Šiuolaikinė psichoterapija: patikimai, praktiškai ir naudingai

Šiuolaikinė psichoterapija: patikimai, praktiškai ir naudingai (giliau besidomintiems, specialistams ir netik…). 50-ies paskaitų ciklas MAXI prenumeratoriams.

Mieli Žmogaus instituto bendruomenės nariai ir visi, kuriems rūpi psichologinė sveikata ir sveikata bendrai...

• Ne tik savo, bet ir svarbių žmonių (vaikų, partnerių, tėvų... ) sveikata,     
• Kuriems rūpi asmenybinė branda,
• Kuriems rūpi santykiai (visų pirma su savimi, o po to be abejo ir su kitais artimesniais bei tolimesniais žmonėmis),
• Kuriems rūpi saviraiška, savirealizacija ir brandus efektyvumas,
• Kuriems rūpi ir gyvenimo kokybė ir gyvenimo prasmė, o taip pat ir pats gyvenimas, 
• Kuriems rūpi jų vieta pasaulyje ir santykis su viskuo, ką mes vadiname pasauliu.

Visiems, kuriems tai rūpi svarbu turėti įrankį  arba įrankius, kurie gali padėti pasiekti tai, ką tik išvardinau. Šiuo įrankiu vienaskaitoje gali tapti tai ką nuolat vadinu šiuolaikine psichoterapija, o daugiskaitoje – šiuolaikinės psichoterapijos metodikos.

Ką aš vadinu psichoterapija ir ką vadinu šiuolaikine psichoterapija?  

Psichoterapiją kaip metodą bendrai apibūdina dešimtys apibrėžimų. Čia pateiksiu keletą iš jų:

• Bendradarbiavimo santykiu tarp terapeuto ir kliento grįstas gydymas, terapeutui esant neutraliam, objektyviam ir neteisiančiam. 
• Procesas, padedantis klientams suprasti ir spręsti savo problemas didinant savo vidinio pasaulio suvokimą ir jo įtaką praeičiai ir dabarčiai.
• Būdas padėti žmonėms susitvarkyti su iššūkiais, sukeliančiais distresą ar pažeidimą dirbant su mintimis, emocijomis ir elgesiu. 
• Carl Rogers apibrėžimas – į klientą orientuota procesas, naudojantis nedirektyvų, sukuriantį saugią aplinką klientui santykį, kuriame vystosi savęs priėmimas ir savęs atradimai.    
• KET - Struktūruotas apribotas laike darbas, skirtas identifikuoti ir transformuoti negatyvius mąstymo, emocijų ir elgesio modelius. 
• Panašus – tai gydomųjų metodikų, skirtų padėti žmonėms identifikuoti problemų keliančias mintis, emocijas ir elgesį,  visuma 
• Filosofinis požiūris (man patinka) – gydymo ir pagalbos sistema, padedanti susitvarkyti su konfliktais, kylančiais tarp individo ir jo egzistencijos sąlygų bei aplinkybių.  

Kokią psichoterapiją galima vadinti šiuolaikine? 

Kokiais požymiais pasižymi šiuolaikinė psichoterapija?  

• Tai psichoterapija, kuri pati kaip visuma ir jos metodikos yra grįsta moksliniais įrodymais. Naujai kuriamoms metodikoms aš padaryčiau išlygas:
  • Metodo kūrimo ištakų pagrindai yra grįsti moksliniais įrodymais arba bent jau psichologine ir/ar medicinine logika
• Kai kalbame apie mokslą, kalbame visų pirma apie neuromokslą. Psichoterapija yra neuronų tinklų funkcionavimo ir neurofiziologinių ar neurocheminių procesų kryptingo keitimo metodų rinkinys. Todėl, šiuolaikinė psichoterapija turi būti grįsta neuromokslo žiniomis ir pasiekimais.  
• Taip pat šiuolaikinė psichoterapija turi būti pagrįsta mokymosi/išmokimo mokslo pasiekimais. Jeigu norime gyventi geriau, turime išmokti gyventi geriau, o norėdami padaryti išmokimo procesą efektyvesniu, turime mokytis išmokti...  
• Šiuolaikinė psichoterapija yra mokomoji (suteikia ir žinių ir praktinių įgūdžių) siekiant geresnio gyvenimo...  
• Šiuolaikinė psichoterapija turi būti praktiškai pritaikoma sprendžiant iššūkius ir problemas.  Šiuolaikinė psichoterapija turi padėti žmonėms gyventi (geresnį jiems gyvenimą), o ne kalbėti apie tai, nepateikiant galimybių sprendimams (arba dar keisčiau, tik klausytis klientų, tikintis, kad daug kalbėdami klientai susipras ir atras sprendimus patys )...  

Šioje vietoje noriu nesutikti su tais, kurie teigia, kad viską sprendimus turi priimti klientas pats atradęs įžvalgas. Tai daugeliui žmonių yra labai sudėtinga arba net neįmanoma. Mano įsitikinimu, terapeutas turi jautriai, gerbiančiai kliento autonomiją ir pasirinkimus, bet aktyviai  informuoti klientą apie galimybes panaudoti įrodymais grįstus metodus, padedančius problemą išspręsti ir motyvuoti bei skatinti klientą šiomis galimybėmis pasinaudoti ...  Kitais žodžiais mokyti klientą, padėti jam mokantis ir padėti savo žinias bei gautus įgūdžius taikyti praktiškai savo gyvenime. 

• Šiuolaikinė psichoterapija yra integrali. Ji dirba ir su kognicijomis(mintys, taisyklės, įsitikinimai, vertybės) ir su emocijomis ir su elgesiu ir su kūnu ir su socialiniais faktoriais ir net įtraukia dvasingumo perspektyvą. 

Šiuolaikinė PST yra struktūruota... 

• Įvertinama kliento būklė, atliekamas atvejo struktūravimas dabarties perspektyvoje ir gyvenimo perspektyvoje, 
• išsiaiškinami klientų lūkesčiai, jie koreguojami, kad atitiktų SMART kriterijus, 
• klientai edukuojami apie galimybes susitvarkyti su iššūkiais ir spręsti problemas, 
• sudaromas kontraktas, 
• sudaromas terapijos planas, 
• įsivardinami progreso matavimo metodai ir kriterijai, 
• matuojamas progresas ir koreguojamas psichoterapinis darbas. 
• Tada lieka atkryčio prevencija ir tolimesnio psichoterapinio augimo perspektyvos. 

• Šiuolaikinė psichoterapija yra lanksti, nuolat koreguojama ir atsinaujinanti. Terapijos eigoje atsiranda naujos informacijos, klientai įgauna naujų kompetencijų, todėl verta atnaujinti ir psichoterapijos metodiką. 
• ŠPST remiasi klientų stiprybėmis ir psichologiniu atsparumu (tai atranda, stiprina ir skatina bei moko naudoti)... 
• ŠPST įtraukia MNF ir sąmoningumo perspektyvą ir skatina bei moko klientus tai naudoti praktiškai. Neįsivaizduoju PST be MNF/sąmoningumo.
• ŠPST turi siekia ne tik problemas sprendžiančių tikslų, bet ir prevencinių tikslų. Galutinis tikslas – kad klientai taptų savo pačių terapeutais, motyvuotojais, palaikytojais, sergėtojais ir pagalbininkais sau...   
• ŠPST turi tarpdisciplininį pobūdį. Tikslų siekiama pasinaudojant ir medicinos ir kitų sveikatos bei socialinių mokslų pasiekimais... 
• ŠPST domisi ir naudojasi technologiniais pasiekimais (APPS, grįžtamasis ryšys, DI) ir atitinka šiandienos  aktualijas bei lūkesčius. 
• ŠPST įtraukia pozityvios psichologijos pasiekimus ir orientuojasi į pasirūpinimą savimi ir gerovę...  
• ŠPST naudoja multimodalinę realizaciją derinant kuo daugiau pateikimo būdų (edukacija, individuali, grupinė, namų darbai, praktikos) 
• Remiasi logika ir mokslu grįstos etikos taisyklėmis (kai ką suprasti ortodoksiniams psichoterapeutams būtų sunku).... 
• ŠPST siekia ne tik klientų, bet ir terapeutų savivokos, savirefleksijos, asmenybinio augimo, tame tarpe vis platesnio įgūdžių meniu (ne tik klausymo, bet ir tvarkymosi su sunkumais) (Europos terapeutai gerai nemokėjo anglų kalbos...) 
• ŠPST į savo metodikų bei intervencijų rinkinius įtraukia kitų, anksčiau sukurtų psichoterapinių sistemų (praktiškai visų) pasiekimus ir ne tik psichoterapinių sistemų. Taigi, besinaudojantys šiuolaikinės psichoterapijos metodikomis gali nebijoti kažką prarasti, nes geriausi ir efektyviausi dalykai bus panaudoti...  
• ŠPST remiasi mokslu apie kompleksines psichologines traumas ir prisirišimo teorija, įgyvendindama šių mokslų pasiekimus praktiškai. 
• ŠPST stengiasi remtis daugiau ne terapeuto asmenybe, bet jo arba jos kompetencijomis (xxxx). Tai daug patikimiau... Kompetencijas lengviau užsiauginti, negu, kad asmenybę.  
• ŠPST be abejo remiasi klientų išklausymu, validizacija, atjauta, buvimu kartu, palaikymu, bet tuo neapsiriboja. ŠPST orientuojasi į ilgalaikius bei stabilius rezultatus (kad tai tikrai pakeistų gyvenimą į geresnę pusę)...

Kokios psichoterapinės sistemos ir metodikos įeina į ŠPST?

Tai yra labai geras klausimas ir paprasto atsakymo nėra. Aš šias metodikas suskirstyčiau į dvi dalis: 

• Priklausančios šiai grupei pilnai ir kaip visuma  (KET, DET, ST, Įsisąmoninimu grįsta PST, PirĮT) 
• Priklausančios dalinai, kai dar trūksta atitikimų visiems mano išvardintiems kriterijams visumoje, bet atskiros technikos ir intervencijos yra logiškos, pagrįstos tyrimais ir naudotinos. 
• Mokslas nestovi vietoje ir gali būti, kad laikui bėgant, atsiradus vis daugiau įrodymų prie šiuolaikinės psichoterapijos bus galima priskirti ir daugiau psichoterapinių sistemų ne tik dalinai, bet ir visumoje. 
• Net ir labai seniai sukurtos klasikinės psichoterapinės sistemos šiuo metu stengiasi transformuotis ir jau atvirkštiniu būdu pasinaudojus ŠPST transformuoti savo metodus bei rinkti efektyvumo įrodymus. 
• Taigi grįžtant prie mano labai išsamaus Šiuolaikinės psichoterapijos kurso siūlomo kurso. 
• Jis bus skirtas visiems, kurie nori gauti kompetencijas šiuolaikinės psichoterapijos srityje. Tai visų pirma psichikos sveikatos specialistai, bet ne tik. Kurso medžiaga ir dėstymas bus subalansuotas taip, kad tiktų visiems besigilinantiems žmonėms, o ne tik siauriems specialistams.  
• Labai svarbus tikslas, kurį sau išsikėliau, yra tokio kurso praktiškumas, kad visas kompetencijas, kurių mokysiu būtų galima iš karto naudoti praktiškai ir gauti norimas savo pastangų pasekmes. 
• Dar svarstau suteikti galimybę keletui norinčių žmonių dalyvauti kurse kaip dalyviams, su kuriais būtų demonstruojamos terapinės metodikos bei technikos, teikiant realią pagalbą šiam asmeniui ir gaunant grįžtamąjį ryšį.  Tada dar geriau matysis praktinė to, kas yra pateikiama seminarų medžiagoje, nauda...   

Kas yra planuojama ir apie ką bus galima teoriškai ir praktiškai susipažinti bei išmokti pradžioje? 

1 paskaita. Šiuolaikinė psichoterapija: apibrėžimas, ypatumai ir bruožai, skirtumai nuo senesniųjų ir klasikinių psichoterapijų. 

• Psichoterapijos tikslai ir uždaviniai. 
• Ko galima ir ko nereikėtų tikėtis iš šiuolaikinės psichoterapijos? 
• Psichoterapijos sėkmės ir nesėmės kriterijai. 
• Indikacijos šiuolaikinei psichoterapijai ir jos rizikos bei šalutiniai poveikiai.   

2 paskaita. Pasirengimas psichoterapijai. 

• Ką reikia žinoti ruošiantis psichoterapijai? 
• Kaip duoti ir gauti daugiausiai naudos su kuo mažesniais resursais? 
• Kaip pasirinkti psichoterapijos rūšį ir psichoterapeutus? 
• Optimalus terapinis užsakymas. 

3 paskaita. Bendrosios ir specialiosios psichoterapeutų kompetencijos. 

• Jų matavimo būdai. 
• Psichoterapeutų asmenybės ir jų ypatumai... 
• Psichoterapeutų asmeninis ir profesinis tobulėjimas. 

4 paskaita. Terapinis santykis ir terapinis aljansas. 

• Kaip užmegzti ir stiprinti? 
• Problemos terapiniame santykyje ir kaip jų išvengti bei jas išspręsti. 
• Ką reikia žinoti terapeutams ir klientams apie perkėlimą ir kontrperkėlimą terapiniame santykyje? 
• Rizikingos ir neigiamos komunikacijos terapijoje. 

5. Terapinis kontraktas. Kaip jį sudaryti ir kaip įgyvendinti? 

• Psichoterapeutų ir klientų įsipareigojimai psichoterapiniame procese.  
• Kaip padidinti psichoterapijos efektyvumą?  

50 paskaitų ir praktinių seminarų mokymo kursas: Šiuolaikinė psichoterapija: patikimai, praktiškai ir naudingai

Kursas bus skirtas visų pirma Žmogaus instituto prenumeratoriams, t.y. tiems žmonėms, kurie palaiko Žmogaus instituto pastangas plėsti ir tobulinti savo veiklą.   

VšĮ Žmogaus institutas šiuo metu plečia savo veiklą. Įtrauksime ne tik psichologijos, psichoterapijos kompetencijų auginimą, bet ir mokslu grįstos sveikatos saugojimo ir stiprinimo kompetencijų auginimą.   

Todėl, mes labai džiaugiamės žmonėmis, kurie supranta, kad solidi mokslu grįsta edukacija, siekiant plačiai prieinamo kokybiško nemokamo turinio, reikalauja resursų ir savo prenumerata prisideda prie šio vertybiškai svarbaus darbo...  

Taigi, apibendrinant galima teigti, kad jau labai greitai mes turėsime galimybę žingsnis po žingsnio susipažinti su tuo, ką vadiname šiuolaikinė psichoterapija, ką ji siūlo mums, sveikiems ir sergantiems įvairių iššūkių, sunkumų ir problemų turintiems žmonėms, kokias kompetencijas galime ugdyti ir užsiugdyti ir kaip jas naudoti ne tik problemų sprendimui, bet ir savo vienintelio gyvenimo gerinimui visomis prasmėmis.

Žiūrėkitė naujo turinio prenumeratoriams pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale.