Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Kas tai yra? 1 dalis
KAS YRA OBSESINIS KOMPULSINIS SUTRIKIMAS (OKS)?
Šis straipsnių ciklas apie obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS) leis paprastai bei aiškiai suprasti, kokie mąstymo ypatumai išprovokuoja OKS, kokie veiksniai jį palaiko ir kaip smegenys interpretuoja šiuos procesus.
Straipsnio temos
Kas yra OKS ir kuo pasižymi šis sutrikimas?
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) pasireiškia įkyriomis mintimis (obsesijomis), kurios žmogui atrodo labai baisios, pavojingos ir sukeliančios nerimą, kylančios spontaniškai prieš žmogaus valią. Iškart po jų atsiranda labai stiprus noras apsisaugoti nuo tų įkyrių minčių atliekant kompulsijas – daug kartų kartojamus ritualus, atliekamus norint išvengti baisių pasekmių, kurias tos įkyrios mintys prognozuoja.
Panagrinėkime dažnai pasitaikantį užsikrėtimo tipo OKS pavyzdį, įsivaizduodami tokią situaciją:
✔️Žmogus paliečia durų rankeną, ant kurios yra nedidelė raudona dėmelė.
JAM KYLA TOKIOS MINTYS:
❗„Tai kraujas ant durų rankenos! Jis užterštas ŽIV, hepatitų B ir C virusais, o aš jį paliečiau ir dabar susirgsiu šitomis baisiomis lėtinėmis ligomis, dėl jų kentėsiu ir galiausiai mirsiu!“
Reaguojant į tokias mintis, kyla emocijos ir kūno pojūčiai: labai stiprus nerimas, išgąstis, nemalonūs, gniaužiantys pojūčiai pilvo srityje.
Elgesys: stengiasi neliesti savo drabužių ir daiktų, puola labai kruopščiai plauti rankas, jas perplauna kelis kartus, kol laikinai sumažėja nerimas.
Kaip matome pavyzdyje, įkyri mintis (obsesija) labai išgąsdina ir iš karto atsiranda labai stiprus noras apsisaugoti nuo tos minties keliamos grėmės atliekant kompulsiją, kuri tuo atveju buvo kartojamas rankų plovimo ritualas.
Gali kilti klausimas, kodėl dauguma žmonių gali paliesti tą rankeną su raudona dėmele, o tada visiškai nesijaudinant liesti savo drabužius, daiktus, odą, nenusiplauti rankų ir toliau ramiai gyventi visiškai nesureikšminant šios situacijos? Kuo šie žmonės skiriasi nuo aukščiau aprašyto pavyzdžio?
- Pirmiausiai reikėtų paminėti, jog visi žmonės per savo gyvenimą patiria landžias (angl. intrusive) mintis. Landžios mintys yra nemalonios, amoralios, gėdingos, blogą linkinčios ir kitaip dažniausiai neigiamą atspalvį turinčios mintys. Pavyzdžiui, mintys ar vaizdiniai apie smurtą, negražių žodžių išsakymą, kažko sulaužymą ar sugadinimą, sirgimą mirtina liga, atsidūrimą automobilio avarijoje ir t.t.
- Šias nemalonias mintis patiria visi žmonės: tiek turintys OKS, tiek jo neturintys. Landžių minčių turinys (apie ką ta mintis yra) visiškai nesiskiria nuo įkyrių minčių turinio, tačiau landžios mintys neturi įkyrumo komponento – jos ateina ir praeina. Įkyrios mintys ateina į galvą ir grįžta, ir grįžta, ir grįžta prieš žmogaus valią, sukeldamos stiprų distresą ir nerimą bei labai stiprų impulsą atlikti kompulsijas.
Kyla labai natūralus klausimas, kodėl vieni žmonės patiria tik landžias mintis, o kitiems šios idėjos pavirsta obsesijomis ir jie kenčia nuo OKS, nors minties turinys gali būti lygiai toks pat?!
Iš kur atsiranda įkyrios mintys?
OBSESINIS KOMPULSINIS SUTRIKIMAS (OKS): KAIP IR KODĖL PROTAS SUKURIA ĮKYRIAS MINTIS?
Kyla labai natūralus klausimas, kodėl vieni žmonės patiria tik landžias mintis, o kitiems šios idėjos pavirsta obsesijomis ir jie kenčia nuo OKS, nors minties turinys gali būti lygiai toks pat?!
✔️Atsakymas yra susijęs su tuo, ką konkreti mintis mums reiškia. Žmonėms, kurie retkarčiais patiria įvairias nemalonias ir baisias landžias mintis, bet jų nesureikšmina, nesusitapatina ir nesukuria realybės neatitikančių katastrofinių scenarijų, jos netampa pasikartojančios ir įkyrios. Priešingai, jei žmogus interpretuoja nemalonią ir baisią landžią mintį kaip labai grėsmingą, pavojingą gyvybei, savasčiai, moralei ar kitai to žmogaus svarbiai gyvenimo sferai, tada ta mintis tampa vis labiau pasikartojanti, įkyri, kelianti distresą bei nerimą ir noras atlikti kompulsijas (apsisaugoti nuo tos minties) būna žymiai didesnis. Jeigu tai reikšmingai daro neigiamą įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, galima įtarti OKS.
Žmonėms, kurie retkarčiais patiria įvairias nemalonias ir baisias landžias mintis, bet jų nesureikšmina, nesusitapatina ir nesukuria realybės neatitikančių katastrofinių scenarijų, jos netampa pasikartojančios ir įkyrios.
Jeigu pažvelgtume, kas tuo metu vyksta smegenyse, šis procesas taptų dar aiškesnis.
Per dieną mums kyla keli tūkstančiai įvairiausių minčių: ir malonių, ir baisių, ir emociškai neutralių. Kadangi jų kyla tiek daug, smegenys nesustoja prie kiekvienos minties ir nenagrinėja, ar ta mintis teisinga, ar ji tikrai išsipildys, kiek procentų ji atitinka realybę.
✔️ Bet jeigu mes išsirenkame tam tikras mintis (pavyzdžiui, nemalonias landžias mintis) ir pradedame jas vertinti, aklai tikėti jomis, bijoti ar laukti jų išsipildymo, kitaip sakant, pradedame skirti konkrečiai minčiai dėmesio, smegenys gauna netiesioginę žinutę iš mūsų, kad ši mintis yra kažkuo svarbi. Galbūt ji nori apsaugoti nuo pavojaus, perspėti apie laukiantį svarbų įvykį, pasirūpinti mūsų sveikata ar pan.? Smegenys, norėdamos pasitarnauti ir mus apsaugoti, pasirūpina, kad šita mintis vis grįžtų, kad mes jokiu būdu jos nepamirštume.
Tokiu būdu smegenys sukuria įkyrias mintis, kurios vis grįžta ir grįžta. Šios įkyrios ir nemalonios mintys sukuria besitęsiantį nerimo ir distreso jausmą. Gaudami tokią itin perdėtą apsaugą įkyrių minčių pavidalu (kartu su stipriu foniniu nerimu), labai natūralu, kad norime apsisaugoti nuo tų minčių atliekant kompulsijas – neutralizuojant, vengiant ir kitais neefektyviais būdais stabdant iškilusius įkyrumus.
Bet jeigu mes išsirenkame tam tikras mintis (pavyzdžiui, nemalonias landžias mintis) ir pradedame jas vertinti, aklai tikėti jomis, bijoti ar laukti jų išsipildymo, kitaip sakant, pradedame skirti konkrečiai minčiai dėmesio, smegenys gauna netiesioginę žinutę iš mūsų, kad ši mintis yra kažkuo svarbi.
Smegenys interpretuoja, jog tai labai svarbu (jeigu skiriame tiek laiko lyginant su kitomis mintimis), todėl nepailsdamos rūpinasi, kad mums tų įkyrių minčių tikrai nepritrūktų. Tokiu būdu užsisuka ydingas OKS palaikantis ratas, iš kurio ištrūkti yra labai sunku.
Ir atvirkščiai, jeigu atsisakome galvoti apie konkrečią mintį, nedarome kompulsijų, nevengiame ir nestabdome minčių, smegenys interpretuoja, kad tokios mintys mums visai nerūpi ir, matyt, nėra svarbios. Protas pasirūpina, kad jos nebegrįžtų ir užleidžia vietą toms mintims, kurios mums svarbios, t.y. tos, apie kurias dažnai galvojame.
Bet kodėl žmonės, kenčiantys nuo OKS taip sureikšmina tas landžias ir baimę keliančias mintis? Kokią svarbą toms mintims jie suteikia? Tai aptarsime kitoje dalyje.
Skaitykite kitus straipsnius temoje Nerimas.
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Skaitykite 2-ąją temos dalį (įkyrių minčių sureikšminimas):
Skaitykite 3-iąją temos dalį (įkyrios mintys gydymas):
