Kaip nuraminti vaiką, kuris verkia, maištauja? 1-oji pagalba

Kaip nuraminti vaiką, kuris verkia, maištauja, nesivaldo? | Interviu su dr. Juliumi Neverausku lrt.lt portale:

Pokalbio "Kaip nuraminti vaiką" temos:

Meditacinės praktikos

– Pasaulis vis stipriau atsigręžia į meditaciją. Ją, kaip prevencinę priemonę mažinti vaikų elgesio sutrikimus minėjote ir jūs. Net stipriausių krepšinio lygų klubai pradeda taikyti meditaciją žaidėjams – taip pagerėja taiklumas, krepšininkai tiesiog atsipalaiduoja ir susikoncentruoja.

– Žinoma, meditacinės praktikos yra galinga psichologinės profilaktikos priemonė. Jos moko dėmesingumo ir gerina dėmesio koncentraciją, didina psichologinį stabilumą ir atsparumą, gerina savivoką, emocijų reguliaciją, empatijos jausmą, atjautos visomis kryptimis galimybes ir psichologinės gerovės jausmą.

knyga / Pranešimo autorių nuotr.

Be abejo, meditacinės praktikos taip pat padeda tvarkytis su stresu ir nerimu. Visa tai įrodyta moksliniais tyrimais. Svarbu, kad meditacinės praktikos padeda įvairaus amžiaus vaikams funkcionavimui įvairioje aplinkoje (mokykloje, šeimose ir kitur). Meditacinės praktikos leidžia stabilizuoti nervų sistemos veiklą taip, kad vienu metu galima jausti ir ramybę ir budrumą. O tai labai padeda augti, mokytis ir gyventi.

Kada galima pradėti medituoti?

– Apie meditacines praktikas aiškiai ir paprastai pasakojama knygoje „Ramūs vaikai“. Pritariate autorei, jog verta jas išbandyti nuo mažumės? Kiek jos gali būti paveikios, įnešti sveikumo į šį mūsų sujauktą stresų kupiną gyvenimą?

– Be jokios abejonės, visos išdėstytos nusiraminimo ir susikaupimo arba meditacinės praktikos yra labai paveikios ir veiksmingos. Tik tam, kad jos veiktų, jos turi būti daromos ir daromos reguliariai. Tada atsiranda teisingi įgūdžiai, kurie naudojami tampa teisingais įpročiais, o šie tampa gyvenimu. Kvėpavimo meditacija, kitaip sakant, susikoncentravimas į kvėpavimą ir savo kvėpavimo stebėjimas yra viena iš pagrindinių meditacinių praktikų pradedantiesiems.

Būdama paprasta ji kartu yra labai veiksminga. Vaikams taip pat labai tinka meditaciniai vaizduotės pratimai. Jų yra daug ir jie gali padidinti vaikų psichologinį atsparumą, kūrybingumą, gebėjimą tvarkytis su iššūkiais ir psichologinės gerovės jausmą. Visos knygoje aprašytos praktikos yra efektyvios. Tyrimai rodo, kad tokios praktikos padeda ne tik įsisąmoninti savo mintis, emocijas, elgesio impulsus, bet ir juos valdyti. Taip ugdosi bendrosios vaikų kompetencijos, savivertės suvokimo jausmas, didėja pasitikėjimas savimi.

– Kodėl taip dažnai – nuo bažnyčios iki Kalėdų atvirukų – vieni kitiems linkime ramybės? Kas ji yra jūsų akimis? Kaip įnešti kuo daugiau ramybės į tėvų ir vaikų santykius?

– Dažnai ramybė painiojama su abejingumu ar atsitraukimu nuo realaus gyvenimo iššūkių. Tačiau taip nėra. Įsisąmoninimo psichologijos prasme mes (tame tarpe ir vaikai) esame ramūs, kai nėra realių grėsmių ir yra tenkinami svarbiausi mūsų poreikiai. Jau yra gerai žinoma, kokių vaikų esminių poreikių tenkinimas užtikrina sveiką jų brandą ir vystymasis.

Pagrindiniai vaiko emociniai poreikiai yra: stabilaus ir saugaus prisirišimo, saugumo, autonomijos, pastovios savivertės, malonumo ir žaidimų, identiteto (tapatumo), sveikų ribų. Jeigu šie poreikiai nepatenkinami, formuojasi disfunkcinės mąstymo-savijautos-elgesio schemos ir atitinkami režimai, neigiamai įtakojantys vaikų savivoką, jų santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu ir labai apkartinantys jo gyvenimą. Labai džiaugiuosi, kad knyga „Ramūs vaikai“ tikrai prisidės prie to, kad taip neatsitiktų ir mūsų vaikai augtų sveikesni, funkcionalūs ir laimingesni.