Vaikystės traumų pėdsakai suaugusiojo gyvenime
Vaikystės traumos ir jų pėdsakai suaugusiojo gyvenime: santykių problemos, priklausomybės, žema savivertė.
Kiekvienas vaikystėje muštas žmogus neatsparus baimei, ir kiekvienas, vaikystėje nepatyręs meilės, jos ilgisi, dažniausiai visą gyvenimą.
Alice Miller
Straipsnio temos
Vaikystės traumos: Neigiamos praeities patirtys
Labai dažnai psichoterapeuto kabinete klientas, pradėdamas kalbėti apie aukštą nerimo lygį, perdegimą, perfekcionizmą, nepasitikėjimą savimi, nuolatinį nerimavimą, santykių problemas, priklausomybes, negebėjimą valdyti ir reguliuoti savo emocijų, nuolat jaučiamus gėdos, kaltės, vienišumo jausmus ilgainiui suvokia, jog visa tai atėjo iš vaikystės patirčių.
Fizinis smurtas, patirtas emocinis apleistumas, traumuojantys išgyvenimai, fizinis smurtas – visa tai palieka ryškius pėdsakus ir gali daryti didelę įtaką jau suaugusiojo gyvenimui, būti net prastos gyvenimo kokybės ar net ankstyvos mirties priežastimi. Neigiamos vaikystės patirties pasekmės niekur nedingsta ir gali būti susijusios su asmens įsitraukimu į rizikingą elgesį tokį, kaip rūkymas, psichoaktyvių medžiagų naudojimas, ankstyva lytinių santykių pradžia, vairavimas išgėrus.
Įvairiose šalyse atliktų neigiamos vaikystės patirties (NVP) tyrimų rezultatai („Vaikų linijos“ tyrimas*) rodo, kad įvairios vaikystės traumos ir šeimos disfunkcija gali būti susiję su padidėjusia rizika fizinėms ir psichikos ligoms. Vaikai turėjo neigiamą patirtį, jeigu gyveno aplinkoje, kur:
- patyrė fizinį, emocinį arba seksualinį smurtą;
- gyveno su nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų priklausomu, kalėjusiu arba psichikos sutrikimų turinčiu(-iais) šeimos nariu(-iais);
- matė smurtą prieš moterį savo šeimoje (prieš motiną, pamotę);
- vaiko tėvai išsiskyrė;
- patyrė emocinę ir/ar fizinę nepriežiūrą.
Tėvai su vaiku tinkamai nebendrauja dažnai ne iš blogos valios , o todėl, kad vaikystėje patys nepatyrė tokio dėmesio ir nė nenumano, kad taip gali būti.
Alice Miller
Kas tai yra vaikystės trauma?
Trauma yra bet koks procesas ar įvykis, sužalojantis vaiką fiziškai ir / arba psichologiškai.
Remiantis tyrimais, dažniausiai pažymimos šios neigiamos ir traumuojančios vaikystės patirtys (tačiau trauminių patirčių sąrašas labai platus):
- Fizinė nepriežiūra
- Psichologinė nepriežiūra
- Fizinis smurtas
- Psichologinis smurtas
- Seksualinis smurtas
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas šeimoje
- Tėvų išsiskyrimas ar skyrybos
- Smurtas prieš motiną (pamotę)
- Psichikos sutrikimai ar savižudybė šeimoje
- Šeimos nario įkalinimas
Iš esmės, pagrindinius vaikystėje traumuojančius dalykus galima suklasifikuoti taip:
Aktyvus smurtas – emocinis, psichologinis, fizinis, seksualinis: bet kokio lygio mušimas (ir visi jo eufemizmai: „pliaukštelėjimas“, „trinktelėjimas“ „tik biškį / nestipriai sudaviau“, „paauklėjau“) stumdymas, tampymas, bet kokia seksualinė agresija (įskaitant ir psichologinę-emocinę), menkinimas, gėdinimas, pašaipa, smerkimas, bauginimas, grasinimas, baudimas, vertimas kažką daryti jėga (įskaitant ir fizinę, ir psichologinę jėgą), išnaudojimas ir t. t.
Nesirūpinimas (angl. neglect) – vaiko poreikių nepatenkinimas. Nesirūpinimas būna tada, kai (1) Globėjai nežino, ko vaikas nori, ir / arba (2) nežino, kaip vaiko poreikius patenkinti, ir / arba (3) vaiko poreikių patenkinti nenori ir jų nepatenkina.
Apleidimas (angl. abandonment) – kai Globėjų nėra šalia. Paradoksalu, bet vaikas gali būti apleistas net jeigu tėvai jį augina daugiau nei 20 metų. Apleidimas būna tada, kai vaikui skiriama per mažai dėmesio arba jo Globėjai yra emociškai neprieinami, pavyzdžiui, nesugeba vaikui jausti empatijos ir [sveikos] meilės.
Vaikystės psichologinės traumos: Kas vyksta patiriant?
Trauma pakeičia fiziologinę smegenų struktūrą ir labai ženkliai padidina riziką, kad vaikas tolesniame gyvenime turės rimtų fizinės, psichologinės, emocinės, seksualinės sveikatos problemų. Po traumos(-ų) ir / arba būnant smurtingoje, traumuojančioje aplinkoje, vaikui prasideda potrauminis stresas, pasireiškiantis įvairiausiais simptomais. Neidentifikuojamas ir negydomas jis gali tęstis visą gyvenimą.
Iš esmės bet koks fundamentalių vaiko poreikių – fiziologinių, saugumo, meilės ir bendravimo, savivertės, saviraiškos etc. – nepatenkinimas yra smurtingas ir žalingas.
Tėvų žiaurybės – tai ne tik mušimas (nors 90 procentų dabartinių pasaulio gyventojų vaikystėje buvo mušti), bet ir – gal net svarbiau – draugiško dėmesio stoka, bendravimo stoka, vaikų poreikio ir sielos skausmo nepaisymas, beprasmės, iškrypėliškos bausmės, lytinis išnaudojimas, piktnaudžiavimas besąlygiška meile, emocinis šantažas, savivertės žlugdymas ir įvairiausi valdžios naudojimo būdai. Sąrašas begalinis. Blogiausia, kad vaikas turi išmokti visa tai vertinti kaip normalų elgesį, nes kitokio jis nežino. Kiekvienas vaikas besąlygiškai myli tėvus, kad ir ką jam darytų.
Allice Miller
Kviečiame į seminarą "Vaikystės traumos. Kaip tapti sveiku suaugusiuoju?"Seminaras skirtas žmonėms, kurie vaikystėje patyrė sunkesnių išgyvenimų ir jaučia bei pastebi, kad šie išgyvenimai iki šiol veikia jų gyvenimą. Tai gali būti vaikystėje patirtos netektys, emocinis ir/ar buitinis apleistumas, didelis vienišumas...
