Priepuolinio persivalgymo sutrikimas. Simptomai, diagnostika ir pasekmės
Priepuolinio persivalgymo sutrikimas | Kaip atpažinti dažniausius valgymos sutrikimus? Valgymos sutrikimai yra dar nepakankamai suvokta milžiniška žmonių sveikatos problema. Manoma, kad valgymo sutrikimus patiria mažiausiai 9% populiacijos, tai yra kas 11 žmogus.
Straipsnio temos
Valgymo sutrikimai: Statistika
Valgymo sutrikimų vystymuisi didelę reikšmę (nuo 28 iki 74%) turi genetiniai faktoriai. Tai, ką mes gauname genetiškai išties yra labai svarbu. Valgymo sutrikimai yra pati pavojingiausia psichikos lyga kartu su priklausomybe nuo opijatų ir narkotikų. Tuo tarpu mirtingumas nuo valgymos sutrikimų yra antroje vietoje po narkotikų perdozavimo.
Apie 26% žmonių, sergančių valgymo sutrikimais, bando nusižudyti. Apie 13% jaunuolių iki 20 metų yra patyrę bent vieną valgymo sutrikimą. Taigi kas aštuntas jaunuolis iki 20 metų yra patyręs bent vieną tokį grėsmingą valgymo sutrikimą. JAV duomenimis valgymo sutrikimai gresia daugeliui, nes 91% moterų kada nors laikėsi reikšmingos dietos.
62% pradinių klasių mergaičių nori būti plonesnės. 81% dešimties metų amžiaus vaikų bijo būti stori (įsivaizduokite: net 81%! bijo būti stori), apie tai nuolat galvoja ir dėl to jaudinasi. 46% vaikų nuo 9 iki 11 metų kada nors arba dažnai laikosi dietų - beveik pusė. Nuo 35 iki 57% paauglių mergaičių naudoja labai griežtas dietas, vėmimą, badavimą ar vaistus tam, kad nesustorėtų. Tai daro nuo trečdalio iki pusės visų paauglių mergaičių Jungtinėse Valstijose, tačiau ir Lietuvoje skaičiai yra panašūs.
Valgymo sutrikimų diagnostika
Kai mes kalbame apie valgymo sutrikimus, kalbame mažiau apie maistą, apie valgymą, o daugiau apie žmogaus psichologiją. Apie rimtai pažeistą ir sutrikusią žmogaus psichologiją. Gera žinia, kad sergantiems valgymų strikimais galima padėti. Ir šiuo metu yra visai eilė medicininių ir psichologinių, psichoterapinių metodikų, galinčių padėti sergantiems valgymų strikimais žmonėms sveikti. Ir specialistai, kurie dirba su šia žmonių grupe, šias metodikas gerai žino, tačiau pradėkime nuo diagnostikos.
Kaip žinoti, kad jau turime valgymo strikimą? Kokie požymiai jį rodo? Šiame įraše populiariai ir aiškiai pateiksime informaciją, padėdami žmonėms, kurie patys patyrė valgymo strikimus ir jų artimiesiems suprasti savuosius simptomus ir esamą situaciją. Taigi, pirmas bene dažniausias valgymo strikimas yra persivalgymo sutrikimas. Arba priepuolinio persivalgymo sutrikimas.
Priepuolinio persivalgymo sutrikimas
Tai labai dažnas sutrikimas, dažna liga ir ji pasireiškia dažniau negu bulimija ir anoreksija. Statistika skirtinga, tačiau kai kuriais duomenimis persivalgymo sutrikimas gyvenimo eigoje įvyksta maždaug kas 30-ai moteriai ir kas 50-am vyrui ir kas 70-am paaugliui ar paauglei. Taigi, dažnis iš tiesų yra labai didelis.
Metų bėgyje JAV persivalgymo sutrikimą patiria 1,6% moterų (t.y. maždaug kas 80-a moteris) ir 0,8% vyrų. O bulimiją - 0,35% moterų ir 0,1% vyrų. Skaičiai gali būti daug didesni, nes tyrimai rodo, kad tik keli procentai asmenų atitinkančių persivalgymo sutrikimo diagnostinius kriterijus kreipėsi dėl jo į medicinos įstaigas, buvo diagnozuoti bei gydyti. Daugumas žmonių kenčia ir niekur nesikreipia bei nesigydo. Dėl to ir toliau kenčia.
Persivalgymo simptomai
Kokiais simptomais pasireiškia šis labai dažnas sutrikimas? Pagrindiniai persivalgymo sutrikimo simptomai yra:
- didelio maisto kiekio suvalgymas vieno valgymo metu lydimas kontrolės praradimo jausmo. Žmogus per palyginus trumpą laiką (iki dviejų valandų) suvalgo ženkiai didesnį kiekį maisto negu įprasta ir tuo metu jaučia tarsi praradęs kontrolę, negalintis sustoti;
- toks priepuolis turi įvykti bent kartą per savaitę ir priepuoliai turi trukti mažiausiai tris mėnesius, tada mes galime nustatyti persivalgymo sutrikimo diagnozę;
- labai svarbus kriterijus, kad po to persivalgymo nėra kompensacinio elgesio ir nėra badavimo, nėra padidėjusio maisto apribojimo, nėra per daug didelio fizinio krūvio skirto specialiai, kad išnaudoti tą maistą, labai svarbu, kad nėra vėmimo ir nėra naudojami laisvinantys vaistai arba diuretikai - taigi žmogus persivalgo ir tiek...
- Papildomi simptomai:
- Valgoma greičiau nei įprasta, net pajautus sotumą.
- Valgoma iki būsenos, kai tai tampa diskomfortu.
- Valgoma nesijaučiant fiziškai alkaniems. Žmogus nejaučia fizinio alkio, bet valgo impulsyviai.
- Valgoma vienatvėje, kad kiti žmonės nematytų, kiek ir kaip yra valgoma.
- Po persivalgymo priepuolio jaučiamas kaltės jausmas, gailėjimasis arba nusivylimas.
Daugiau nei pusė persivalgymo sutrikimą turinčių žmonių yra nutukę. Bet nutukimas ne visada yra lydinti sąlyga ir priešingai: nutukę asmenys gali šito sutrikimo visiškai neturėti. Tai nekoreliuoja su kūno svoriu, kūno svoris gali būti visiškai normalus.
Kiti persivalgymo sutrikimo ypatumai
Kokie ypatumai dar yra būdingi persivalgymo sutrikimui ir priepuoliams? Svarbiausia yra tai, kad priepuoliai yra panašūs į pasireiškinčius bulimijos metu, bet nėra valymosi. Priepuolio metu gali vykti tai, ką mes medicinoje, psichiatrijoje, psichoterapijoje vadiname disociacija. Tai reiškia, kad asmuo nepakankamai jaučia ir įsisąmonina, kas tiksliai vyksta. O vyksta kontrolės praradimas, bet jis gali būti neabsoliutus.
Pavyzdžiui, žmogui kažkas paskambina ir jis tęsia valgymą kalbėdamas, pokalbio metu: priepuolis tęsiasi, žmogus valgo toliau... Arba, tarkime, tas pats kartojasi jam žiūrint kažkokią laidą YouTube tinkle. Tačiau tas persivalgymo priepuolis gali nutrūkti, kai kažkas įeina į kambarį. Gali būti, kad priepuoliai atsiranda spontaniškai patiriant neigiamą jausmą, afekto metu arba po jo.
Taip pat žmogus gali planuoti persivalgymo priepuolius. Priepuolius provokuoja neigiamos emocijos, neigiamas afektas, jausmai kartu su mintimis, kartu su kūno pojūčiais.
Priepuolius provokuoja stresas. Priepuolius provokuoja buvęs maisto apribojimas. Žmonėms su persivalgymo priepuoliais ir nervine bulimija negalima griežtai riboti maisto, nes tai provokuoja kitą priepuolį.
Priepuolius gali provokuoti nuobodulys. Dėl to, kad tokie žmonės turi visą laiką būti įsitraukę į kažką, užsiėmę. Priepuolis dažniausiai trumpam sumažina tą diskomfortą ir padeda apgaulingai pasijausti geriau, tačiau labai greitai apima dar didesnė disforija, nepasitenkinimas, pyktis, blogumas ir neigiamas savęs vertinimas.
Persivalgymo pasekmės
Persivalgimo priepuoliai turi labai daug neigiamų pasekmių. Ir tokios pasekmės gali būti fiziologinės, psichologinės ir socialinės. Tarp fiziologinių pasekmių gali būti stemplės ir skrandžio problemos, skrandžio disfunkcija. Jos atsiranda labai dažnai. Yra pažeidžiami sfinkteriai, o stemplėje maistas grįžta atgal ir tai gali išlikti ilgam arba visam laikui.
Gali vystytis cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, osteoartritas, sąnarių problemos. Labai būdinga miego apnėja, ypatingai esant trumpesniam kaklui atsiranda šioje zonoje bereikalingas ir kenkiantis riebalų sluoksnis. Miego apnėja yra labai pavojinga liga, ženkliai padidinanti žmogaus mirtingumą. Gali būti aukštas cholesterolio lygis, sąlygojantis įvairias širdies ligas.
Persivalgymo sutrikimas taip pat gali sukelti ir daug psichologinių problemų: nerimą, depresiją, savivertės ir santykių problemas.
Taigi labai svarbu atpažinti persivalgymo sutrikimą ir jį gydyti.
Žiūrėkite temos pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale.
Įsigykite išsamius mokymus “VALGYMO SUTRIKIMAI. Ypatumai, priežastys, gydymas, pagalbos ir savipagalbos galimybės”. Trijų seminarų ciklo tikslas – supažindinti su pagrindiniais valgymo sutrikimais ir jų psichoterapinio gydymo galimybėmis, savipagalba, gydymo tikslais, apribojimais ir sunkumais. Seminarų ciklas skirtas visiems, kuriems yra aktuali ši tema, o taip pat ir specialistams, susiduriantiems su šia problema savo darbe.
Skaitykite kitus straipsnius temose: Sveikata / Valgymo sutrikimai
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Kiti valgymo sutrikimai:
3 Comments