Back
Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje
04Kov, 2021

Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai?

Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai? Tiesioginės FB transliacijos su psichoterapeutais Giedre Žalyte ir Juliumi Neverausku įrašas. Kas yra atjauta ir atjauta sau? Kuo skiriasi nuo užuojautos, gailesčio ar savigailos? Kaip susiję atjauta, savivertė ir pasitikėjimas savimi? Kaip atjauta ir atjauta sau gali padėti įvairiais gyvenimo atvejais, tame tarpe labai sunkiais? Kaip atjauta gali padėti psichoterapinio augimo kelyje? Kaip ugdyti ir praktikuoti atjautą sau ir kitiems, net kai tai būna sunku? Kodėl kartais bijome jausti atjautą sau ar kitiems? Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras  

Daugiau
vaizduotes meditacija
03Kov, 2021

Vaizduotės meditacija apie saugios vietos susikūrimą

Psichologės – psichoterapeutės Giedrės Žalytės vedama saugios vietos – vaizduotės meditacija, kuri gali padėti jaučiant stresą, nerimą, įtampą, po trauminių sutrikimų, taip pat praktikuojant atjautą. Mūsų smegenys moka labai greitai sukurti grėsmės būseną, tačiau kartais sunkiau sukuria ir išlaiko saugumo būseną, net jeigu esame saugioje aplinkoje ir jokie realūs pavojai negresia. Ši praktika gali padėti lavinti būtent saugumo jausmą, kuris gali tapti pagrindu įvairiems kitiems svarbiems dalykams – savivertės stiprinimui, geresnių santykių kūrimui ir atjautai sau bei kitiems. Mūsų vaizduotė – tarsi paukštis ir galime jam leisti laisvai skristi. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras …

Daugiau
emociju trikampis
04Vas, 2021

Emocijų trikampis. Kaip suprasti tai, ką jaučiame?

Kartais emocijas suprasti nėra paprasta, tačiau ši paprasta ir aiški metodika, vadinama emocijų trikampis, gali labai padėti. Trikampio apačioje yra bazinės emocijos, kurias visi jaučiame nuo gimimo, o viršutiniuose kampuose – socialinės emocijos, kurias jausti išmokstame, bei proto sugalvoti “manevrai”, kaip apsisaugoti nuo emocijų. Norintiems šis metodas padės geriau suprasti save ir savo vidinį gyvenimą. Kiekvienam žmogui nepaprastai naudinga geriau suprasti jausmus, kad galėtų lengviau susidoroti su šiuolaikinio gyvenimo iššūkiais. Jausmų poveikio mūsų protui ir kūnui supratimas padeda užkirsti kelią nerimui ir depresijai, be to, atveria patikrintą ir moksliniais tyrimais grįstą kelią sveikimo link. Jausmai – tai neuroplastiškumo katalizatorius, leidžiantis …

Daugiau
gyvenimo prasme
29Sau, 2021

Kas yra GYVENIMO PRASMĖ? Psichoterapeutų įžvalgos

Kas yra GYVENIMO PRASMĖ? Psichoterapeutų įžvalgos Didžioji dalis skirtingose epochose gyvenančių ir dabar dirbančių filosofų, mokslininkų, psichologų sutaria, kad surasti gyvenimo prasmę – tai žmogaus (kartu žmonijos, gyvybės, visatos) egzistavimo priežastis, paskirtis, tikslas.  Ir tuo pačiu, nėra vieningo atsakymo į klausimą, kas yra gyvenimo prasmė. 11 įžvalgų Gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pateikia pagrindinius aspektus, kaip gyvenimo prasmė apibrėžiama bendražmogiškajame supratime. Gyvenimo prasmė, tai: Išsami diskusija Įdomi ir daug atsiliepimų sulaukusi dviejų psichoterapeutų: Giedrės Žalytės ir Juliaus Neverausko diskusija apie prasmę gyvenime ir prasmės problemą psichoterapijoje. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija

Daugiau
psichoterapeuto darbas
22Sau, 2021

Psichoterapeuto darbas. Diskusija apie psichoterapeutus

Psichoterapeuto darbas ir asmenybė. Ko galime siekti? Iš rubrikos “Pokalbiai apie šiuolaikinę psichoterapiją”. Tiesioginės transliacijos, vykusios 2020 m. gruodžio 16 d. įrašas. Kalbėjosi Dr. Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė. LSMU podiplominių psichoterapeutų (kognityvinės elgesio terapijos kryptis) vadovas, gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas transliacijos metu dalinosi ir savo įžvalgomis, ir praktine patirtimi, ir siektinomis normomis psichoterapeuto darbe. Diskusijoje taip pat dalyvavo ir psichologė psichoterapeutė Giedrė Žalytė, savo darbe taikanti kognityvinės elgesio terapijos bei schemų terapijos integralius metodus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Emocijos    

Daugiau
gamtos terapija
05Sau, 2021

Kuo gali būti naudinga gamtos terapija?

Gydančią gamtos galią esame patyrę kiekvienas, tačiau paskutinįjį dešimtmetį gamtos terapiją – kaip oficialų tam tikrų ligų pagalbinį būdą jau taiko kai kurios psichikos sveikatos pažangiausius metodus pripažįstančios šalys. Prieš kelerius metus oficiali gamtos terapijos praktika startavo ir Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje. Ji, kaip tikima, turėtų pasiteisinti gydant aukštu kraujospūdžiu, nerimo epizodais ir laimės pojūčio stoka besiskundžiančius diabetu sergančius pacientus. Būti gamtoje atliekant tam tikrus pratimus, užduotis, rekomenduojama ir psichikos sveikatos sutrikimų turintiems, nuo streso kenčiantiems, širdies ir kt. ligomis sergantiems asmenims. Šaltiniuose apie gamtos terapiją rašoma, jog buvimas gamtoje teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Teigiama, kad bent 90 …

Daugiau
kas yra laime
07Gru, 2020

Kas yra laimė? Psichoterapeutų mintys apie laimę

Šis laikas, kai aplink karantinas, raginama izoliuotis ir tvyro valdomo chaoso atmosfera, priverčia daugelį iš naujo apsvarstyti daugelį sąvokų, taip pat ir asmeninę „laimės“ sampratą ir iš naujo įvertinti kas yra laimė ir ką reiškia būti laimingu? Tiek psichologai, tiek žmogaus smegenis tyrinėjantys neuromokslininkai ar skirtingų dvasinių judėjimų atstovai pažymi, jog laimės įpročių ugdymas ir puoselėjimas yra itin glaudžiai susijęs bei remiasi įsisąmoninimo psichologijos (angl. mindfulness) pagrindais. Straipsnyje, skirtamae tarptautinei Laimės dienai, kalbinami medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichoterapeutas Julius Neverauskas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos ir Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, ir Giedrė Žalytė, psichologė psichoterapeutė, Lietuvos kognityvinės …

Daugiau
kaip valdyti stresa
03Gru, 2020

Kaip valdyti stresą: Kaip galime padėti sau ir užbaigti streso ciklą?

Kaip valdyti stresą išmokstant užbaigti streso ciklą? Kodėl svarbu teisingai užbaigti streso ciklą, kalba psichologė psichoterapeutė Giedrė Žalytė. Mums kasdien tenka susidurti su daugybe stresorių: laiko trūkumu, konfliktiškais žmonėmis, sudėtingomis užduotimis, vaikų keliamais iššūkiais ir t.t.. Dažniausiai su visais jais mes daugiau ar mažiau susitvarkome, tačiau ar susitvarkome su pačiu stresu? Ar žinome, kaip galime elgtis, kad kasdien užverstume tos dienos stresinių išgyvenimų puslapį ir nekauptume streso bagažo? Šiame video psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė pasakoja apie tai, kaip galime efektyviai užbaigti streso ciklą ir reguliariai padėti sau grįžti į ramybės ir saugumo būseną, kuomet stresinė situacija jau praeityje. Tai labai svarbus įgūdis, …

Daugiau
nepaaiskinami pojuciai
30Lap, 2020

Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai

Panikos atakos ir nepaaiškinami pojūčiai – fiziniai skausmai. Galbūt kūnas sprogsta nuo neatpažintų emocijų? Savo emocijas mes visų pirma jaučiame kūne, mat kiekviena emocija sukelia tam tikrus kūno pojūčius. O kartais būna, kai emocijų neatpažįstame, arba nekreipiame į jas dėmesio? Kartais dėl to kūne gali rastis labai stiprūs pojūčiai – nepaaiškinami fiziniai skausmai arba panikos atakos simptomai. Psichologė – psichoterapeutė Giedrė Žalytė savo vaizdo įraše aiškina apie panikos atakų metu kylančius pojūčius: neatpažintas emocijas ar nepaaiškinamus fizinius skausmus. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras  

Daugiau
apie geda
29Lap, 2020

Apie gėdą ir kalbėti gėdinga. Kas vyksta, kai nekalbame?

Kas vyksta, kai nekalbame apie gėdą? Ar atpažįstate, kai jums kyla gėdos jausmas? Ar pastebite, ką jis skatina daryti? Gal pasišalinti, gal pakeisti pokalbio temą? Visi mes jaučiame visus žmogiškus jausmus, taip pat ir gėdą. Jeigu jos neatpažįstame, ji gali mums turėti didelę slaptą galią. Gėda išgyvenama kaip kankinantis  neramumas, nepasitenkinimas savimi, apgailestavimas dėl netinkamo elgesio ar jo smerkimas. Tuomet kyla noras slėptis, pasitraukti iš situacijos ar stengiantis neatkreiptis į save dėmesį. Šis video apie tai, kai išmokti atpažinti ir valdyti ši mus stipriai veikiantį jausmą.   Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras

Daugiau
neigiamos emocijos
27Lap, 2020

Neigiamos emocijos. Kodėl mums reikia ne tik teigiamų emocijų?

Neigiamos emocijos. Kaip atrodytų pasaulis ir mūsų bendravimas, jei mes neturėtumėm neigiamų emocijų? Ar tikrai, pavyzdžiui, įmanoma gyventi be pykčio? Giedrė Žalytė: Mums be galo reikalingos visos emocijos. Taip, ir neigiamos! Dažnam atrodo, kad būtų gerai galėti jausti tik teigiamas emocijas. Tačiau tai veiktų panašiai, kaip šviesoforas, kuris visuomet rodo vien tik žalią šviesą – jis mums nepadėtų orientuotis bei išvengti problemų. Tad visos emocijos mums padeda, svarbu tik mokėti jas suprasti.  Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras  

Daugiau
dieviskoji komedija
25Lap, 2020

Dantės “Dieviškoji komedija”. Menas ir psichoterapija

Psichologės – psichoterapeutės Giedrės Žalytės aptarimo akiratyje – XIV a. kūrinys apie kelionę per pragarą, skaistyklą ir rojų. Dieviškoji komedija (it. La divina commedia) – viduramžių italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) sukurta poema. Dieviškoji komedija – tai italų poeto, prozininko ir filosofo Dantės Aligjerio XIV amžiuje parašyta trijų dalių epinė poema. Dieviškoji komedija laikoma italų literatūros šedevru bei didingiausiu ir svarbiausiu grožinės literatūros kūriniu Viduramžių Europoje. Kūrinyje atsispindi XIV amžiaus pasaulėžiūra, teologija ir filosofija. Dantė poemą pradėjo rašyti 1308 metais, o baigė – 1321 metais, prieš pat autoriaus mirtį. Poema laikoma italų literatūros šedevru ir paprastai priskiriama prie svarbiausių pasaulio literatūros kūrinių. …

Daugiau