Paauglių psichologas: Savivertė paauglystėje. Vidiniai ir išoriniai konfliktai bei kaip juos spręsti

Paauglių psichologas: Savivertė paauglystėje: vidiniai ir išoriniai konfliktai bei kaip juos spręsti. Temą pristato psichologė Guostė Neverauskaitė.

Savivertė paauglystėje

Turbūt daugumai pažįstama pauglystės metu galvoje šėlstanti audra. Iš paprastai tokios, rodos, pozityvios ir ramybės kupinos vaikystės esame, tarsi, kognityviškai ir biologiškai užprogramuoti persikelti į iššūkių kupiną periodą. Ir šis etapas išties neretai pasižymi gausybe vidinių išgyvenimų, priešgyniavimų bei vidinių konfliktų.

Vienas iš jų – savęs priėmimas ir savo vertės suvokimas. Taigi, dažnai susiduriama su savivertės problema. Dar praeitame amžiuje sociologo Morris Rosenberg sukurti klausimai savivertės nustatymui iki šios dienos leidžia pakankamai kokybiškai patyrinėti žmogaus savivertę.

Morris Rosenberg klausimai savivertės nustatymui

Štai keletas tokių klausimų pavyzdžių:

• Ar aš patenkintas savimi?
• Ar gebu pastebėti gerąsias savo savybes?
• Ar turiu kuo didžiuotis?
• Kiek jaučiuosi vertingas ir kažką sugebantis?
• Ar manau, kad esu vertingas lygiai tiek pat kiek kiti?
• Kiek gerbiu save ir vertinu save teigiamai?

Paanalizavus šiuos klausimus, paklausus savęs, paklausus paauglio, ar paaugliui juos uždavus pačiam sau, galima pasigilinti į savivertės temą ir į tai, kaip man sekasi save vertinti? Vis dėlto neretai pauglystėje į šiuos klausimus atsakoma negatyviau ir savęs pačio, savo savybių, žinių, galimybių, psichinių bei fizinių savybių ir netgi vietos tarpe kitų žmonių vertinimas yra gana iškreiptas.

Būtent dėl to paaugliai gana dažnai pasižymi savikritiškumu ir turi tikrai gana iškreiptą požiūrį į savo nesėkmes, į savo pasiekimus ir apskritai susiduria su pakankamai dideliais sunkumais, kuomet reikia priimti tiek mažus, tiek didelius sprendimus savo gyvenime. Paauglystės periodu dėl to dažnai remiasi ne tik į šeimą, bet ir į savo draugus.

Kaip atpažinti žemą savivertę?

Taigi, kyla klausimas, kaip atpažinti žemą savivertę? Ir apskritai kokiais vidiniais konfliktais pasižymi savivertė Paprastai žema savivertė atsiskleidžia per nuolatinį savęs kritikavimą, dėmesio sutelkimą į išskirtinai neigiamas savo savybes, galbūt savo trūkumus ir teigiamų savybių ar sugebėjimų ignoravimą.

Žmogus linkęs nepastebėti savo talentų, savo pomėgių ir yra linkęs koncentruotis tik į tai, kas jame sau pačiam nepatinka arba į tuos dalykus, dėl kurių neretai susilaukia kritikos. Norėdami patvirtinti tas savo neigiamas mintis, nuostatas, paaugliai ieško įrodymų, kad būtent tos mintys yra teisingos. Ieško kaip patvirtinti tų savo minčių teisingumą.

Jie tai daro lygindami save su kitais, nuolat už gryną pinigą priimdami kritiką. Ir tas lyginimasis su kitais, išklausymas ir neigiamų komentarų priėmimas nuolat atsispindi paauglio emociniame fone. Ir šiam fonui tampa būdinga gausybė neigiamų emocijų: liūdesys, prislėgtumas, nerimastingumas, gėda, netgi pyktis.

Vidiniai konfliktai apima daugybę neigiamų minčių, potyrių ir tai gali pasireikšti per kaltės jausmą, sunkumą nusistatyti realistiškus tikslus ir jų siekti. Susiduriam su tuo vidiniu konfliktu, kuomet asmeninės paauglio vertybės, požiūris ir poreikiai nesudera su jo aplinkinos žmonių, ko pasekoje gali iškilti dar daugiau vidinių konfliktų.

Pavyzdžiui, jeigu paauglio aplinkoje jo draugai užsiima veiklomis arba diskutuoja temomis, kurios paaugliui yra svetimos, galbūt jis norėtų pareikšti savo nuomonę ar papriešgyniauti, bet ta žemesnė savivertė ir noras pritapti, noras būti priimtam jam sukelia baimę papriešgyniauti ir tuomet įvyksta vidinis konfliktas: lyg noriu pasakyti ne, bet bijau.

Bijau būti nepriimtu, bijau būti nesuprastu. Šis vidinis konfliktas, kuomet susiduriame su baime pasakyti ne, yra labai sudėtingas procesas paauglio viduje. Ir tikrai kiekvienas iš mūsų esame susidūrę su tokia situacija ir noru papriešgyniauti, pareikšti savo nuomonę ir vis dėlto kažkas mus sustabdė - t.y. mūsų vidinis konfliktas.

Kartais reikėtų pasikartoti sau savo ribas, jas nusistatyti ir laikytis. Ir jeigu paauglystėje jaučiame spaudimą daryti kažką, kas peržengia mūsų ribas, ar priešgyniauja mūsų vertybėms, mūsų nusistatymams, galbūt netgi mūsų moralei, vertėtų tų ribų neperžengti ir stengtis gerbti save labiau nei tą poreikį būti priimtam.

Tai labai svarbu, nes savo ribų įsivardinimas ir jų laikymasis iš tikrųjų labai padeda auginti savivertę ir ugdo ne tik pagarbą sau ir vidinės stiprybės jausmą, bet taip pat ir priverčia kitus žmones labiau mus gerbti ir labiau vertinti mūsų ribas.

Asmeniškai man pačiai savivertė asocijuojasi su tokia metafora, kad mūsų savivertė yra lyg mažas daigelis, iš kurio jį nuolat laistant ir tręšiant gražiomis mintimis apie save, tam tikrais įrankiais, kuriais pasidalinsiu, galima užauginti tokią stiprią, gražią gėlę.

Įrankiai savivertei stiprinti: Palaikantys žodžiai

Norint savo savivertę auginti ir lavinti, labai rekomenduoju pasinaudoti veiksmingais įrankiais. Vienas iš tų įrankių galėtų būti - sakyti sau palaikančius žodžius. Tą, beje, gali daryti ir šeimos nariai, draugai ar kiti aplinkiniai. Vis dėlto tas gražių žodžių sau pasakymas augina mus, jis maitina mus ir mūsų vidų, ir mes galime labiau savimi pasitikėti ir žengti į gyvenimą tvirtesne koja.

Pasakyti sau gražų žodį, palaikyti save, per daug savęs nespausti ir netgi nebijoti sau padėkoti. Galbūt gerai parašiau kontrolinį darbą, galbūt man buvo tiesiog puiki diena, galbūt padėjau kitam žmogui, galbūt tiesiog buvau geras draugas? Padėkoti sau, paskatinti, pagirti save ir nepamiršti pagirti paauglių savo aplinkoje, net ir už mažyčius gyvenimo laimėjimus.

Įrankiai savivertei stiprinti: Atpažinti stipriąsias savo puses

Taip pat labai svarbu atpažinti savo stipriąsias puses ir nepatingėti jas vystyti. Labai rekomenduoju pasidaryti mėgstamų veiklų sąrašą ir stengtis savo laisvalaikį investuoti į tas džiaugsmingas emocijas keliančias veiklas. Galbūt tai piešimas, galbūt pasivaikščiojimas ar sportas, galbūt tai yra būrelis, kurį lankote po pamokų? Būtent tos veiklos, kurios teikia didžiausią džiaugsmą ir malonumą.

Savo stipriųjų pusių auginimas yra pats tiesiausias kelias į savivertės auginimą, ir, žinoma, vidinių konfliktų mažinimą.

Įrankiai savivertei stiprinti: Komplimentų priėmimas

Labai kviečiu priimti komplimentus, nesiginti naudojant gražius žodžius, nes nuneigdami kito žmogaus pagyrimą mes ne tik nesutinkame su pozityviu žodžiu, kurį mums pasakė, bet taip pat sumenkiname komplimentą pasakiusio žmogaus autoritetą, sumenkiname jo žodžius. Siūlau patyrinėti priėmimą ir pasakymą ačiū. Galbūt iš pradžių tai bus nenuoširdu, bet galiausiai tai gali išaugti į tų žodžių priėmimą ir patikėjimą jais bei supratimą, kad visgi tie žodžiai yra tiesa apie mane.

Įrankiai savivertei stiprinti: Žinių plėtimas

Taip pat labai smagu yra auginti savo žinias, auginti savo domėjimąsi su tuo, kas intriguoja. Tikrai kviečiu tyrinėti, atrasti ir pasidomėti dalykais, kuriems dažniausiai pritrūksta laiko, bet yra tokie viliojantys. Pasidomėkime, stenkimės savo laiką investuoti į įdomias temas ir būtent taip auginkime savo savivertę.

Įrankiai savivertei stiprinti: Teigiamas emocijas suteikiantys žmonės

Ir galiausiai labai svarbu atsirinkti aplink save teigiamas emocijas suteikiančius žmones. Tai turi būti patikimi žmonės, kurie mus palaiko, kurie mūsų neverčia peržengti savo ribų ir nuolat jaustis tarsi kokiame negatyvių emocijų burbule.

Be to, labai rekomenduoju su šiais žmonėmis aktyviai leisti laisvalaikį, užsiimti fizine veikla, išeiti pasivaikščioti. Ypatingai gerai visa tai daryti gryname ore. Ir netgi tuomet, kai dangus apsiniaukęs, siūlau rasti erdvę ir vietą, kurioje smagu praleisti laiką kartu su draugais, su teigiamas emocijas teikiančiais žmonėmis ar šeima.

Kviečiu auginti savo gėlytes ir nepamiršti, kad didžiausia dovana yra priėmimas savęs tokio, koks esu.

Negebėjimo priimti savęs pasekmės

Neretai paauglystės audrų metu atsiskleidžia ne tik vidiniai konfliktai, bet ir su jais tikrai labai stipriai susiję išoriniai konfliktai. Susidurdami su sunkumu suprasti savo vidinį pasaulį ir spręsti vidinius konfliktus, paaugliai neretai tai atspindi ir savo santykiuose su šeimos nariais, draugais ir, žinoma, kitais asmenimis.

Vienas iš veiksnių lemiančių didesnį konfliktų skaičių ir sunkumą juos spręsti yra negebėjimas priimti savęs. Taigi, šis paauglystėje neretai atsiskleidžiantis žemesnės savivertės požymis yra iš tikrųjų susijęs su sudėtingesniais tarpasmeniniais konfliktais. Vis dėlto, kadangi konfliktai kyla išsiskyrus asmenų poreikiams, nuomonei ar įsitikinimams, o paaugliui gana sunku suprasti savuosius ir juos prioritetizuoti, tai tampa labai sunku suprasti ir objektyviai įvertinti ir kito žmogaus poreikius. Na, o užduotis juos dar ir suderinti tampa nebeįmanoma.

Visa tai dažniausiai pasibaigia ypatingai siautulingu konfliktu. Žinoma, paaugliui bręstant ir paauglystės eigoje praktikuojant savivertės auginimo praktikas, lengvėja ir išorinių konfliktų sprendimas. Tačiau gebėjimas susidoroti su nesklandumais santykiuose ir su aplinkiniais žmonėmis bei jų poreikiais gali būti tikrai gana sudėtingas procesas viso gyvenimo eigoje.

Konfliktų nauda ir vertė. 5 konfliktų sprendimo strategijos

Nors konfliktai tarp žmonių yra ypač nemalonūs, vis dėlto tai yra labai naudingas ir svarbus žmogaus raidos aspektas. Tiek pačiam asmens vidiniam augimui, tiek tarpusavio santykių tobulinimui, kadangi konflikto metu yra auginamos naujos idėjos, sprendžiamos pasikartojančios problemos ir tyrinėjami nauji sprendimai. Konfliktų metu yra iškomunikuojami poreikiai, o konflikto sprendimo paieškos netgi ugdo kūrybiškumą.

Vengimas

Paprastai, esant išoriniam konfliktui, pasirenkama viena iš penkių konflikto sprendimo strategijų. Pavyzdžiui, vengimas pasižymi pasitraukimu iš konflikto ir savo poreikių, nuomonės ar įsitikinimų neiškomunikavimu. Konflikto vengiama, kai pasitraukimas iš konflikto kelia mažiau diskomforto nei konflikto sprendimo paieškos arba asmuo tiesiog pasirenka prioritetizuoti ramybę, o ne savo poreikius.

Vis dėlto renkantis šią konfliktų sprendimo strategiją problema lieka neišspręsta ir išgyvenimai lieka nuslopinti, o jiems susikaupus po kurio laiko iš gali įvykti labai didelis sprogimas.

Konkuravimas

Tuo tarpu pasirinkus konkuravimo konflikto sprendimo strategiją, tikslas yra laimėjimas bet kokia kaina. Šiuo atveju manoma, kad laimėtojas konflikte gali būti tik vienas, o visiems kitiems tenka susidoroti ir susigyventi su visapusišku pralaimėjimu.

Ši strategija gali būti naudinga sporte, tačiau dažniausiai santykiuose su kitais žmonėmis ji yra neveiksminga, nes poreikiai lieka nesuderinti ir susikaupia labai daug neigiamų emocijų. Kito žmogaus nuomonė ir įsitikinimai yra visiškai sumenkinami, neišklausomi ir tai galiausiai gali išaugti į dar didesnes tarpasmeninių santykių problemas.

Prisitaikymas

Tuo tarpu prisitaikymas pasižymi pasidavimu kitos pusės poreikiams. Kitaip sakant, ši strategija gali būti gana veiksminga suprantant savo neteisumą, arba kuomet norėjimas išlaikyti geresnius santykius atrodo yra svarbesnis nei savo tiesos įrodymas, ar poreikių patenkinimas.

Vis dėlto, nors ir iškomunikuojame savo poreikius, jie lieka nepatenkinti. Ir galiausiai tai gali išaugti į dar didesnes problemas. Būtent šiuo aspektu prisitaikymo strategija skiriasi nuo kompromiso.

Kompromisas

Kompromisas pasižymi ne tik abipusiu atkaklumu ir savo poreikių iškomunikavimu, bet ir siekiu, kad šie poreikiai būtų suderinami. Taigi, abi arba visos pusės yra linkusios bendradarbiauti, todėl kompromiso rezultatas yra abiejų pusių dalinis pasitenkinimas. Galbūt man tenka atsisakyti dalies savo poreikių atsisakyti, arba nepatenkinti jų pilnai, tačiau abi pusės gauna dalį savo norų ir įrodo dalį to, ką norėjo įrodyti.

Bendradarbiavimas

Ir galiausiai veiksmingiausia ir labiausiai siektina konfliktų sprendimo strategija yra laikoma bendradarbiavimas. Bendradarbiauti pavyksta, kuomet visi konflikto dalyviai yra ir komandiški, ir linkę iškomunikuoti savo poreikius. Todėl dirbdami kartu jie geba pasiekti visapusiško abiejų arba visų pusių pasitenkinimo.

Rezultate lieka patenkinti visų pusių poreikiai, išklausytos visų nuomonės. Šiame rezultate visi gauna 100 procentų norėto rezultato. Ir būtent dėl to yra labai svarbu praktikuoti konfliktų sprendimo įgūdžius ir išmokti tą neigiamą energiją, kurią jaučiam konflikto metu, pakreipti bendradarbiavimo linkme.

Kiekvienas iš mūsų susiduriame su konfliktais, todėl tikriausiai esame jautę stiprias emocijas, pyktį, galbūt net beviltiškumą šios akistatos metu. Gali pasirodyti, kad labai sudėtinga siekti bendradarbiavimo, kai valdo visos tos emocijos, tačiau norint šį procesą palengvinti ir pasiekti geriausio rezultato konflikto akistatoje, svarbu pirmiausia atsitraukti. Norint sukontroliuoti ir suvaldyti savo emocijas, galima tiesiog palikti tą erdvę, ar, galbūt, atrasti savo būdus, kurie palengvina emocijų valdymą.

Pavyzdžiui, man asmeniškai padeda tvarkymasis, savo daiktų dėliojimas į vietas. Galbūt kam nors kitam tai gali būti kūrybinė veikla, ar pasivaikščiojimas. Tačiau prieš pradedant spręsti konfliktą ir užvaldžius emocijoms, pirmiausia labai svarbu atsitraukti ir leisti emocijoms nurimti. Vėliau svarbu pačiam sau išsigryninti ir įsivardinti, kokie yra mano poreikiai ir koks yra mano siekiamas rezultatas šio konflikto kontekste, ko aš norėčiau?

Derėtų tiksliai sau tai įvardinti, galbūt net užsirašyti, kad būtų randamas tikslus atsakymas ir aiškumas. Tik tuomet rekomenduojama grįžti į akistatą su konflikto opozicija ir stengtis į ją žiūrėti ne kaip į konkurentą ar priešą, bet kaip į komandos narį, su kuriuo bendromis jėgomis bus siekiama surasti sprendimą ir galbūt pasiekti kompromisą, ar, galbūt, bendradarbiavimą.

Verta pradėti nuo kito asmens poreikių išklausymo, nuomonės ar jausmų pasidomėjimo būtent šiais aspektais. Verta užduoti tikslinamuosius klausimus ir iš tikrųjų nuoširdžiai domėtis tuo, kaip žmogus jaučiasi, kokie yra jo poreikiai, kad būtų kuo objektyviau įvertinti kitos pusės nuomonė.

Ir, žinoma, tuomet verta pasidalinti savo poreikiais, savo jausmais ir galiausiai kartu patyrinėti, kaip šiuos poreikius galima suderinti. Kviečiu į konfliktus pažiūrėti kitaip, pakreipti savo požiūrį, pažiūrėti kūrybiškai, patyrinėti ir nepamiršti, kad konfliktai yra labai naudingi, jie padeda augti ne tik mums asmeniškai, bet ir mūsų santykiams.

Kviečiu nepamiršti, kad problema yra ne žmogus, ir į situaciją žiūrėti su pagarba, o į žmogų, kuris tuo metu atrodo mūsų opozicija, žvelgti kaip į komandos narį, nes problema yra ne žmogus, problema yra mūsų poreikių išsiskyrimas, o atviro pokalbio pagalba galime rasti būdą, kaip tą konfliktą išspręsti kartu.

Paauglystės iššūkiai. Seminaro metu sužinosite apie dažniausias paauglių problemas ir jų sprendimo būdus, mokymosi iššūkius, bendravimo sunkumus, santykius su tėvais, artimaisiais ir savimi, paauglių motyvaciją ir savimotyvaciją, ribas tarp kontrolės ir pasitikėjimo.

---

---

Žiūrėkite temos "Paauglių psichologas: Savivertė paauglystėje. Vidiniai ir išoriniai konfliktai bei kaip juos spręsti" pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale:

Skaitykite kitus straipsnius temoje: Paauglystė

#paauglių psichologas #vaikų ir paauglių psichologas #paaugliu psichologai #paaugliu psichoterapeutas vilniuje #paaugliu psichologai kaune #paaugliu psichologas kaunas #paaugliu psichologija #paaugliu psichologas vilnius #paaugliu psichologai klaipedoje #paaugliu psichiatras #paaugliu psichologai vilniuje atsiliepimai #vaiku psichologas kaune #vaiku psichologas kaune atsiliepimai #paaugliu psichologai klaipedoje