės ptirdami stresą valgo daugiau, kiti žmonės – mažiau. Tyrimai rodo, kad apie 40% žmonių patirdami stresą valgo daugiau. Tiek pat – apie 40% žmonių – patirdami stresą valgo mažiau ir tik 20% žmonių, kai …
Pilnaprotaujantis (dėmesingas, įsisąmonintas) valgymas, angl. mindful eating – kas tai? Pilnaprotaujantis valgymas – kai mes visą savo dėmesį sutelkiame į maitinimosi procesą; t.y. maitinimosi proceso metu kiek išeina stebime, įsisąmoniname savo organizmo poreikius (fiziologinį alkį/sotumą), emocinę būseną, mintis, kylančius impulsus, maisto keliamus sensorinius pojūčius ir kitas kylančias valgymo metu patirtis …
Emocinis valgymas šiuo metu itin aktuali tema, sutraukianti didelį dėmesį ir begalės klausimų. Vienas svarbiausių ir esminių elementų, ką svarbu žinoti tai, kad emocinis valgymas iš tikrųjų atlieka ne maitinimo tikslą, bet duoda psichologinį efektą – nusiraminimą maistu. Ir būtent dėl to kyla labai daug sunkumų, nes užsisuka ydingas tvarkymosi …
Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme. Pristato Eglė Adomavičė Žmonės, kurie susiduria su psichologiniais valgymo sutrikimais dažnai susiduria ir su emociniu valgymu arba automatiniu reagavimu į kylančius impulsus. Kaip padaryti trumpą išminties pauzę ir, kaip adekvačiai valgant suvokti savo tikruosius poreikius – tai gali padėti mindfulness technikos, dar vadinamos pilnaprotavimo arba dėmesingo …
Šiai meditacijai kviečiame pasiruošti stiklinę vandens. Meditacijos metu lavinsime savo įgūdį atpažinti ir įsisąmoninti savo fiziologinį alkį ir sotumą geriant vandenį mažais gurkšneliais. Įsisąmoninimu grįstų intervencijų (mindfulness) mokytoja Eglė Adomavičė kviečia išbandyti vandens meditaciją. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis …
Kaip galima mokytis tvarkytis su savo emocijomis? Vienas ir efektyviausių būdų – įsisamoninti jas. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti …