Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Pagalba. 3 dalis

OKS gydymas ir pagalba žmonėms, kenčiantiems nuo šio sutrikimo. Praeitose dalyse susipažinome su obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS), nagrinėjome, kokiais būdais galima sureikšminti įkyrias mintis, kokią įtaką tai daro sutrikimo palaikymui. Šioje dalyje apžvelgsime pagrindinius pagalbos metodus, norint išsivaduoti iš OKS. Vienas iš efektyviausių būdų yra kognityvinė elgesio terapija (KET).

OKS gydymas: Pirmieji žingsniai

Pirmiausiai reikia išsiaiškinti (užsirašyti), kokiose situacijose kyla konkrečios mintys (obsesijos).

• Pvz.: liečiant viešojo transporto turėklą, gali kilti mintis: „čia gali būti kraujo liekanų/dėmelių, aš užsikrėsiu ŽIV arba hepatito B ir C virusais“.

Tuomet labai svarbu pasižymėti, kokie impulsai ar stiprūs norai kyla ką nors padaryti, kad apsisaugotume nuo šios minties.

• Pvz.: su ta ranka neliesti savo drabužių, odos ir grįžus namo kuo greičiau nusiplauti ranką.

Kaip žinome, tai yra vadinama kompulsija.

Tik žinant savo konkrečias obsesijas, kompulsijas ir situacijas, kuriose jos kyla, galima efektyviai dirbti su OKS.
------
Nuo pat pradžių labai svarbu sau priminti, jog obsesijos yra tiesiog visiškai nepavojingos mintys, nors jos ir sukelia labai nemalonias emocijas. Išmokus nesipriešinant su jomis išbūti neatliekant kompulsijų, įkyrios mintys gana greitai praeina, o nemalonios emocijos bei kūno pojūčiai išnyksta.

OKS gydymas: Kognityvinės technikos

Toliau galima dirbti su kognityvinėmis technikomis. Smalsiai nagrinėti įkyrias mintis, jų sureikšminimą, įvairius įsitikinimus apie pavojų, nerimą, nežinomybę. Labai naudinga aptarti, kokius įkyrių minčių sureikšminimo būdus žmogus naudoja, taip palaikydamas OKS. Tai išsiaiškinus, galima suformuluoti naujus, adaptyvius, labiau realybę atitinkančius įkyrių minčių vertinimus.

• Pavyzdžiui: jeigu žmogus yra įsitikinęs, kad jis yra 100 procentų atsakingas už savo ir šeimos saugumą nuo įsilaužimų, tada, jo manymu, jis privalo įsitikinti, ar namų langai ir durys užrakintos. Tokia didelė našta gali skatinti itin kruopštų ir vis kartojamą užraktų tikrinimą (kompulsija), nes įkyri mintis, kad visas saugumas priklauso nuo jo, yra nepakeliama.

Norint objektyviau panagrinėti šią situaciją, galima nusibrėžti atsakomybės pyrago schemą. Galima padalinti atsakomybės dalis skirtingiems veiksniams. Kiek procentų už įsilaužimą yra kalti įsilaužėliai, kurie piktybiškai ir nusikalstamai nori patekti į svetimus namus? Kiek procentų už įsilaužimą yra kalti kiti šeimos nariai (vyras, žmona, kambariokai, seneliai), kurie nepasirūpino ir nepatikrino, ar langai ir durys užrakintos? Kiek procentų yra kalti meistrai, kurie neužtikrino tinkamo langų sandarumo? Kiek procentų yra kalti kaimynai, kurie neuždarė daugiabučio lauko durų ir dėl ko įsilaužėliai galėjo lengvai patekti į laiptinę? Išnagrinėjus visas šias aplinkybes ir padalinus atsakomybę atitinkamai, akivaizdu, jog dažniausiai vienas žmogus niekada neturi 100 procentų atsakomybės už įsivaizduojamą saugumą, nors gali jaustis priešingai.

Pateiksiu dar vieną pavyzdį, susijusį su užsikrėtimo OKS ir pervertintos grėsmės suvokimu.

• Žmogus autobuse palietęs turėklą gali labai stipriai išsigąsti, jog neišvengiamai užsikrės ŽIV, hepatitų B ir C virusais, nes ten galimai galėjo būti kraujo liekanų ar taškelių. Objektyviau panagrinėkime, kokia iš tiesų yra grėsmė šitoje situacijoje. Pirmiausiai, tie raudoni taškeliai nebūtinai yra kraujas, o galbūt dažai ar nagų lakas. Net jeigu tai kraujas, jame gali nebūti virusų. Net jeigu tame kraujyje buvo virusų, gal jie jau negyvybingi, gal ta dėmė labai sena. Net jeigu virusai gyvybingi, jie nebūtinai pateks pro odos barjerą į organizmą ir t.t. Matematiškai paskaičiavus tikimybę, kad kiekviena sąlyga išsipildys ir žmogus susirgs, yra labai maža. Deja, žmogaus emocinė reakcija yra visiškai neproporcinga ligos tikimybei ir tai gerai iliustruoja pervertintos grėsmės suvokimą.

------

OKS gydymas: Ekspozicija ir atsako prevencija (EAP)

Toliau pereikime prie elgesio metodų, kuriems keičiantis modifikuojasi mūsų mintys ir jų vertinimas. Pagrindinės elgesio priemonės yra: ekspozicija ir atsako prevencija (EAP) bei elgesio eksperimentai.

Ekspozicija ir atsako prevencija (EAP) moko konfrontuoti savo baimes, sąmoningai atsiduriant tose situacijose, kur atsiranda įkyrios mintys, nerimas ir noras atlikti kompulsijas. Labai svarbu pabrėžti, jog tai atliekama laipsniškai. Jokiu būdu nepatartina pradėti nuo situacijos, kuri išprovokuoja nepakeliamą nerimą. Iš pradžių yra sudaromas situacijų sąrašas (hierarchija), pradedant nuo tokių situacijų, kurios kelia silpną nerimo jausmą, vėliau - kur pasireiškia vidutinio sunkumo nerimas ir galiausiai baigiant su stiprų nerimą provokuojančiomis situacijomis.

• Pvz.: žmogus su užsikrėtimo OKS gali sudaryti tokią hierarchiją:

1. Paliesti namuose esančių durų rankeną –  silpnas nerimas;
2. Paliesti daugiabučio lauko durų rankeną – vidutinis nerimas;
3. Paliesti autobuso turėklą – vidutinis –  stiprus nerimas;
4. Paliesti ligoninėje esančių durų rankeną – stiprus nerimas;
5. Paliesti durų rankeną skyriuje, kur yra imami kraujo mėginiai – labai stiprus nerimas.

Iš pradžių yra sudaromas situacijų sąrašas (hierarchija), pradedant nuo tokių situacijų, kurios kelia silpną nerimo jausmą, vėliau - kur pasireiškia vidutinio sunkumo nerimas ir galiausiai baigiant su stiprų nerimą provokuojančiomis situacijomis.

Laiptelių/pakopų principu pradedama nuo silpniausią nerimą keliančios situacijos ir stengiamasi joje išbūti, nedarant jokių kompulsijų, tiek laiko, kol nerimo lygis sumažėja maždaug per pusę. Tada po tam tikro laiko ta situacija yra kartojama kelis kartus tol, kol žmogus gali joje išbūti, nedarydamas kompulsijų ir nejausdamas tokio stipraus nerimo, nors obsesijos galvoje vis dar gali kilti. Paskui laipsniškai pereinama prie vis sudėtingesnių situacijų ir visas procesas kartojamas. Galiausiai tokiu būdu yra įveikiamas visas hierarchijų sąrašas.

Koks yra tikslas atlikti EAP?

Paprastai tariant, žmogus pamato, jog ta situacija, kuri jam ilgą laiką kėlė stiprų nerimą, kurios jis visada stengdavosi vengti, iš tikrųjų nėra išskirtinai pavojinga ar grėsminga. Blogiausiu atveju ji – tiesiog nemaloni. Asmuo pripranta prie tos situacijos aplinkos, nerimas reikšmingai sumažėja, dingsta vengimo elgesys ir tuo pačiu keičiasi mintys. Atsiranda nuojauta, jog gal tie baisūs scenarijai vis dėlto yra neteisingi, neatitinkantys realybės, o tiesiog neproporcingai įbauginantys ir skatinantys kompulsijas. Dingsta aklas tikėjimas obsesijomis, nes realybė ir ekspozicijos rodo visiškai kitus rezultatus.

------

OKS gydymas: Elgesio eksperimentai

Dar vienas labai svarbus metodas yra elgesio eksperimentai. Jie suteikia galimybę metodiškai patikrinti konkrečią įkyrią mintį ir jos pranašaujamą grėsmę, užfiksuoti rezultatus bei palyginti, kaip jie dera su tikrinama obsesija.

• Pavyzdžiui: jeigu vargina įkyri mintis, kad įsilauš į automobilį, jį suniokos, suteps iš vidaus arba pavogs, tikėtina, kad žmogus su tikrinimo OKS stengsis kuo kruopščiau ir daug kartų patikrinti, ar automobilis užrakintas, nes neapdairumo kaina būtų labai didelė. Tokiu atveju galima suformuluoti eksperimentą ir išsikelti hipotezę, kas nutiks, jeigu žmogus užrakins automobilį ir jo netikrins (arba patikrins tik 1 kartą). Jam gali atrodyti, kad toks atsisakymas patikrinti, ar tikrai automobilis užrakintas yra labai rizikingas. Jis iškelia hipotezę, kad automobilis bus arba pavogtas, arba stipriai aplaužytas ir suteptas iš vidaus. Užfiksavę šią hipotezę, mes atsitraukiame ir ateiname apžiūrėti automobilį po 5 minučių, po valandos, po 6 valandų, po 12 valandų, po paros ir kiekvieną kartą fiksuojame automobilio būklę. Tada patikriname, ar rezultatai sutampa su išsikelta hipoteze. Eksperimentą kartojame kitą dieną ir tiek, kiek reikia, kol žmogus supranta, jog automobilis yra saugus užrakinus bei patikrinus jį vieną kartą ir kad nereikia jo tikrinti 30 ir daugiau kartų, net jei kyla stiprus nerimas ar įkyrios mintys.

Kitas eksperimentas gali padėti žmonėms, kurie yra tikri, jog jų mintys gali virsti realybe ir sukelti grėsmingus padarinius. Toks įsitikinimas gali vesti prie intensyvaus savo minčių vengimo ir baimės. Kaip matėme, kai mintis yra nerealistiškai sureikšminama, ji tampa įkyri. Galime sukurti eksperimentą, kuris padėtų pamatyti, jog visgi mūsų mintys neturi tokių galių. Išsikelkime hipotezę, jog rytoj per pietus pro mūsų langą praskris balionas su užrašu „eksperimentas“, arba rytoj 16h mūsų kieme nulūš medis, arba rytoj laimėsime loteriją. Tada priminkime sau labai dažnai ir intensyviai galvoti, kad šios mintys išsipildys bei fiksuokime rezultatus. Greičiausiai rezultatas bus toks, kad mūsų mintys neišsipildė.

Dar vienas eksperimentas gali padėti žmonėms, kurie yra įsitikinę, jog būtina ir pageidautina valdyti savo mintis, minčių turinį, jų dažnį. Jeigu to nepavyksta padaryti, atrodo, kad yra prarandama kontrolė, o tai vertinama kaip grėsmė.

• Eksperimento pavyzdys: įsivaizduokite lakstantį žalią tigrą ir dabar užsimerkite 2 minutėms. Kai tik kils vaizdinys apie žalią tigrą, pasižymėkite ant popieriaus. Po 2 minučių atsimerkite ir suskaičiuokite, kiek kartų kilo šis vaizdinys. Eksperimento antroje dalyje vėl reikia užsimerkti 2 minutėms, bet dabar reikia stengtis iš visų įmanomų jėgų, kad šis žalio tigro vaizdinys nekiltų nei vieną kartą arba bent jau kiltų mažiau kartų negu pirmoje dalyje. Labai stipriai pasistenkime tą padaryti ir pasižymėkime ant popieriaus, kai tas vaizdinys kyla. Dabar atsimerkime ir suskaičiuokime, kiek kartų kilo. Labai tikėtina, kad antroje dalyje, kai reikėjo dėti pastangas kuo mažiau apie žaliąjį tigrą galvoti, vaizdinių kilo žymiai daugiau nei pirmoje dalyje. Šis efektas yra visiškai normalus. Eksperimentas parodo, jog kuo daugiau stengsimės apie kažką konkretaus negalvoti ir visaip bandysime tos minties vengti, ji grįš vis dažniau, intensyviau ir taps įkyri. Kitaip sakant, gausime priešingą rezultatą.

------

OKS gydymas vaistais

Taip pat svarbu paminėti, jog OKS (ypač sunkios formos arba kai yra gretutiniai psichikos sutrukimai) gali būti gydomas vaistais, bet tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją psichiatrą.

OKS galima gydyti medikamentais, psichoterapija arba kombinuojant abu gydymo būdus.

Tai buvo pagrindiniai kognityviniai ir elgesio metodai su pavyzdžiais, kuriuos galima panaudoti, norint ištrūkti iš OKS gniaužtų. Žinoma, kiekvienas žmogus yra unikalus su skirtingomis obsesijomis, kompulsijomis, įkyrių minčių sureikšminimo strategijomis, todėl ir šie metodai pritaikomi skirtingai. Varginant OKS požymiams, labai rekomenduotina kreiptis į kognityvinės elgesio terapijos (KET) psichoterapeutą, kuris bendradarbiaujant geriausiai parinks tinkamas strategijas ir technikas, atsižvelgdamas į unikalų kliento atvejį.

Skaitykite 1-ąją temos dalį:

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Kas tai yra? 1 dalis

Skaitykite 2-ąją temos dalį:

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Įkyrių minčių sureikšminimas. 2 dalis

Skaitykite kitus straipsnius temoje Nerimas.