Kaip mokytis, kai nesinori mokytis… Ypač, prieš egzaminus

Ar būna taip, jog žinote, kad reikia mokytis, kad artėja svarbūs atsiskaitymai ar egzaminai, bet vien pagalvojus apie tai kyla didžiausias pasipriešinimas ir atrodo net nesinori į knygas pažiūrėti? Tad kaip mokytis, kai nesinori mokytis?..

---

---

Tuomet atsiranda visokiausių “nenumatytų” darbų: net nepajuntame, kaip vėl žiūrime į telefoną, skaitome naujienas ar komentarus, ar pagaunam save žiūrint jau nežinia kelintą Netflix serialo dalį. Taip nejučia praeina valanda, dvi, jau ir vakaras ateina. Darbai kaupiasi, nerimas didėja. “Neturiu motyvacijos mokytis” - tai dažnai frazė, kurią tenka išgirsti iš moksleivių ir studentų. Tad ką daryti, jeigu puikiai žinome, kad mokytis reikia, bet nesinori?

Veiksmas - motyvacija - daugiau veiksmo

Jeigu susiduriame su motyvacijos stoka, pirmiausia svarbu suprasti vieną labai svarbią, gal net auksinę, taisyklę - pirmiau atliekamas veiksmas, o tik po to ateina motyvacija. Mes dažnai tikimės, kad mus turi aplankyti noras, įkvėpimas mokytis, laukiame jo. Tačiau įkvėpimo taip galime ir nesulaukti, jis gali taip ir neateiti jeigu nesiimsime veiksmų.

Pagalvokite, kiek kartų buvo, kai tikrai nesinorėjo kažko daryti, bet kai pradėjote, tai noras galiausiai atėjo ir viską padarėte?

Dėl šios priežasties pirmas žingsnis ir yra sunkiausias, nes jam atlikti turime įdėti valios pastangų ir imtis jo net kai ir nėra noro. Todėl kitą kartą, kai ateina mintis, kad “reikia mokytis, bet neturiu motyvacijos” - tiesiog prisiminkime šią taisyklę ir eikime pasimokyti, kad ir 15 minučių. Labai tikėtina, kad po tų 15 minučių praleisite mokydamiesi dar daugiau laiko.

Tai labai geras ir naudingas įgūdis, praverčiantis gyvenime. Valia yra kaip raumuo - jeigu mes treniruojamės, jis stiprėja. Todėl praktikuojant darymą be motyvacijos, auginame savo valios raumenį, jis stiprėja, ir vėliau kaskart darosi vis lengviau jį naudoti. Tai nėra tiesiog duota, to yra išmokstama.

Valia yra kaip raumuo - jeigu mes treniruojamės, jis stiprėja.

Planavimas

Planavimas labai palengvina tvarkymąsi su darbų gausa. Taip pat užsirašius savo planus, stipriai padidėja tikimybė, kad juos įgyvendinsime, lyginant su tuo, jei visi planai lieka tik galvoje. Kai viskas surašyta, tai įgauna aiškumo, nieko nepamirštam, lengviau to plano laikytis.

Planus geriausiai daryti iš vakaro ar savaitės pradžioje. Galime “varlę suvalgyti” kuo anksčiau, t.y. sunkiausius darbus atlikti dienos pradžioje, kol dar esame pailsėję, turime jėgų. Kartais mes norime viską atlikti tobulai ir vien dėl to, kad nepavyksta plano įgyvendinti šimtu procentu, išvis jo nedarome. Bet neįgyvendinti planų šimtu procentu yra natūralu, tai yra informacija, iš kurios galima pasidaryti kažkokias išvadas, pasimokyti. Beje, kai sudarinėjame planą, labai svarbu suplanuoti ir veiklas, skirtas sau, poilsiui, nes poilsis yra svarbus ne tik psichologinei gerovei, bet ir mokymosi procesui.

Tyrimai rodo, kad tai, ką išmokstame, apdorojama ir geriausiai įsisavinama kai darome pertraukas, kai smegenys yra atsipalaidavusios. Dėl to reikalingos tiek trumpos, tiek ir ilgesnės pertraukėlės. Nėra efektyvu mokytis nuolat be pertraukų, tai yra iliuzija, kad taip išmoksime daugiau.

Vieta ir laikas

Dar vienas svarbus dalykas yra atrasti sau tinkamą vietą mokytis.

Dažnai gali būti sunku mokytis, jei ir mokymosi, ir poilsio vieta yra ta pati. Jei neturime tam atskiro kambario, galime išskirti, pavyzdžiui, stalą tik mokymuisi, o kai ilsimės, žaidžiame, skroliname ar užsiimame kitomis poilsio veiklomis, tai darykime prie kito stalo, ar kažkur kitur.

Mūsų smegenys veikia asociacijomis, todėl jeigu turėsime vietą, skirtą tik mokymuisi, smegenys išmoks į tą vietą atėjus iškart pasiruošti darbui. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama mokytis ar kažką kito veikti lovoje - palikime tą vietą tik miegui, tokiu būdu smegenys asocijuos lovą tik su tuo ir taip daug greičiau ir geriau išsimiegosime.

Įsitikinimai

Dar vienas svarbus dalykas, lemiantis mokymąsi, yra mūsų įsitikinimai ir mintys apie tą darbą.

Galima savęs paklausti: kiek aš galvoju, kad man sunku bus tą darbą padaryti? Kiek aš galvoju,kad  bus man malonu tą darbą padaryti?

Jeigu atidėliojame, tai greičiausiai mūsų galvose tas darbas atrodo labai sunkus bei iš to patirsime mažai malonumo. Galima atlikti elgesio eksperimentą (žr. lentelėje): užrašome tuos spėjimus, įvertiname procentais spėjimą apie numatomą darbo sunkumą ir malonumą. Tada atliekame eksperimentą, t.y. padarome tą darbą ir po to pažiūrime, kiek iš tikrųjų tas darbas buvo sunkus ir kiek malonumo suteikė. Ar spėjimas ir rezultatas sutapo?

 

Užduotis (susiskirstykite užduotį į mažus žingsnelius)	Numatomas sunkumas (0-100%)	Numatomas malonumas (0-100%)	Tikrasis sunkumas     (0-100%)	Tikrasis malonumas (0-100%)
1. 2. 3. 4. 5.

Dėmesys

Sutelktas dėmesys yra procesas, kurio metu nukreipiami visi kognityviniai resursai į vieną stimulą, o kiti stimulai ir  informacija ignoruojami. Mūsų dėmesys, kaip ir valia, yra ugdomas įgūdis. Gyvename perteklinės informacijos laikais, telefonas ir internetas neprisideda prie sutelkto dėmesio išlaikymo ugdymo ir dažniausiai mes naudojame padriką, išsklaidytą dėmesį, dar kitaip multitaskiname. Ir nors kartais tai praverčia, deja, tai kelią didelį iššūkį, kai turime daug laiko skirti vienam konkrečiam dalykui. Jeigu norime išmokti susikaupti ir atlikti darbus, turime tą įgūdį lavinti.

Labai naudingas įrankis, padedantis susikaupti yra “Pomodoro” technika - kai mokomės pasirinktą laiko tarpą, dažniausiai 25 minutes, o po to padarome trumpą 5-10 minučių pertrauką. Galima rasti specialių programėlių su “Pomodoro” laikmačiu. Pertraukėlių metu geriausia būtų atsipūsti, pamedituoti, atsigerti vandens ar panašiai. Tačiau jeigu iki šiol labai daug laiko leidome prie telefono, per tą pertraukėlę galime skirti laiko atrašyti, panaršyti, svarbu kad naršymas būtų pertraukėlės metu, o ne 25 minučių mokymosi metu. Po trumpos pertraukėlės vėl kimbame į darbus. Jeigu sunku susivaldyti, telefoną galime įjungti į lėktuvo režimą arba pasidėti jį kitame kambaryje. Arba auginti mišką (forest app). Pomodoro gali tapti savotišku žaidimu - tai kiek pomodoro galiu šiandien padaryti? O jei rytoj vienu daugiau?

Apie dėmesį galime kalbėti ir iš tos pusės, kokia kryptimi mes jį nukreipiame: ar į sunkumus (į mintis, kaip bus sunku ir nemalonu tiek daug išmokti) ar į galimybes (kiek daug galiu sužinoti, kaip man tos žinios pravers gyvenime). Taip pat svarbu, ar mūsų dėmesys yra į procesą, ar į rezultatą. Jeigu mokymosi medžiagos yra daug, naudingiau dėmesį kreipti ne į galutinį rezultatą (nes tuomet jis atrodo labai tolimas ir sunkiai pasiekimas), bet į procesą, t.y. kiek aš laiko šiandien apsisprendžiu skirti laiko tam tikrai daliai medžiagos išmokti ar daliai darbo padaryti. Tam pomodoro technika irgi padeda. Toks dėmesio nukreipimas naudingas ir dėl ko, kad mokymasis vis tik nėra baigtinis, o labiau nuolatinis procesas, kuris gali trukti visą gyvenimą.

 Dėmesys - nukreiptas į procesą, o ne į rezultatą

Tikslai, vertybės ir išbuvimas su diskomfortu

Dar yra svarbu suprasti ir įsivardinti, dėl ko visą tai darome, dėl ko verta tiek savo laiko skirti mokymuisi.

Kas mums gyvenime svarbu, kokios mūsų vertybės? Turime žinoti, dėl ko stengiamės, dėl ko verta patirti tą diskomfortą, kuris būna dedant pastangas. Išmokti būti su diskomfortu yra dalis mokymosi: ne visada norisi, ne visada yra ūpas, o daryti be ūpo ir motyvacijos yra sunku. Bet tą svarbu priimti, kadangi net jei ir turėsime mylimiausią darbą pasaulyje, vis tiek bus dienų, kai nesinorės kažko daryti. Ir tai yra natūralu, svarbu tą įsisąmoninti ir priimti kaip neišvengiamą gyvenimo dalį.

Svarbiausia, kad mes galime mokytis ir išbūti su kylančiu diskomfortu. Taip mes ir didiname pasitikėjimą savimi, nes tuomet stipriname įsitikinimą, kad galime, kad esame stiprūs. Kaip ir sportininkai, kad pasiektų rezultatų jiems reikia daug pastangų ir ar nori, ar nenori, turi disciplinos laikytis ir sportuoti. Kartais skauda visą kūną, bet vis tiek eini ir sportuoji… nes tai svarbu.

Taigi, galime sau atsakyti, kokios vertybės yra, dėl kurių man verta būtų stengtis? Ko aš gyvenime noriu?

Pabaigai - apsidovanokime

Galiausiai, priimkime save su savo netobulumais, su tuo, kad ne visada pavyksta tobulai mokytis, gauti geriausius pažymius, ne visada turime jėgų. Klausykimės savęs, nepervarkime. Ir nepamirškime apsidovanoti savęs.

Apdovanokime save ne už rezultatas, bet už veiksmus ir pastangas. Apdovanoti galime save skania vakariene, šilta vonia, pramoga, maloniu pabendravimu, pasilepinimu. Tokie apsidovanojimai svarbu, taip mes rūpinamės savimi bei sustipriname savo pastangas.

Kai dedame pastangas, anksčiau ar vėliau mums pavyksta.

Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija

Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras