Mindfulness – kas tai? Terapija, pratimai, mokymai

Dėmesingas įsisąmoninimas arba mindfulness - kas tai? Pradžiai tikriausiai verta būtų aptarti, kodėl ir kam apskirtai žmonėms prireikė tokio metodo?

Mąstymo įpročiai ir tendencijos

Galbūt nesuklysime sakydami, kad gyvenimas yra sunkus ir sunkus visiems žmonėms, nepaisant to, kad gyvename gana patogiai, gana saugiai, nes susikūrėme būtent tokią kultūrą. Visgi šie saugikliai dienos bėgyje kažkodėl neužtikrina pilnatvės ar pasitenkimo jausmo ir mes patiriame vienokias ar kitokias emocines kančias.

Gali būti, kad nieko blogo mums neatsitiko: vis dar turime namus, vis dar turime darbus, artimuosius, galbūt netgi mūsų gyvenimas labiau atitinka vertybes negu joms prieštarauja, tačiau vistiek kenčiame. Nors kartais mūsų aplinkoje tų grėsmių ir visiškai nebūna, tačiau, mes galime visą laiką prisiminti, kada ta grėsmė buvo, arba kas buvo mums grėsmingo nutikę kažkada anksčiau, arba nerimauti, kas galėtų nutikti ateityje?

Mes nuolatos galvojame, o mūsų galva pilna minčių apie įvairias grėsmes, kurios - didele tikimybė - niekada neištiks. Šis galvojimo įprotis, ta įgimta tendencija tikrai labai stipriai įtakoja tai, kaip mes jaučiamės.

Malonu vs nemalonu

Mes siekiame to, kas malonu, ir vengiame to, kas nemalonu. Ir būtent dėl to perdėtai vaikomės šių tendencijų. Galbūt šis malonumo vaikymasis ir diskomforto vengimas mus atitolina nuo pokyčių, kurių mes norime? Juk tobulėjimas arba kažkokių dalykų atlikimas ir įgyvendinimas visą laiką reikalauja iš mūsų papildomų jėgų ir tai visą laiką sukelia mums tam tikrą diskomfortą.

Žmogaus instituto mokymai skirti pažinti ir praktikuoti mindfulness:

MINDFULNESS ORGANIZACIJOSE. Įsisąmoninimo ir priėmimo bei įsipareigojimo psichologija grįstos metodikos organizacijose

Kaip panaudoti įsisąmoninimo (mindfulness) galimybes ugdant vaikus?

Mindfulness galimybės visiems

Jeigu pagalvotume apie visą žmogaus gyvenimą nuo pat jo gimimo, tai pastebėsime, kad ši tendencija mus lydi nuolatos. Iš pradžių nenorime atsisakyti žinduko, vėliau nenorime atsisakyti vystyklų, tuomet nenorime eiti į darželį, ar į mokyklą. Net ir tapę suaugę, nuolat vengiame pačių įvairiausių dalykų.

Visai įmanomais būdais stengiamės išvengti ir pašalinti įvairius diskomfortus. Kartais verčiau pasirenkame kentėti dalykus, kurie nėra ypač pozityvūs, neatitinka mūsų vertybių vien tik todėl, kad išvengtume to, kas yra nemalonu. Nes žinome, kad jeigu keisimės, jeigu mokysimės naujų dalykų, tai tikrai patirsime sunkumų ir diskomfortą, kurių labai nenorime.

Kartais net perdėtai vaikomės įvairių malonumų, tačiau mūsų kultūra sukurta taip, kad joje pilna pagundų ir mums tikrai be galo sunku šioms pagundoms atsispirti būtent dėl tos įgimtos tendencijos tikėtis, kad visą laiką ir viskas bus malonu, ar teiks malonumą.

Jeigu nuolatos stengiamės paklusti šiai tendencijai, tai yra labai didelė tikimybė, kad pradedame išties kentėti dėl to, kad norime gerai jaustis. Patiriame tam tikrų sunkumų ir kančių, nes nuolatos mąstome.

Gyvūnų pavyzdys

Pabandykime dabar palyginti save su kokiu nors gyvūnu, pavyzdžiui, su tigru. Įsivaizduokime, kad tą tigrą bandome išgąsdinti savo dantimis arba nagais. Vaizdas tikriausiai būtų ganėtinai juokingas. Mes kaip gyvūnai esame ganėtinai silpni, nepakankamai greiti, netgi prastai matome, jeigu palyginsime šiuos gebėjimus su tais pačiais, kuriuos turi kiti gyvūnai.

Labai tikėtina, kad išlikome ir netgi karaliaujame pasaulyje dėl to, kad mąstėme, ir dėl to, kad mąstome dabar. Ir tai, kad turime gebėjimą numatyti, planuoti, mums labai patogu ir labai padeda gyvenime, tačiau taip pat gali turėti ir neigiamų pasekmių, tarsi, tam tikrą šalutinį poveikį.

Įsivaizduokime, kad, jeigu gazelė pabėga nuo liūto, tai vos už kelių akimirkų sau ramiai toliau rupšnoja žolę ir jos streso lygis su visais streso hormonais labai greitai grįžta į pradinę būseną. Tuo tarpu žmogus gali susikelti sau antrinį stresą, sakydamas, galvodamas, numatydamas, planuodamas:

• kad galbūt tie liūtai grįš;
• o gal šitas liūtas, kuris pamatė, kad mes esame šioje pievoje, dabar praneš kitiems liūtams?

Grėsmės, kurių nėra

Ir nors mes retai susiduriame, ar turime nedidelių šansų susidurti su tokiomis grėsmėmis ir mums nereikia šiais laikais bėgti nuo grėsmingų priešų ir gyvūnų, tačiau, nepaisant to, mūsų gyvenime gali būti kitų dalykų, kuriuos mes suprantame, kaip mums galinčius grėsti, ar kurių galime netekti.

Kas tuomet atsitinka? Jeigu savo proto nesustabdysime, šio įpročio nekeisime, didelė tikimybė, kad didelę dalį savo gyvenimo praleisime kovodami su kažkokiom grėsmėm, kurių realybėje visai nėra. Pavyzdžiui, dirbdami darbą, galime nuolatos galvoti apie tai, kad jį prarasime. Turėdami artimus žmones, galbūt, susiduriame su tuo, kad visą laiką galvojame, kad jų galime netekti. Jeigu auginame vaikus, mes išgyvename ir labai norime išsaugoti jų sveikatą ir gyvybę.

Jeigu pagalvosime apie visą savo gyvenimą nuo pat gimimo iki mirties, tai mes suprasime, kad jame tikrai buvo ir bus realių kančių. Mes tikrai kentėsime, jeigu išsiskirsime, mes tikrai jausime gedulą, jei prarasime kokį nors artimą žmogų, svajonę, savo mėgstamą darbą, ar kažkokią savo funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimas pilnas natūralių krizių, kur mes vis iš naujo ir iš naujo turėsime prisitaikyti prie realybės.

Viską labai supaprastinus, galima sakyti, kad mes patiriame daug kančių dėl to, kad mūsų smegenys nėra tobulos. Neužtenka sužinoti apie tai, kad mes turime tokių mąstymo įpročių, nes šitie mąstymo įpročiai yra labai įsišakniję ir tokie automatiški, kad vien tik įsivardinus, kad aš tokius įpročius turiu, vien tik sužinojus, mes tikrai negalime niekaip sau padėti.

Dėmesingas įsisamoninimas arba mindfulness - kas tai?

Vienas iš tokių priešnuodžių, kuris galėtų mums pagelbėti, yra dėmesingas įsisąmoninimas arba mindfulness praktikos. Iš tikrųjų, šios praktikos yra labai senos ir jų kilmė siekia senųjų religijų ištakas. Galbūt pradžią galėtume kildinti iš budizmo, tačiau jokiu būdu tai nėra budizmas ir jokiu būdu tai nėra noras tapti budistu, kadangi ir kitos religinės praktikos turi sąmoningumo, dėmesingo įsisąmoninimo sampratą, ar tam tikrą meditacijos modifikaciją.

Šiandien dėmesingas įsisąmoninimas arba mindfulness praktikos yra labai gerai ištyrinėtos mokslo. Žinoma, daug yra dalykų, kuriems dar prireiks rimtų studijų, kad sužinoti, kaip tai veikia, tačiau vienas iš labai svarbių momentų yra tai, kad mes išmokstame pastebėti tuos mąstymo įpročius, kurie kelia mums tiek daug kančių.

Taip pat mindfulness arba dėmesingo įsisąmoninimo praktikų metu šiuos įpročius išmokstame keisti bei suformuojame naujus įpročius, kurie gali bent šiek tiek mūsų kančią sumažinti. Dėl šios priežasties dėmesingas įsisąmoninimas įtakoja ir gali veikti mūsų emocinę būseną tiek patiriant kasdienius nesklandumus, dėl kurių nuolatos kenčiam (pavyzdžiui, kai užstringame automobilių spūstyje ir labai kažkur skubame, arba, kai apsipilame kava kostiumą), tiek susiduriant su tikrai dideliais kriziniais išgyvenimais, kai kažko netenkame.

Mindfulness mokymai

Dėmesingo įsisąmoninimo praktikų arba mindfulness praktikų mes tikrai galime mokytis savarankiškai, tačiau egzistuoja labai didelė tikimybė, kad, kai tik pradėsime tą daryti, nesuprasime, kad prasidėjęs procesas yra mums labai naudingas: kad jis gali mums padėti įveikti mūsų kančias, sustabdyti minčių srautą, kuris nuolatos dūzgia mūsų galvose. Kodėl? Nes visos tos įgimtos tendencijos veiks ir mūsų naująją veiklą. Nepamirškime, kad mes nuolat siekiame malonumo ir vengiame to, kas nemalonu.

Dauguma mūsų šiais laikais neturime specialiai paskirto laiko kažkokiam naujam darbui, naujai veiklai, net jeigu tas darbas yra labai naudingas ir daug žadantis. Daugeliui iš mūsų bus gana sunku paaukoti tą malonumą miegoti ryte šiltoje lovoje, vietoje to, kad keltis atlikti kažkokią mindfulness praktiką.

Jeigu sieksime malonumo iš karto grįžę namo po darbų, didelė tikimybė, kad mindfulness praktikas vėlgi gali nukonkuruoti malonesni dalykai, tokie kaip serialo žiūrėjimas, arba karšta vonia. Dėl šios priežasties, kartais tam, kad išmoktume pasipriešinti minėtoms įgimtoms tendencijoms ir tiems automatizmams, mums tikrai reikia pagalbos ir palaikymo. Ir šią pagalbą ir palaikymą mes galime gauti atėję į tam tikras grupes.

Mindfulness grupės

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje dėmesingo įsisąmoninimo praktikų arba mindfulness praktikų mes mokomės grupėse. Ir nors mes esame unikalūs ir labai skirtingi, bet kažkuri mūsų dalis ir konkrečiai šiuo atveju mūsų mąstymo įpročiai yra labai universalūs.

Žinoma, nesimokysime mindfulness praktikų, jeigu tiksliai nesuprasime, kam mums to reikia? Tas tikslingumas, arba ta nauda, kaip minėjome, yra labiausiai skirta mūsų emocinei sveikatai palaikyti, nepaisant to, kad pačioms mindfulness praktikoms tikrai labai dažnai reikia mūsų valios jėgos arba savikontrolės, kad konkuruojant mindfulness praktikoms su kažkokiais maloniais dalykais, mes vis dėlto pasirinktume tai, kas mums yra naudinga.

Drauge tai yra tam tikras universalus būdas tą savo valią treniruoti, nes daugumos dalykų mes nepadarome todėl, kad galiausiai neatsispiriame kažkokiai maloniai veiklai, arba kažkokiam maloniam dalykui.

Mindfulness - kas tai? Dėmesingo įsisąmoninimo prasmė

Jeigu gyvensime pagal natūralias mąstymui patogias tendencijas, tai bus didelė tikimybė, kad patirsime gaug įvairių malonių ir nemalonių emocijų. Pavyzdžiui, mums nebūtina nuveikti žygdarbį, kad patirtume džiaugsmą. Tačiau dėmesingas įsisąmoninimas nekelia stipirių emocijų ir nedidina malonių emocijų kiekio, tačiau leidžia mums jaustis laimingesniais.

Drauge gyvenime atsiranda daugiau harmonijos. Jeigu mes nustojame labai stipriai, tendencingai vengti to, kas yra nemalonu ir labai vaikytis malonių dalykų, tai stabtelėję, galime pajausti daugiau malonumo pačiuose paprasčiausiuos dalykuose, kurių paprastai visai nepastebime.

Didelė tikimybė, kad dėl dėmesingo įsisąmoninimo ar dėl mindfulness praktikų jūs tikrai geriau jausite savo kūną. Vis geriau ir geriau atpažinsite savo emocines būsenas, kas gali būti taip pat labai naudinga. Nors dėmesingas įsisąmoninimas arba mindfulness nėra kokia nors panacėja ir vienintelis metodas, kuris tinka visiems gyvenimo atvejams, tačiau daliai žmonių, užtenka būtent šios metodikos. Tuomet gali nebeprireikti sudėtingesnių intervencinių priemonių.

Mindfulness arba dėmesingas įsisąmoninimas gali padėti tomis ramybės arba išminties akimirkomis, kai mes sustojame ir tiesiog praktikuojame akimirką. Mindfulness gali padėti gimti tam tikroms įžvalgoms. O šios įžvalgos gali palengvinti tai, kaip jūs gyvenate ir drauge galite įsisąmoninti kažką, ką tikrai labai svarbu keisti.

Gali būti, kad tada, kai įsisąmoninsite tam tikrus dalykus ar juos pastebėsite - nes kasdienybėje tikrai nesikiriame pakankamai laiko - gali kilti poreikis spręsti ir kitus savo gyvenimo ypatumus ir problemas.

Apie mindfulness kaip ir apie kiekvieną kitą metodą, kuris padeda mums gyventi su kančia, arba įveikti savo kančias, mažinti tas kančias, galima kalbėti tikrai labai ilgai. Visgi šioms metodikoms, kaip niekam kitam, ypatingai svarbu praktikavimas ir pastangos bandyti.

Dauguma programų (dažniausiai vykstančios grupėse), kurios yra sukurtos tam, kad žmonės geriau, lengviau išmoktų mindfulness, yra numatytos taip, kad apie tą metodą nepasakoti, bet koncentruotis į patirtį įvairiais aspektais.

Žmogaus instituto mokymai skirti pažinti ir praktikuoti mindfulness:

MINDFULNESS ORGANIZACIJOSE. Įsisąmoninimo ir priėmimo bei įsipareigojimo psichologija grįstos metodikos organizacijose

Kaip panaudoti įsisąmoninimo (mindfulness) galimybes ugdant vaikus?

Mindfulness galimybės visiems

Žiūrėkite temos pristatymą Youtube kanale.

Skaitykite kitus straipsnius temoje: Mindfulness - Dėmesingas įsisąmoninimas

Daugiau informacijos rasite: Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacija