Kas yra GYVENIMO PRASMĖ? Psichoterapeutų įžvalgos Didžioji dalis skirtingose epochose gyvenančių ir dabar dirbančių filosofų, mokslininkų, psichologų sutaria, kad surasti gyvenimo prasmę – tai žmogaus (kartu žmonijos, gyvybės, visatos) egzistavimo priežastis, paskirtis, tikslas. Ir tuo pačiu, nėra vieningo atsakymo į klausimą, kas yra gyvenimo prasmė. 11 įžvalgų Gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pateikia pagrindinius aspektus, kaip gyvenimo prasmė apibrėžiama bendražmogiškajame supratime. Gyvenimo prasmė, tai: Išsami diskusija Įdomi ir daug atsiliepimų sulaukusi dviejų psichoterapeutų: Giedrės Žalytės ir Juliaus Neverausko diskusija apie prasmę gyvenime ir prasmės problemą psichoterapijoje. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija
Meilė yra pagrindinis raktas nuo laimės vartų. (JAV poetas ir medikas Oliver Wendell Holmes) Tai vienas iš sudėtinių mūsų gyvenimo komponentų, kurie sudaro mūsų gyvenimo laimę ir prasmę, tai artimi santykiai su kitais žmonėmis. Meilė mus įkvepia. Meilė suteikia skonio ir prasmės mūsų gyvenimui. Meilė padaro mus laimingesniais. Nesėkmės ir nusivylimai meilėje mus žlugdo. Remiantis aiškinamuoju psichologijos terminų žodynu, Meilė – psichologinė, dvasinė būsena; tarpasmeninis jausmas, kuris reiškiasi tam tikrose situacijose kylančiomis ir kintančiomis susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis. Viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Meilė turi daugybę rūšių, dar daugiau spalvų ir atspalvių. Ir be meilės ryšio, be artimo santykio, retas kuris jaučiasi gerai ir išsipildęs. Kviečiame į …
Kas yra bendravimas ir kaip išreikšti savo poreikius bendraujant su kitais žmonėmis? Dr. Julius Neverauskas pateikia labai efektyvų būdą išsakyti savo poreikius kitiems žmonėms naudojant bendradarbiavimu, atjauta grįsta nesmurtine kalba. Pateikiami 4 žingsniai, kaip galime vesti dialogą su kitu žmogumi apie savo ir jo poreikius bei jų patenkinimą. Pateikiama metodika labai tinka ir yra labai veiksminga tiek konfliktinėse ir sunkiose bendravimo situacijose, tiek kasdienybėje. ***** Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama mūsų santykių dalis. Kaip sakė dar Aristotelis, žmogus – sociali būtybė. Mes esame priversti bendrauti nuolatos, esame kitų asmenų apsuptyje. Viena iš sėkmingo bendravimo prielaidų – …
Asertyvumas (tvirtabūdiškumas): kaip ugdyti? Labai trumpai asertyvumą galėtumėm apibūdinti, kaip pasitikėjimą savimi, gebėjimą išreikšti savo poziciją ir pasakyti “ne”, kaip mandagų atkaklumą. Asertyvumas. Kas tai? Asertyvumas, lietuviškai galime vadinti TVIRTABŪDIŠKUMU – tai pozityvus, mandagus, bet kartu ir atkaklus elgesys, žmogaus sugebėjimas elgtis pasitikint savimi ir kartu geranoriškai, sugebėjimas konstruktyviai ginti savo teises, kartu rodant pagarbą kitiems, tuo pat metu prisiimti atsakomybę dėl savo paties elgesio. Tai funkcionalus, tarpinis variantas tarp agresyvaus elgesio (dominavimas, reikalavimas laikytis mūsų nuomonės, neatsižvelgimas į kitų interesus) ir pasiduodančio, pasyvaus elgesio (paklusimas kitų žmonių sprendimams, konfliktų vengimas, nepakovojimas dėl savo teisių, situacijos kontrolės atsisakymas). Dr. Julius …
Meditacija. Svarbiausi 9 gyvenimo komponentai | Dr. Julius Neverauskas pateikia labai svarbią įsisąmoninimui ir žmogaus savijautos bei prasmės gyvenime suvokimo meditaciją. Jeigu norime pakeisti ar pagerinti savo gyvenimą, pradžioje reikia jį suprasti ir atpažinti. Dr. Julius Neverauskas siūloma praktika suteikia galimybę įsisąmoninti: 9 gyvenimo komponentai, kurių pradžioje – 5 sensorinių pojūčių sukeltas patirtys: Taip pat Julius Neverauskas pirmą kartą siūlo įsisąmoninti ir laiko tėkmę, kaip itin svarbų mūsų gyvenimo komponentą. Laiko tėkmės suvokimas ir pripažinimas suteikia mums daug galimybių ne tik „susijungti“ su esamuoju laiko momentu, bet ir įprasminti jį. Pratimas skatina stabtelėti ir įsisąmoninti kas vyksta su mumis ir …
Kaip išvengti perdegimo ir atpažinti jo simptomus ir pasirūpinti savimi – šis klausimas aktualus daugeliui, o ypač tiems, kurie dirba ir padeda kitiems žmonėms. Perdegimas oficialiai įtrauktas į „Tarptautinės ligų klasifikacija“ (TLK) vadovą, su kodu Z73.0. „Perdegimo” sindromas (Emocinis išsekimas). Ši būsena apibrėžiama, kaip kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija, kai žmogus pajunta tris svarbius požymius:1. Emocinis išsekimas – gali būti fizinio ir emocinio nuovargio požymiai;2. Depersonalizacija – jaučiasi šaltas ir nutolęs ir negali įsitraukti į emocinio ryšio reikalaujantį santykį su kitais;3. Didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais.Įdomu tai, kad atsiradus perdegimo sindromui, nebeveikia įprastos pusiausvyros atgavimo strategijos, kurias asmuo įpratęs naudoti. Tai gali …
Gyd. psichoterapeutas Julius Neverauskas dalinasi dvejomis praktikomis, kaip stiprinti psichikos sveikatą ir padėti ją išsaugoti. Kasmet spalio 10 dieną švenčiame Psichikos sveikatos dieną. Ta proga pateikiame dvi meditacines praktikas, vieną praktiką rytui ir kitą praktiką vakarui. Jei šios praktikos daromos reguliariai, jos padės mums ne tik išsaugoti psichikos sveikatą, bet ir padidinti gyvenimo pilnatvės bei laimės jausmą. Tereikia jas reguliariai daryti… Pabandykite skirti laiko vieną ar kelias savaites šioms praktikoms ir įsitikinkite jų veiksmingumu. Kaip išvengti perdegimo? | Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kas yra emocija? Kaip jas atpažinti, valdyti ir kaip su jomis susidraugauti? Mes dažnai vengiame emocijų ir neretai galvojame, jog emocijų išreiškimas yra silpnumo ženklas. Tačiau žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be emocijų. Emocijos gimsta ir apdorojamos smegenų limbinėje sistemoje Emocijos mums duotos tam, kad galėtume išgyventi ir apsiginti… Kas yra emocija? Emocija – tai sudėtinga reakcija, kuria žmogus stengiasi naudoti tvarkantis su asmeniškai svarbiu dalyku ar įvykiu. Emocijas sudaro: Emocijos susiformuoja per tam tikrą laiką: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Jas galima skirti nuo jausmų (pastovesnių už emocijas, subjektyvių reakcijų į reiškinius ar situacijas ir santykių su daiktais ir reiškiniais …
Šiame vaizdo įraše „Žmogaus psichologijos instituto” įkūrėjas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas dr. Julius Neverauskas pasakoja apie kognityvinę elgesio terapiją (KET). Sužinosite, kodėl ši psichoterapijos kryptis šiandien dienai visame pasaulyje pripažįstama kaip veiksmingiausia gydanti terapija; kaip ji vykdoma ir iš kokių etapų susideda. Žiūrėjimo laikas 12.54 min Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichoterapija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Vaizdo įraše pateikta pozityvioje ir įsisąmoninimo psichologijoje bei atjauta grįstoje terapijoje naudojama technika – atleidimo meditacija. Ši, dr. Juliaus Neverausko įrašyta technika, skirta sumažinti pažeidimo, skriaudos ir aukos jausmų pasekmes žmonėms, turintiems sunkių ir negatyvių patirčių įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Reguliariai kartojant ši praktika labai padeda sustiprinti savivertės ir pasitikėjimo savimi jausmą bei padidinti psichologinį atsparumą. Meditaciją geriausia praktikuoti reguliariai – kasdien 10–20 min. ir ilgiau. Atleidimas – didžiulis darbas su savimi, atsiperkantis su kaupu. Atleidimas pirmiausiai reikalingas mums patiems, nes kai nustojame nešiotis nuoskaudas, pyktį, mes nustojame gyventi praeities prisiminimuose ir galime kokybiškai kurti santykius. Kiti straipsniai naujienos kategorijoje Mindfulness.
7 žingsniai konstruktyvių konfliktų link | Konfliktas – tai dviejų pusių priešiškumo būsena, kylanti iš nesugebėjimo susitarti, suderinti pozicijas. Dr. Julius Neverauskas išsamiai paaiškina, kokių konstruktyvių veiksmų galime imtis bendraudami su žmogumi, kuris pasirengęs konfliktui su mumis. Šie 7 veiksmai gali padėti išspręsti daugumą konfliktinių situacijų. Kiti straipsniai temoje: Verslas ir organizacijos.
Autogeninė treniruotė vienu ypu (Juliaus Neverausko modifikacija). Dr. Julius Neverauskas pateikė modifikuotą autogeninės treniruotės variantą. Klasikinėje versijoje kiekvieno iš 6 pratimų mokoma paeiliui, o šioje modifikacijoje siūloma visus 6 pratimus daryti vienu ypu pradedant nuo ilgesnės motyvuojančios savitaigos formulės „Aš labai noriu…“ ir trumpinant po vieną žodį iki trumpų tikslinių formulių. Reguliariai darant, autogeninė treniruotė padeda nurimti, padėti sureguliuoti ir sustiprinti autonominės nervų sistemos veiklą, vidaus organų nervinę reguliaciją, emocinę savireguliaciją. Taip pat autogeninė treniruotė gali pagerinti gebėjimą sutelkti dėmesį, atsipalaiduoti ir padidinti psichologinį atsparumą. Žiūrėjimo trukmė 14:30 min. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata












