Santykių krizė šeimoje: Kodėl vyksta, kaip išvengti ir ką daryti?
Psichologės, kognityvinės ir elgesio terapijos psichoterapeutės Lina Straukes ir dr. Juliaus Neverausko pokalbis tema “Kodėl vyksta krizės santykiuose, kaip išvengti ir ką daryti?“, kuri vyko Žmogaus instituto tinklalaidėje “Mąstyk ir veik“.
Straipsnio temos:
Santykių krizė ir konfliktai porose
Julius Neverauskas: Sveiki visi prisijungę, mes šiandien kartu su Lina Strauke, jau patyrusia psichologe, psichoterapeute, kuri dirba ne tik su saugusiais žmonėmis, bet ir su poromis bei šeimomis ir aš tuo labai džiaugiuosi. Mūsų tema yra krizės šeimose ir porose, ir ką su tuo daryti, nes žmonės į porų terapeutus dažniausiai kreipiasi būtent tada, kai patiria krizes šeimose.
Lina Strauke: Labas vakaras visiems. Iš tiesų, manau, kad tai aktuali tema. Labai įdomu tai, kad kai poros ateina į terapiją, tai jos ateina jau būdamos krizinėje situacijoje. Taigi, šioje vietoje, turbūt, pirmiausia svarbu atskirti, kas yra krizė ir konfliktas.
Daugelis žmonių ir porų tikriausiai supranta, kad konfliktinės situacijos yra visiškai natūralus dalykas. Nesutarimų pasitaiko beveik visuose santykiuose, draugų tarpe ir šeimose, nes visi žmonės yra skirtingi. Į konfliktines situacijas galima žiūrėti, kaip į fenomeną, kurio būdu yra tobulinami ir lavinami komunikacijos įgūdžiai bei ieškomi ir dėliojami galimi sprendimai.
Kai kalbame apie krizines situacijas, tai paprastai reiškia situaciją, kurioje konfliktų jau yra tiek daug ir jie nuolat seka vienas paskui kitą, kad jų nepavyksta niekaip išspręsti. Šioje vietoje verta atkreipti dėmesį į vieną svarbų momentą: net ir labai gerai sutariančios poros, didžiosios daugumos konfliktų neišsprendžia.
Esminis klausimas, kai įvyksta krizė yra ne apie tai, kiek daug konfliktų vyksta, bet apie tai, kokie mes juose būname ir kokį emocinį krūvį jiems ištikus jaučiame? Ir, būtent, poros, kurios nesutaria ir yra atsidūrę krizėje, turi labai daug negatyvo ir šiame negatyvumo rate sukasi ir toliau. Tai gali būti nuoskaudos, nesusikalbėjimas, negirdėjimas ir panašūs dalykai.
Ir šis negatyvus fonas tampa natūralia santykių būsena. Tarkime, jeigu pora susipyko ryte, tai porai, kuri jau yra atsidūrusi krizinėje situacijoje, gali būti, kad šis rytas tęsis ir vakare, o kartais baigsis ir nekalbadieniu visai savaitei.
Tuo tarpu pora, kuri gerai sutaria, įvykus kažkokiai konfliktinei situacijai, galbūt ir neras iš karto būdo, kaip tą konfliktą išspręsti, bet ji sugebės išeiti iš neigiamų emocijų. T. y. partneris geba patirti neigiamas emocijas, bet kartu, turi sugebėjimą iš to išeiti.
Krizinėse situacijose tas sugebėjimas išeiti jau yra toks užsitęsęs arba netgi nebeįmanomas iš viso. Tas ilgalaikis negatyvumas pradeda žudyti santykį. Konfliktinėse situacijose ar tiesiog komunikacijoje ima daugėti kritikos vienas kito atžvilgiu. Vis dažniau galvojame, kaip patys kažką darome gerai, jo kitas daro blagai.
Taip pat ima mažėti to apjungiančio mes, labai dažnai prasideda partnerio nuvertinimas, paniekinimas, kad jis įvairiose vietose yra blogesnis. Kaip viso to įveikos strategijos, atsiranda labai daug gynybos, arba pastatoma, tarsi, siena. “Man nesvarbu, ką tu galvoji, aš pasakiau, kaip bus, ir aš darysiu ten pagal save tam tikrus dalykus.”
Tokie būtų momentai, kuriems esant greičiausiai jau galėtume kalbėti, kad santykiai eina link krizės, nors kažkokio aiškaus ir konkretaus momento, kuriame galėtumėme atskirti, mes neturime.
Santykių krizė ir jos priežastys
LS: Konfliktai ir krizės nebūtinai yra bendravimo pasekmė. Šiandien galbūt nepaliesime, bet trumpai norisi paminėti, kad tam tikros krizės yra susiję su pasikeitusia situacija. Tai gali būti vaikų atsiradimas, darbo ar darbovietės keitimas, padidėję komandiruočių skaičius, jeigu prieš tai jų nebuvo, sprendimas po dekretinių moteriai likti daugiau namuose, arba dirbti tik dalį darbo laiko. Yra tam tikri šoriniai dalykai, kurie taip pat keičia santykių struktūrą ir porai gali būti sudėtinga susibalansuoti.
Norisi iškart pažymėti ir vieną gerą dalyką, kad poros, kurios vistik sugeba išeiti iš krizinių situacijų, iš konfliktinių situacijų, tai yra poros, kurios sustiprina savąjį ryšį. Tai reiškia, kad reikia nebijoti kitą kartą tų iššūkių ar patiriamų sunkumų.
Tikrai vis daugėja porų, kurios kreipiasi į specialistus, kad padėtų susitarti, padėtų susiderinti ribas, net lūkesčius vienas kito atžvilgiu. Tuo pačiu tai sako, kad jeigu sėkmingai kažką išsprendėm, tai tas ryšys gali tapti netgi stipresnis negu buvo iki tos sudėtingos situacijos, kuri užsitęsė.
Gal, Juliau, norisi pridėti kažką?
Prisitaikymo kompetencija. Konfliktų sprendimo būdai
JN: Taip, man norisi pridėti apie krizę šiek tiek. Krizė atsiranda tuomet, kai mūsų prisitaikymo galimybės jau nebeveikia, kai mūsų prisitaikymo kompetencijos neveikia. O juk konfliktų sprendimas yra mūsų prisitaikymo kompetencija.
Kova ir Pyro pergalė
Aš esu vedęs virš šimto konfliktų sprendimo seminarų įvairiose organizacijose ir taip toliau, todėl noriu priminti, kokie konfliktų sprendimai yra geri, o kokie blogi. Blogas sprendimas yra kova. Kova yra blogas sprendimas, nes galima pralaimėti, o šeimoje ir poroje, net ir laimint, mes pralaimime. Nes jeigu mes įeiname į kovą ir mes nugalime savo partnerį, savo partnerę, tai mes turime taip vadinamą Pyro pergalę. Mūsų pergalė susilpnina mūsų ryšį. Ir tada tai yra blogas sprendimas.
Pasidavimas
Kitas blogas konflikto sprendimo būdas yra pasidavimas, nes šiuo atveju mes atsisakome savo poreikių. Mes atsisakome savo poreikių tenkinimo ir mes leidžiame tenkinti poreikius savo oponentui.
Konflikto vengimas
Dabar siūlau visiems išgirsti… Blogas sprendimas yra konflikto vengimas, nes konflikto vengimas veda į krizę. Jeigu mes vengiame konflikto, tai mes atsisakome spręsti natūralius poreikių skirtumus, nes į šeimą ateina skirtingi žmonės. Juos jungia bendras vardiklis, kažkokie norai, kažkokios vertybės, meilė, seksualinis potraukis ir taip toliau, bet jie vis tiek yra skirtingi žmonės.
Ir visiškai natūralu, kad įvyksta kažkokių momentų, kai poreikiai išsiskiria. Pradedant paprastais dalykais, ar šiandien valgysime vištą, ar valgysime kalakutą, ar eisime į teatrą, ar eisime į baseiną, ir baigiant tokiais rimtais dalykais, kaip kur mes gyvensime, kiek turėsime vaikų, kaip vaikus auklėsime ir taip toliau…
Taigi, jeigu mes konflikto vengiame, mes užprogramuojame krizę ateityje: mes vengiame konflikto, įtampa didėja, poreikiai nepatenkinami, jie užspaudžiami, ir tada įvyksta krizė.
Kompromisas
Labai svarbus momentas, kad nereikia bijoti konfliktų, jeigu juos mes apsisprendžiame spręsti dviem teisingais būdais. Pusiau teisingas yra kompromisas. Tai reiškia, kad aš tenkinu dalį poreikių ir tu tenkini dalį poreikių.
Bendradarbiavimas
Na, o pats pats teisingiausias būdas spręsti konfliktus yra bendradarbiavimas. Mes atsigręžiame į tai, kas mums abiems yra svarbu, ir tada mes sukuriame kažkokią tai bendrystę ir šitoje srityje dirbame.
Tai dabar apie poreikius, Lina. Poreikiai yra labai svarbu, nes pati pora ir šeima visada atsiranda iš poreikių, visada. Tai būtent iš kokių poreikių ir kaip ten su tais poreikiais šeimose?
Santykių krizė ir poreikiai
Sakyčiau, kad tų poreikių, dėl ko mes kuriam partnerystę, gali būti daug ir įvairių, bet žiūrint labiau iš tos konfliktinės arba krizinės situacijos, tai aš įvardinčiau galbūt tokius kelis pagrindinius poreikius, kurie yra dažniausiai nepatenkinami.
Saugumo poreikis
Tai beveik, turbūt, 100% su kuo susiduria poros yra saugumo poreikio nepatenkinamas. Mes nepasitikime, mes nežinome, kaip bus, o kartais nežinome, ko tikėtis. Pati konfliktinė situacija sukelia nerimą, kuris yra apie nežinomybę, ko tikėtis ir ko laukti. Praktiškai visos poros ir kiekvienas partneris ateina su nesaugumo jausmu.
Saugumo poreikis partnerystėje tikrai yra turbūt vienas tokių bazinių poreikių, su kuo sutiktų tikriausiai daugelis žmonių.
Supratimo poreikis
Antras poreikis, kuris labai svarbus krizinėse situacijose ir labai aiškiai būna nepatenkintas, yra emocinio ryšio, vienas kito supratimo, manau, galima netgi sakyti meilės poreikis. Mes norime jausti, kad partneris mus supranta. O, būtent, kuo gilesni konfliktai, tuo labiau kiekvienas paprastai yra linkęs užsidaryti, turėti tiktai savo poziciją.
Kalbant apie konfliktų sprendimo strategijas ir pasirinkimą vengti ar nevengti, šioje vietoje, man atrodo, mes pamirštame klausimą, o kas mums yra naudingiau? Ar vengti konflikto mums yra naudinga? Galbūt kažkuriuo atveju man yra naudinga ši strategija, bet ar mūsų santykį tai pastiprina?Taigi, mes labai dažnai pradedam žiūrėti kiekvienas į save, pamirštam netgi tą “mus”, jau nekalbant apie partnerį.
Man atrodo, tokie du yra pagrindiniai poreikiai, kurių nepatenkinimas garantuotai veda į krizę.
Emociniai poreikiai
Dar labai svarbūs yra emociniai poreikiai, kurie mums būdingi vaikystėje, nes mes kartais pereinam į vaikiškus režimus ir taip toliau, kad mumis kažkas pasirūpintų. Labai svarbus dalykas dalykas gali būti atjautos poreikis. Jeigu kalbant apie sudėtingesnius poreikius, gali būti poreikis mokėti keistis tam tikromis rolėmis: vieną kartą vienas truputį daugiau pasirūpina, kitą kartą kitas.
Pora yra tam tikras šokis ir tam tikras žaidimas, kai mes išmokstam suprasti vienas kitą, o ką reiškia suprasti vienas kitą? Jeigu mes sakom, kad aš suprantu tą kitą žmogų, tai visų pirma reiškia, kad aš suprantu jo poreikius. Jeigu mes sakome, kad manęs kažkas nesupranta, tai visų pirma nesupranta mano poreikių.
Įsivaizduokite, kad jeigu mums atrodo keistas kito žmogaus elgesys ir mes sakome, kad “aš to žmogaus nesuprantu”, tai iš tikrųjų mes nesuprantame jo poreikių, kuriuos jis tenkina taip elgdamasis ir taip atrodydamas, ir taip toliau…
Jeigu mes kalbame apie šeimos terapiją, tai pagrindinis jos tikslas yra padėti žmonėms, dviems žmonėms, o kartais ir visai didesnei šeimai tenkinti savo poreikius optimaliu būdu, kad visų šeimos dalių poreikiai būtų optimaliai patenkti, nes tik tokiu atveju šeima gali egzistuoti teisingai.
Nesakykim, kad aš suprantu ar nesuprantu, sakykim, aš suprantu poreikius arba nežinau tų poreikų. Ir mes galim pasiklausti tų poreikių. Bet kuriam konflikte labai geras klausimas yra: “- O kokie yra tavo poreikiai?”
Dar labai svarbu atskirti norus ir poreikius. Pavyzdžiui, meilės poreikis yra absoliučiai validus, nes visi poreikiai yra validūs. Mes turim teisę, kad mūsų visi poreikiai būtų tenkinamai, bet nenorim…
Žiūrėkite nesutrumpintą ir išsamų temos pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale:
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Bendravimo psichologija
TOP 10 – APIE SANTYKIUS, sutarimą poroje ir šeimoje. Rinkinio kaina be nuolaidos: 530 Eur
