Vienišumas ir vienišumo jausmas nėra vienatvė. Būdai padėti sau ir kitiems

Ar esate kada jautę alkį santykiams, žmogiškam ryšiui? Bendravimas yra pamatinis ir bazinis žmogaus poreikis. Mes kaip žmonija išlikome ne tik dėl to, kad valgėme, gėrėme, miegojome, bet būtent ir todėl, kad turėjome tą norą tarpusavyje bendrauti, burtis į skirtingas grupes. Alkis šiuo atžvilgiu turi tiesioginę prasme.

Vienišumas ir įtaka sveikatai ir savijautai

Visai neseniai Masačusetso technologijų instituto neuromokslininkė Rebecca Sachs kartu su kolegomis atrado, kad vienišumo jausmas veikia tas pačias smegenų dalis, kaip ir alkis bei troškulys. Vadinasi, kai mes jaučiamės vieniši, mums skauda ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Taigi posakis "sudaužyta širdis", kurį mes dažnai naudojame įgyja naują prasmę, kadangi jis taip pat yra ir fizinis kausmas. Mums fiziškai skauda, kai mes jaučiamės vieniši.

Kiti tyrimai rodo, kad vienišumo jausmas net 26 procentais padidina ankstyvos mirties riziką. Kas yra tolygu rūkymui po 15 cigarečių per dieną. Skaičiai iš tikrųjų yra dideli.

Bendravimo, žmogiško ryšio ir artimo santykio poreikis yra labai svarbus. Atrodytų, kad šiuolaikinis modernus pasaulis jį pilnai patenkino: žmonės gyvena glaudžiai, turi socialinius tinklus bei daugybę kitų bendravimo ir socialinio ryšio realizcijos galimybių. Tačiau prieš 40 metų atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, kad dalis žmonių, kurie jautėsi vieniši, buvo lygi maždaug 10 procentų, o per pastarąsias keturias dešimtis vienišų žmonių skirtingose pasaulio šalyse padaugėjo iki 40-50 procentų. Galime drąsiai teigti, kad vienišumo jausmas prilygsta pandemijos lygiui.

Kas yra tas vienišumas, vienišumo jausmas?

Neturėtume painioti vienatvės ir vienišumo. Kartais būdami vieni, žmonės tuo mėgaujasi, patiria džiaugsmą ir jie nesijaučia vieniši - tai yra poreikis pabūti vienatvėje, su savimi. Tuo tarpu, netgi būdamas tarp žmonių, būryje, minioje, o kartais net santuokoje, šeimoje arba su draugais, žmogus gali jaustis labai vienišas.

Taigi vienišumas yra skirtumas tarp to, kaip norim, kad būtų, ir to, kokia yra realybė, kokius mes realiai santykius turime. Vienišumas yra labiau ne apie kiekybę, ne apie tai, kiek turime draugų, pažįstamų, ar turime antrą pusę, ar neturime ir kiek socialiniuose tinkluose turime žmonių, bet tai yra apie jausmą: ar aš patenkintas, ar aš prisipildau tais savo santykiais, ar yra patenkinami mano emociniai poreikiai? Jeigu atsakymas yra neigiamas, tai aš jaučiuosi vienišas.

Aš galiu jausti nereikalingumo jausmą, bejėgiškumo jausmą, netgi nevertingumo jausmą ar gilų liūdesį, ir tas jausmas yra toks, tarsi prarasčiau kažką labai svarbaus. Ir kartais žmonės neatpažįsta to jausmo ir vadina jį giliu liūdesiu, nes atrodo, jog nėra objektyvių priežasčių, dėl ko taip turėtų jaustis. Žinoma, jeigu nutrūko santykiai, jeigu susiklostė situacijos, kad mes negalime bendrauti su savo artimais žmonėms, su tais, kuriuos mylime, taip tada galime jaustis vieniši.

Tačiau nepagalvojame, kad tas jausmas gali tiesiog išnirti. Tam tikrose situacijose mes galime jaustis vieniši ir tą mes vadinam tiesiog liūdesiu arba net nesuprantame, kas tai yra. Todėl pirmiausia yra labai svarbu atpažinti tą vienišumo jausmą.

Vienišumas: kaip atpažinti šį jausmą?

Kartais vis dar jaučiama stigma, kad jaustis vienišu yra kažkodėl blogai, negerai ir, kad save sumenkiname tuo pasidalindami. Bet išties vienišumas būdingas visiems ir visi žmonės yra patirę šį jausmą savo gyvenimuose. Ir tai yra absoliučiai teisėtas jausmas, kaip ir bet kuris kitas.

Jaustis vienišu yra blogai

Kaip jaustis mažiau vienišam? Pirmiausia, pabandykite identifikuoti savo negatyvias mintis apie save, apie kitus žmones, apie santykius. Gali būti, kad jūsų galvoje sukasi mintys, kad blogai yra jaustis vienišu, kad negalite apie tai niekam pasakoti ir pan. Šiuo atveju reikėtų suprasti, kad tai nėra blogai, kad mes turime teisę taip jaustis ir mes galime taip jaustis. Net jeigu nėra tam kažkokių konkrečių priežasčių.

Mes esame ne vieninteliai šiame pasaulyje, kurie tai išgyvename. Ir priešingai, pradėdami dalintis, mes galime pamatyti, kad daug žmonių tai yra išgyvenę arba išgyvena šiuo metu ir netgi tame atrasti su jais bendrumą. Tai kad mes dalinamės savo jausmais su kitais, kad pasakome, jog jaučiamės vieniši, palengvina šį skausmą ir vienišumo jausmą. Dar vienas svarbus dalykas - pasipasakojimas suartina mane su žmogumi, su kuriuo aš dalinuosi. Kalbėjimas apie vienišumo jausmą, jį gali sumažinti.

Manimi niekas nesidomės

Kitas momentas gali būti, tai įsivaizdavimas, kad esame kažkokie nepakankami kitiems, nepakankami geri, kad mumis žmonės nesidomės, kad aš nesugebėsiu sukurti santykių. Čia jau kalba žmogaus žema savivertė. Ar tikrai niekas su mumis nenori bendrauti, ar mes nesam gyvenime sukūrę sėkmingų santykių, ar tikrai mes esam kažkokie prastesni?

Pabandykime šioje vietoje fokusuotis į savo stiprybes, į tai, kad mes turime savąjį charakterį, savo ypatumus. Bandykime prisiminti tas praeities sėkmes, santykius, kurie buvo sėkmingi, žmones, su kuriais jums sekėsi bendrauti. Nes nebūna taip, kad absoliučiai su visais mums nesisekė. Paprastai mes iškraipome tas mintis savo galvoje.

Aš negaliu niekuo pasitikėti

Kita galima mintis, kad "aš negaliu niekuo pasitikėti". Ir kas vyksta, kai aš galvoju, kad negaliu niekuo pasitikėti? Aš nesukuriu artimų santykių, nes kitas žmogus jaučia, kad aš juo nepasitikiu. Aš jam nepasakoju, nesidalinu, neatvirauju.

Ar iš tikrųjų visais absoliučiai žmonėmis neįmanoma pasitikėti? Taip, galbūt jūs praeityje patyrėte kažkokią išdavystę, tą jausmą, kad iš tikrųjų negalite pasitikėti, nes žmogus negražiai su jumis pasielgė. Bet ar tikrai visiems žmonėms, visų žmonių santykiuose taip nutinka? Gal jūs matote aplinkoje kažkokių kitų variantų? Kas nutiktų, jeigu jūs iš tikrųjų pabandytumėte? Pabandytumėte paimti ir patikėti tuo žmogumi ir pasidalinti su juo kažkuo truputį daugiau, negu jums yra įprasta. Ar tikrai tas žmogus sureaguos netinkamai arba išpasakos tuos dalykus? Pabandykite tai patikrinti.

Manęs niekas nusupras

Taip pat galima galvoti, kad niekas manęs nesupras. Taip, tikrai niekas jūsų nesupras, jeigu jūs nesistengsite, kad suprastų. Jeigu jūs nesidalinsite, jeigu jūs nebūsite atviri, jeigu jūs nesistengsite sukurti ryšio, tai jūsų tikrai niekas nesupras.

Vienintelis būdas tą patikrinti yra pabandyti papasakoti kaip jūs jaučiatės. Ir atrasti tuos žmones, kurie yra kažkuo panašūs, kurie gali jus jausti ir suprasti, nes tokių žmonių tikrai, tikėtina, yra.

Vienišumas trukdo džiaugtis gyvenimu

Dar viena mintis, kuri gali šauti į galvą, kad vienišumas man trukdo džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Jeigu aš jaučiuosi vienišas, tai yra viskas, tai tarsi kažkokia diagnozė. Iš tikrųjų, taip mes galvodami tik graužiame save, eikvojame savo energiją, kurią galėtumėme paskirti tiek santykių kūrimui, tiek kažkokiems kitiems dalykams.

Kartais yra naudinga pagalvoti apie savirealizaciją, apie kažkokias veiklas, ne tik apie santykius. Nukreipti tą savo fokusą, nes kai mes jaučiame save realizuojantis, tai tikėtina, kad tą pilnavės jausmą atrandame ir toje veikloje ir mažiau esam įsikibę į tą priklausomumą nuo kitų žmonių. Taigi kartais labai naudinga nukreipti fokusą į šiek tiek kitą sritį.

Kaip jaustis mažiau vienišam?

Rodykite iniciatyvą

Kitas dalykas, ką galite daryti, kad sumažintumėte tą vienišumo jausmą, yra pačiam aktyviai siekti to socialinio kontakto, siekti ryšio, rodyti iniciatyvą, o nelaukti, kol kažkas kitas pries arba kol pamatys motyvaciją. Tikėtina, kad ta motyvacija gali ir neateiti, nes vienišumo jausmo paradoksas yra tas, kad mes jaučiamės vieniši, nes mums atrodo, kad trūksta kitų žmonių, dėmesio, meilės. Ir mes tuo pačiu labai bijome atstūmimų, bijome to, kad mes galime būti kažkokie netinkami kitiems žmonėms.

Todėl labai stipriai užsidarome ir ką tai lemia? Tai lemia nenorą eiti prie kitų žmonių. Ir gaunasi taip, kad mes jaučiamės vieniši, bet ir nenorim nieko daryti, kad tą pakeistume. Norėtumėme, kad tai pasikeistų savaime, tačiau, deja, taip nevyksta.

Mes turime patys imtis atsakomybės už tai, kokius mes santykius kuriame ir kiek jų kuriame. Galbūt jūs galite pabandyti užkalbinti savo kaimynus, kartais tiesiog pakalbėti su kažkokiais nepažįstamais, kad ir parduotuvėje su pardavėja ar tiesiog su sutiktais žmonėmis pašnekėti ir šis veiksmas taip pat pagerins jūsų nuotaiką ir savijautą.

Klubai, draugijos, bendrijos ir kt.

Labai padeda susirasti kažkokias interesų grupes, kurios vienija pagal pomėgius, sporto šakas ar pan. Galbūt tai yra kažkoks būrelis, rankdarbių, dailės, šokių... Bet kas, kur žmonės renkasi dėl savo bendrų interesų. Tokių grupių dėka žmonės, kurie jaučiasi vieniši, atranda kažkokią savo bendruomenę tuo pačiu veiklą, žmones, su kuriais gali bendrauti ir kurie jiems tampa svarbūs.

Galbūt yra dar kažkokios kitos bendruomenės arba bažnyčios bendruomenė, kur žmongus gali prisijungti. Prisiminkite savo senus kontaktus. Gal norėtumėte atnaujinti ryšį su savo klasės draugais, gal norėtumėte atnaujinti ryšį su savo senais bičiuliais, su kuriais santykiai yra nutrūkę. Arba galbūt galite iškoti naujų kontaktų galimybių.

Vienišumo jausmą labai padeda sumažinti savanorystė, kadangi savanoriaudami mes tiek sutinkame naujus žmones, kurios vienija tam tikri dalykai, tiek jaučiamės darantys prasmingus darbus. Jaučiame, kad atiduodame savo laiką ir energiją ten, kur yra kuriama kažkokia vertė ir tai taip pat padeda mums geriau jaustis viduje.

Socialinių įgūdžių lavinimas

Ką dar galima daryti? Sąmoningai lavinti savuosius socialinius įgūdžius. Nors daugumas žmonių turi pakankamai gerus socialinius įgūdžius, tačiau jų neišnaudoja. Tuo tarpu kitiems žmonėms trūksta jų trūksta tiesiog dėl to, kad jie yra apsistatę sienomis, atsiriboję nuo žmonių ir tada iš tikrųjų yra labai sunku sukurti tuos sėkmingus, laimingus santykius, nes aš to nepraktikuoju.

Jeigu aš nevaikštau į sporto klubą ar nesportuoju, tai man yra labai sunku sutvirtinti raumenis. Tie patys procesai vyksta ir santykiuose su žmonėmis.

Pasirūpinkite savo kūno poreikiais

Kai mes laikomės susikibę rankomis, kai kažką apsikabiname, kai paplekšnojame per petį, mūsų smegenys išskiria oksitociną, kuris stiprina socialinius ryšius, sumažina streso atsaką ir silpnina vienišumą jausmą. Jeigu turime galimybę, dažniau tą darykim su artimais žmonėms.

Netgi tokie dalykai, kaip nuėjimas į dušą, masažas, apsigaubimas šilta anklode, kad pajusti visą tą švelnią materiją, buvimas gamtoje, medžių, lapų ir kitų objektų lietimas leidžia mūsų smegenims pasijusti saugiau, geriau ir tai sumažina tą vienišumo jausmą. Tyrimais įrodyta, kad net gyvūno turėjimas, jo glostymas taip pat mums padeda jaustis mažiau vienišiems.

Labai svarbu įsisąmoninti tuos savo kūno poreikius ir jais pasirūpinti. Tai reiškia, kad būtina išsimiegoti, gerai pavalgyti, pasportuoti. Kadangi jau išsiaiškinome, kad mūsų fiziniai poreikiai yra labai susiję su tuo vienišumo jausmu, mūsų smegenys panašiai reaguoja, tai mes būtinai turime nepamiršti ir savo kūno.

Įdomu tai, kad kai kalbame apie tą vienišumo jausmą, atrodo, kad kalbame apie kitus žmones: kiek aš tų kitų žmonių turiu, kaip jie į mus reaguoja ir pan. Bet iš tikrųjų nei vienas žmogus negali jūsų priversti, kad jūs juos įsileistumėte į savo gyvenimą.

Tik jūs tą galite padaryti, tik jūs tą galite nuspręsti, su kuo jūs norite bendrauti ir parodyti tą iniciatyvą. Taigi pirmiausia, ką turėtumėte padaryti, tai tapti savo paties draugu, tapti geru draugu sau. Ir rūpintis savimi tam, kad kai jau norėsiu to artimo ryšio, mokėtume pasirūpinti ir kitu.

Vienišumas ir vienišumo jausmas | Skaitykite kitus straipsnius temose: Bendravimo psichologija

Vienišumas ir vienišumo jausmas | Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras