„Kas įpykęs švelnus, tas žymiai protingesnis.“ – Plautas. Kodėl žmonės pyksta? Pyktis yra labai dažna emocija – žmogus vidutiniškai per dieną supyksta apie 15-a kartų. Pyksta visi nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo, intelekto ar amžiaus. Pykstame ir mes, todėl yra labai svarbu – ar mes kenčiame dėl savo pykčio, ar mokame juo naudotis. Pyktis ir jo sinonimai Šiame straipsnyje kalbėdamas apie pyktį turiu omeny visą spektrą emocijų nuo sudirgimo, susierzinimo, pasyvios agresijos iki rūstumo, įtūžio, stipraus pykčio priepuolių. Pyktis yra viena iš daugelio emocijų, kuri taip pat kaip ir kitos emocijos turi savo prasmę. Emocijos padeda lengvai įvertinti situaciją, apdoroti didelį …
Kam žmogui reikalingos emocijos ir kokios jų funkcijos? Kiekvienas galvojame, jog žinome, kas yra emocija, kol mūsų nepaprašo pateikti jos apibrėžimą. Mokslininkai, tyrinėdami emocijas, remiasi keliomis teorijomis. Pirmoji remiasi prielaida, jog žmonėms būdingas įgimtas emocijų rinkinys ir jas jie išreiškia visi vienodai. Šia teorija besivadovaujantys tyrėjai yra linkę emocijas laikyti smegenyse įrašytais instintų evoliucijos produktais, kurie skatina mus reaguoti tam, kad išgyventumėm. Antroji teorija remiasi moksliniais įrodymais, jog emocijos yra ne universalios, bet greičiau išmoktos ir suformuotos kultūros. Psichologė ir neuromokslininkė Lisa Fieldman Barrett teigia, jog „emocijos nėra jūsų reakcijos į pasaulį; jos yra jūsų smegenų būdas suprasti prasmę.” Psichologė …
Kartais emocijas suprasti nėra paprasta, tačiau ši paprasta ir aiški metodika, vadinama emocijų trikampis, gali labai padėti. Trikampio apačioje yra bazinės emocijos, kurias visi jaučiame nuo gimimo, o viršutiniuose kampuose – socialinės emocijos, kurias jausti išmokstame, bei proto sugalvoti „manevrai”, kaip apsisaugoti nuo emocijų. Norintiems šis metodas padės geriau suprasti save ir savo vidinį gyvenimą. Kiekvienam žmogui nepaprastai naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais. Jausmų poveikio mūsų protui ir kūnui supratimas padeda užkirsti kelią nerimui ir depresijai, be to, atveria patikrintą ir moksliniais tyrimais grįstą kelią sveikimo link. Jausmai – tai neuroplastiškumo katalizatorius, leidžiantis …
Kas vyksta, kai nekalbame apie gėdą? Ar atpažįstate, kai jums kyla gėdos jausmas? Ar pastebite, ką jis skatina daryti? Gal pasišalinti, gal pakeisti pokalbio temą? Visi mes jaučiame visus žmogiškus jausmus, taip pat ir gėdą. Jeigu jos neatpažįstame, ji gali mums turėti didelę slaptą galią. Gėda išgyvenama kaip kankinantis neramumas, nepasitenkinimas savimi, apgailestavimas dėl netinkamo elgesio ar jo smerkimas. Tuomet kyla noras slėptis, pasitraukti iš situacijos ar stengiantis neatkreiptis į save dėmesį. Šis video apie tai, kai išmokti atpažinti ir valdyti ši mus stipriai veikiantį jausmą. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kas yra emocija? Kaip jas atpažinti, valdyti ir kaip su jomis susidraugauti? Mes dažnai vengiame emocijų ir neretai galvojame, jog emocijų išreiškimas yra silpnumo ženklas. Tačiau žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be emocijų. Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje Emocijos mums duotos tam, kad galėtume išgyventi ir apsiginti… Kas yra emocija? Emocija – tai sudėtinga reakcija, kuria žmogus stengiasi naudoti tvarkantis su asmeniškai svarbiu dalyku ar įvykiu. Emocijas sudaro: Emocijos susiformuoja per tam tikrą laiką: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jas galima skirti nuo jausmų (pastovesnių už emocijas, subjektyvių reakcijų į reiškinius ar situacijas ir santykių su daiktais ir reiškiniais …
Kaip galima mokytis tvarkytis su savo emocijomis? Vienas ir efektyviausių būdų – įsisamoninti jas. Emocijų meditacija valgymui: Mindfulness praktika. Šiandieniniame pasaulyje maitinimasis neretai nebeatlieka tik pagrindinės, t.y. organizmo papildymo maistinėmis medžiagomis, funkcijos. Neretai perteklinis maitinimasis naudojamas kaip nusiraminimo priemonė, esant stiprioms emocijoms, būdas tarsi pajausti savo kūną, trumpalaikių stimulų ir malonumo šaltinis, priemonė geriau funkcionuoti socialinėse situacijose ir atliekantis dar daug kitų funkcijų… Pilnaprotavimas (dėmesingas įsisąmoninimas) valgyme – tai psichoterapinis metodas, galintis padėti užmegzti sveikesnį/geranoriškesnį santykį su savo kūnu, įsisąmoninti savo alkį/sotumą, įsisąmoninti mintis, emocijas, impulsus veikti bei tikruosius poreikius kilus troškimui valgyti ir juos tenkinti mums ir mūsų kūnui …






