Mūsų asmenio ir profesinio gyvenimo kokybę, sėkmę ir veiksmingumą lemia mūsų kompetencijos, kurios gali būti grupuojamos į dvi dideles grupes. Žmogiškosios kompetencijos ir psichologinė būklė Pirma, tai mūsų specialiosios kompetencijos, kurias dažniau mes naudojame savo darbe. Pavyzdžiui, aš esu gydytojas, psichoterapeutas, kažkas yra vairuotojas arba kokios nors kitos srities profesionalas. Taip pat labai svarbios yra mūsų bendrosios kompetencijos. Pavyzdžiui, bendravimo įgūdžiai ir problemų spendimo įgūdžiai, kuriuos daugiau naudojame asmeniniame gyvenime, bet kartais jie yra taip pat svarbūs ir mūsų darbinėje veikloje. Pastarųjų kompetencijų yra daug daugiau ir jas dar išvardinsime. Tačiau svarbiausias dalykas šioje vietoje yra tai, kad šias visas …
Elgesio pokyčiai Jeigu žmogus imasi siekti tam tikro tikslo, tai šis procesas visada reiškia ir yra susijęs su elgesio keitimu. Žmogus vienaip ar kitaip yra visuomet pilnai užpildęs savo turimas 24 valandas per parą. Tačiau jeigu mes turime kažkokį naują tikslą arba norime pakeisti savo elgesį kitokiu elgesiu, tai mes turėsime tuomet vietoje to, ką darome dabar, daryti kažką kitą. Ir tai yra labai sunku, nes tai, ką mes darome dabar, mums visada duoda naudą ir mes iki šio momento nesugalvojome nieko geresnio, išskyrus tai, kad elgtis taip, kaip elgiamės. Tai visada yra mūsų įpročiai ir mūsų automatizmas. Jeigu mes …
Vertingi dalykai gyvenime: 30 vertingų dalykų gyvenime, kurie yra nemokami. Žmonės dažnai įsitraukia į visokius kentėjimus, sukoncentruodami dėmesį į tai, ko jie neturi, tačiau užmiršdami, kiek nuostabių galimybių jie turi. Čia išvardinsiu 30 vertingų dalykų gyvenime, kurie visiškai nieko nekainuoja. Tai gali būti veiklos, patirtys, pramogos ar įspūdžiai, tačiau suformavus intenciją/ketinimą sukurti vertę sau, visi jie, būdami visiškai nemokami arba nereikalaujantys papildomų išlaidų, gali būti labai labai vertingi. 1) Inventorizacija, kiek mes visko turime: minčių, emocijų, sensorinių pojūčių, daiktų, patirčių, sapnų, svajonių… 2) Apsisprendimas būti sau geru/a. T.y. daryti tik tai, kas mus maitins, pastiprins, paguos, o ne silpnins ar …
Psichologo Edvardo Šidlausko ir dr. Juliaus Neverausko pokalbis tema “Martino Seligmano pozityvioji psichologija iš arčiau“, kuri vyko Žmogaus instituto tinklalaidėje “Mąstyk ir veik“. Kodėl svarbi pozityvioji psichologija? Julius Neverauskas: Taigi, mes šiandien kalbėsim apie tai, apie ką daugumas žmonių kalba priešingai, nes žmonės dažniausiai kalba apie savo problemas, apie savo sunkumus, apie savo kažkokius tai psichologinius įveikos aspektus. O šiandien Edvardas pasirinko pozityviąją psichologiją ir Martiną Seligmaną kaip jos pradininką. Taigi, kodėl pasirinkote, Edvardai, šitą psichologijos dalį? Edvardas Šidlauskas: Sveiki, Juliau, ir visi, kas stebite. Pasirinkau, turbūt, dar studijų laikais. išgirdau apie Martiną Seligmaną profesorės Aistės Diržytės paskaitose ir tada …
Šiuolaikinio žmogaus kompetencijos: sveikatai, sėkmei, laimei ir prasmei. Kaip jas išmatuoti, ugdyti, tobulinti ir spręsti problemas? Dr. Juliaus Neverausko projektas Žmogaus instituto MAXI ir MIDI planų prenumeratoriams. Žmogiškosios kompetencijos Žmogaus kompetencijos pagal klasikinį apibūdinimą yra = Žinios x Įgūdžiai. dr. Juliaus Neverausko papildo šią formulę = Žinios x Įgūdžiai x Motyvacija x Biologinė būklė x Psichologinė būklė x Naudojimas ir Tobulėjimas (ir todėl Patirtis). Visos kompetencijos gali būti ir priklausyti vienai arba abejoms kategorijoms: kūrimo ir/ar įveikos Kompetencijas mes, žmonės naudojame dviem atvejais: Įveikos kompetencijas naudojame kai susiduriame su problemomis ir iššūkiais Tam, kad panaudoti įveikos strategijas, reikia jas labai …
Šiuolaikinė psichoterapija: patikimai, praktiškai ir naudingai (giliau besidomintiems, specialistams ir netik…). 50-ies paskaitų ciklas MAXI prenumeratoriams. Visas Žmogaus instituto turinys vienoje vietoje! Mieli Žmogaus instituto bendruomenės nariai ir visi, kuriems rūpi psichologinė sveikata ir sveikata bendrai… Visiems, kuriems tai rūpi svarbu turėti įrankį arba įrankius, kurie gali padėti pasiekti tai, ką tik išvardinau. Šiuo įrankiu vienaskaitoje gali tapti tai ką nuolat vadinu šiuolaikine psichoterapija, o daugiskaitoje – šiuolaikinės psichoterapijos metodikos. Ką aš vadinu psichoterapija ir ką vadinu šiuolaikine psichoterapija? Psichoterapiją kaip metodą bendrai apibūdina dešimtys apibrėžimų. Čia pateiksiu keletą iš jų: Kokią psichoterapiją galima vadinti šiuolaikine? Kokiais požymiais pasižymi šiuolaikinė psichoterapija? …
Kaip išgyventi netektį, arba kaip miręs žmogus gali pakeisti šeimos gyvenimą? Mirtis šeimoje dažnai įtakoja visos šeimos, kuriai priklausė mirusysis, gyvenimą. Mirtis gali ir labai dažnai pakeičia santykius tarp likusių šeimos narių. Jie gali keistis tiek į geresnę tiek ir į blogesnę pusę. Ypač tokia tikimybė padidėja, jeigu miršta paskutinis iš tėvų. Ši patirtis gali kelti daug iššūkių ir išryškinti daug neišspręstų ir skausmingų problemų. Ir tokiu būdu paveikti santykius pačioje šeimoje bei už jos ribų. Kokie pokyčiai šeimose, mirus šeimos nariui yra dažniausi? Visų pirma dar prieš mirtį, artimajam merdint, gali būti, kad vieni šeimos nariai norės nutraukti gyvybę …
Dr. Juliaus Neverausko sveikinimas su Pasauline psichikos sveikatos diena. “Mielieji, visus jus, mūsų draugus, jums svarbius žmones ir visus kitus nuoširdžiai sveikinu su Pasauline psichikos sveikatos diena. Psichikos sveikata – tai ne tik ligų ir sutrikimų nebuvimas. Tai visapusiškas psichologinis, emocinis ir socialinis gerbūvis, tai gerbūvio būsena, kurioje žmonės – mes – realizuojame savo galimybes. Psichikos sveikatos svarba Mes galime susitvarkyti su normaliais stresais mūsų gyvenime. Galime produktyviai dirbti ir prisidėti prie mūsų bendruomenės ir visuomenės. Psichikos sveikata gyvenime yra labai labai svarbi, ji lemia mūsų santykį su savimi, su kitais žmonėmis, su pasauliu. Ji lemia mūsų savijautą, savo gyvenimo vertinimą, lemia mūsų asmeninius ir šeimos santykius, …
Valgymo sutrikimų pasekmės | Dvi dažniausios ligos priskiriamos valgymo sutrikimams yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Pagrindiniai nervinės anoreksijos simptomai yra: Papildomi nervinės anoreksijos simptomai yra: Pagrindiniai nervinės bulimijos simptomai yra: Nervinės bulimijos ir nervinės anoreksijos pasekmės Šie nervinės bulimijos ir nervinės anoreksijos simptomai jau yra gąsdinantys. Dar labiau gąsdinančios yra šių valgymo sutrikimų pasekmės, kurios pasireiškia visose organizmo sistemose: Valgymo sutrikimų pasekmės | Pabaigai Valgymo sutrikimų pasekmės | Skaitykite kitus straipsnius temose: Asmenybės sutrikimai Valgymo sutrikimų pasekmės | Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Konfliktų valdymas | KAIP KALBĖTIS, KAI KALBĖTIS YRA SUNKU? Dr. Juliu Neverauskas apie tai, kokių taisyklių laikymasis diskusijas ir ginčus daro produktyviais? Kaip diskutuoti esant priešingoms nuomonėms ir kaip išvengti susipriešinimo ir agresijos esant net vertybiniams ginčams? Kaip net aštrią diskusiją padaryti brandžia, racionalia ir auginančia bei praturtinančia visas oponuojančias puses? Dr. Julius Neverauskas pasisako aktualia tema Dr. Juliaus Neverausko vaizdo įrašą šia tema žiūrėkite Žmogaus instituto Youtube kanale https://youtu.be/d5A_t6riJug Skaitykite kitus straipsnius temose: Saviugda Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Dvasingumas psichoterapijoje yra iki galo neatskleistas ir vis dar stigmatizuojamas reiškinys. Nors yra tyrimų, rodančių, jog žmonės, kurie save priskiria prie dvasingų, lengviau tvarkosi su gyvenimo sunkumais ir iššūkiais, vis dar egzistuoja daug atvirų klausimų apie dvasingumo ir psichoterapijos santykį. Gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, turintis per 30 metų darbo patirties su pacientais sako, jog dvasingumas, tikėjimas ir atsispyrimas į tam tikras dvasines, religines praktikas gali tapti asmenybės psichologinio atsparumo šaltiniu. Kas yra dvasingumas? Kokios yra sudėtinės dvasingumo dalys? Kaip apibrėžiami dvasingumo sudedamieji komponentai? Ir kaip dvasingumas gali padėti einant psichoterapijos kelius? Apie visa tai – dr. Juliaus Neverausko įrašas. …
Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis | Kaip geriausiai pasirūpinti savimi bei nuolat tobulėti, siekti savo tikslų su atjauta sau – apie tai vaizdo įraše kalba dr. Julius Neverauskas, Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos ir Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijų prezidentas. Šis vaizdo įrašas – iš Dr. Juliaus Neverausko ketvirtadienio pokalbių „Apie šiuolaikinę psichoterapiją“ tiesioginės 2020 m. gegužės 21 d. transliacijos „Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis.” Atjauta grįstos metodikos šiuo metu vis dažniau naudojamos šiuolaikinėje psichoterapijoje ir praplečia kognityvinės elgesio terapijos ir kitų moksliniais tyrimais įrodytų metodikų galimybes. Šis įrašas pirmiausiai skirtas …