Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Įkyrių minčių sureikšminimas. 2 dalis
OKS sindromas | Praeitoje dalyje jau aptarėme ir pamatėme, kaip iš esmės bet kokia mintis gali tapti įkyriai pasikartojančia, jeigu mes jai skirsime dėmesio, kruopščiai ją nagrinėsime, bandysime įvairiais būdais nuo jos apsisaugoti ar išvengti. Kitaip tariant, visais įmanomais būdais bandysime ją sureikšminti.
Straipsnio temos
Įkyrios mintys: Minčių sureikšminimai būdai
Matome, jog žmonės su OKS sureikšmina ir suteikia labai didelę svarbą mintims, kurias patiria visi žmonės. Egzistuoja įvairūs būdai, kaip galima suteikti ypatingą svarbą spontaniškoms mintims, tokiu būdu jas sureikšminant ir paverčiant įkyriomis mintimis (obsesijomis).
Pagrindinius būdus aptarsime žemiau:
Pervertinta grėsmė
Mintis gali pasirodyti pavojinga, jeigu mes nerealistiškai pervertiname jos įsivaizduojamą grėsmę.
Pavyzdžiui, raudona dėmelė ant durų rankenos greičiausiai nėra kraujas. Vis dėlto, jei tai būtų kraujas, egzistuoja labai maža tikimybė, jog jis yra užkrėstas. Net jeigu kraujas yra užkrėstas, greičiausiai sukėlėjas jau nėra gyvybingas (galintis sukelti ligą kitame asmenyje). Kaip matote, tikimybė užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C ar kitomis per kraują plintančiomis ligomis, palietus durų rankeną su raudona dėmele yra labai nedidelė. Asmuo su OKS, kuris turi savybę pervertinti grėsmę, gali būti įsitikinęs, kad jis ant odos turi labai pavojingą užkratą. Jis patiria labai stiprų nerimą bei norą kuo kruopščiau nusiplauti rankas ir/ar drabužius.
Emocinis mąstymas
Tai yra mąstymo klaida, kai žmogus yra įsitikinęs, kad jo jausmai ir emocijos realistiškai atspindi tikrovę.
Žmogus, palietęs durų rankeną yra labai išsigandęs, kad gali susirgti baisia liga.Jis galvoja: ,,jeigu nebūtų realios grėsmės, nesijausčiau toks išsigandęs, o būčiau ramus.“Deja, mūsų emocijos tikrai nėra labai tikslus realybės vertinimo matas.
Minčių pervertinimas
Žmogus yra neteisingai įsitikinęs, kad įkyrios mintys yra teisingos, nes jos vis sukasi galvoje.
Galvoja, jeigu jos būtų neteisingos, jų būtų mažiau arba iš viso nebūtų.Minčių įkyrumo komponentas irgi neturi nieko bendro su minties teisingumu.
Perdėta atsakomybė
Šis bruožas pasižymi tuo, kad žmogus jaučiasi labai atsakingas ir įpareigotas apsaugoti tiek save, tiek kitus nuo įsivaizduojamos grėsmės.
Pavyzdžiui, asmuo gali jausti labai stiprų impulsą daug kartų patikrinti, ar namų durys yra užrakintos.Jeigu jis nepatikrins ar blogai patikrins ir jos vis dėlto bus neužrakintos, o naktį ateis įsilaužėliai ir sužeis jo šeimą, jis jausis labai kaltas. Jį slegia įsivaizduojama atsakomybė bet kokia kaina garantuoti šeimos saugumą. Toks įsitikinimas skatina itin kruopščiai ir daug kartų atlikti kompulsijas (ritualus), nes žmogus jaučiasi vienintelis atsakingas už įsivaizduojamos grėsmės sustabdymą/apsaugojimą ir tą turi padaryti bet kokia kaina (pavyzdžiui, daug kartų kartojant kompulsijas). Jei ši mažai tikėtina grėsmė įvyktų, jis jaustųsi dėl to itin kaltas. Toks iškreiptas požiūris labai palaiko ydingą OKS ratą.
Minčių kontroliavimas
Įsivaizduojamas noras ir siekiamybė kontroliuoti savo mintis taip, kad niekad nekiltų įkyrių minčių.
Realybėje kuo daugiau mes stengiamės kontroliuoti savo mintis, tuo labiau jos grįžta ir dar daugiau apie jas galvojame.Čia buvo išvardinti pagrindiniai būdai, kaip žmonės, turintys OKS, sureikšmina bei klaidingai (nerealistiškai) įvertina spontaniškas landžias mintis ir nenorėdami to paverčia jas įkyriomis mintimis (obsesijomis). Jos kelia stiprų nerimą ir vis grįžta, provokuodamos atlikti kompulsijas. Kitoje dalyje toliau pratęsime, kokie dar egzistuoja klaidingi minčių vertinimai, palaikantys obsesijas ir kompulsijas.
Kiti minčių pervertinimo atvejai
Aptarėme, jog žmonės su OKS sureikšmina ir suteikia labai didelę svarbą mintims, kurias patiria visi žmonės. Egzistuoja įvairūs būdai, kaip galima suteikti ypatingą svarbą spontaniškoms mintims, tokiu būdu jas sureikšminant ir paverčiant įkyriomis mintimis (obsesijomis). Taip pat, kokią įtaką daro minčių kontroliavimas, pervertinimias, perdėta atsakomybė, pervertina grėsmė ir emocinis mąstymas.
Kitus būdus pratęsime žemiau:
Nežinomybės netoleravimas
Siekiamybė išvengti nežinomybės, būti visada užtikrintam, neabejojančiam, turėti visus atsakymus.
Nežinomybės netoleravimas sukelia stiprų nerimą.Pavyzdžiui, žmogus mano privalantis be abejonės žinoti, kad tikrai užrakino duris prieš naktį. Jeigu nebus tikras šimtu procentų, negalės ramiai užmigti, nes jaus labai stiprų nerimą. Jis galvos: ,,Galbūt durys visgi neužrakintos, kažkas naktį gali užeiti ir sužeisti mane ir mano šeimą.“ Žmogus jaus labai stiprų impulsą tikrinti duris, ar jos užrakintos (kompulsija), kol bus šimtu procentu įsitikinęs, kad durys tikrai užrakintos.
Deja, kuo daugiau tikriname, tuo labiau mažėja mūsų pasitikėjimas atlikto tikrinimo tikslumu, todėl kyla dar didesnis noras atlikti tikrinimo ritualą (kompulsiją), o tai užsuka ydingą OKS palaikymo veiksmų grandinę.
Nerimo netoleravimas
Žmogus įsitikinęs, kad jausti nerimą ar būti išsigandusiam yra labai blogai ir gali turėti neigiamų pasekmių.
Asmuo deda visas įmanomas pastangas nejausti nerimo ir vengti įkyrių minčių, kurios gali sukelti distresą bei nerimą. Tačiau, kaip jau žinome, kuo daugiau mes vengiame, tuo stipriau tos mintys ir jausmai sugrįžta.
Minčių – veiksmų susiliejimas
Tai įsitikinimas, jog pagalvojus kažką blogo, tai būtinai nutiks.
Pavyzdžiui: „jeigu pagalvosiu, kad draugas serga, draugas tikrai susirgs“. Tačiau žmonės tokių galių neturi.
Minčių – moralės susiliejimas
Tai yra įsitikinimas, kad blogos mintys yra tiek pat blogos kaip ir blogas elgesys.
Pavyzdžiui, asmuo gali būti neteisingai įsitikinęs, kad mintys apie smūgiavimą žmogui yra lygiai taip pat blogai, kaip iš tikrųjų trenkti.
Tokios mintys ir įsitikinimai gali kelti grėsmę, jeigu žmogus yra susikūręs rigidišką savęs suvokimą, kuriame jis save įsivaizduoja tik kaip labai dorą pilietį. Tada natūralu, kad stengsis bet kokia kaina išvengti ,,nepadorių“ minčių, neutralizuoti jas, o tai kaip tik sukels dar daugiau įkyrių minčių ir palaikys OKS.
Perfekcionizmas
Tai yra bruožas ir savybė, jog visas problemas, situacijas ir grėsmes reikia išspręsti tobulai, nepriekaištingai ir pačiu geriausiu būdu, o bet kokia klaida, aplaidumas ar netobulas sprendimas gali turėti labai rimtų ir grėsmingų pasekmių.
Pavyzdžiui: „turiu tobulai stipriai užsirišti batus, nes kitaip galiu labai stipriai susitraumuoti bėgdamas“.
Tokiu atveju kompulsija gali būti kruopštus batų (per)rišimas, tikrinimas, ar batai gerai užrišti, vis pataisant ir įtempiant raištelius, kol pasiekiamas ,,tobulas“ užrišimas. Deja, tobulumo pasiekti neįmanoma, todėl bandymas tą padaryti virs į nesibaigiančią kompulsijų virtinę, kuri dar labiau skatins obsesijų dažnumą.
Kuo žmogus mažiau sureikšmina įkyrias mintis, tuo jos mažiau jį vargina
Antroje dalyje buvo išvardinti pagrindiniai būdai, kaip žmonės, turintys OKS, sureikšmina bei klaidingai (nerealistiškai) įvertina spontaniškas landžias mintis ir nenorėdami to paverčia jas įkyriomis mintimis (obsesijomis). Jos kelia stiprų nerimą ir vis grįžta, provokuodamos atlikti kompulsijas.
Deja, tobulumo pasiekti neįmanoma, todėl bandymas tą padaryti virs į nesibaigiančią kompulsijų virtinę, kuri dar labiau skatins obsesijų dažnumą.
Matėme daug pavyzdžių, kaip šie klaidingi minčių vertinimai palaiko ydingą OKS veiksmų seką ir verčia kentėti. Todėl OKS turinčiam asmeniui naudinga įsisąmoninti, kurie aukščiau aprašyti klaidingi minčių sureikšminimai jam būdingi bei suprasti, jog jie neatitinka realybės ir palaiko OKS. Svarbu rasti realistiškesnius paaiškinimus ir strategijas, dirbant su įkyriomis mintimis. Tą padaryti vienam gali būti sudėtinga, todėl rekomenduojama pagalbos kreiptis į psichoterapeutą.
Auksinė žinutė pabaigai: kuo žmogus mažiau sureikšmina įkyrias mintis, tuo jos mažiau jį vargina ir tuo greičiau yra išsivaduojama iš OKS gniaužtų.
Skaitykite kitus straipsnius temoje Nerimas.
Skaitykite 1-ąją temos dalį (kas yra įkyrios mintys):
Skaitykite 3-iąją temos dalį (įkyrios mintys gydymas):
1 Comments