Kuo gali būti naudinga gamtos terapija?
Gydančią gamtos galią esame patyrę kiekvienas, tačiau paskutinįjį dešimtmetį gamtos terapiją – kaip oficialų tam tikrų ligų pagalbinį būdą jau taiko kai kurios psichikos sveikatos pažangiausius metodus pripažįstančios šalys.
Prieš kelerius metus oficiali gamtos terapijos praktika startavo ir Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje. Ji, kaip tikima, turėtų pasiteisinti gydant aukštu kraujospūdžiu, nerimo epizodais ir laimės pojūčio stoka besiskundžiančius diabetu sergančius pacientus. Būti gamtoje atliekant tam tikrus pratimus, užduotis, rekomenduojama ir psichikos sveikatos sutrikimų turintiems, nuo streso kenčiantiems, širdies ir kt. ligomis sergantiems asmenims.
Šaltiniuose apie gamtos terapiją rašoma, jog buvimas gamtoje teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Teigiama, kad bent 90 minučių per dieną praleidus miške, akivaizdžiai nuslopsta procesai toje galvos smegenų srityje, kuri paprastai siejama su depresija. Gamta daro įtaką ne tik mažindama kraujo spaudimą, nerimo jausmą ir didindama laimės pojūti, bet ir slopindama agresiją, aktyvumo bei dėmesio sutrikimus, gerindama skausmo kontrolės mechanizmus, stiprindama imuninę sistemą, be to, kaip teigiama gamtos poveikio sveikatai tyrimų suvestinėje, apie jos teikiamą naudą dar žinome tikrai ne viską ir kasdien išsiaiškiname ką nors naujo.
Psichoterapeutai (ir kartu sertifikuoti gamtos ir miško terapijos gidai) Giedrė Žalytė ir Julius Neverauskas dalinasi savo požiūriu į gamtos ir miško terapiją. Kiekvienas turime galimybę pasinaudoti gamtos ir miško terapiniu poveikiu pastebint gamtą aplink save: medį, paukštį, žolę, dangų…
Taip pat šiame video susipažinsite su keletu paprastų praktikų, padedančių patirti susijungimo su savimi ir aplinka jausmą, o kartu sumažinti stresą bei įtampą ir pasijusti saugiau.
Kiti straipsniai temoje: Gamtos ir miško terapija
