Asmenims norintiems susikurti gyvenimą, kurį verta ir prasminga gyventi. Kovojantiems su tarpasmeniniu chaosu, intensyviais emociniais svyravimais, impulsyvumu, tuštumos pojūčiu, beprasmybės ir bejėgiškumo jausmais ir suicidiniu elgesiu.
Mokymų metu pateiktos dialektine elgesio terapija* (DET) pagrįstos metodikos ir įsisavinti įgūdžiai gali padėti:
Jautriems ir emocingiems asmenims išmokti gyventi geriausiu būdu.
Efektyviai išgyventi ir suvaldyti įtemptą, grėsmę keliantį laikotarpį.
Suvaldyti krizines gyvenimo situacijas.
Suprasti ir reguliuoti emocijas.
Įveikti kentėjimą.
Išmokti paklausti, tai kas svarbu ir tinkamai pasakyti „Ne“.
Išmokti būti dabarties akimirkoje ir kt.
*Dialektinė elgesio terapija (ang. Dialectical Behavior Therapy) yra veiksminga žmonėms, kuriems sunku valdyti savo emocijas, stresą, turi problemų santykiuose ir patiria sunkumų dėl impulsyvaus savo elgesio. DET sujungia kognityvinę elgesio terapiją ir dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikas. Pagrindinis DET tikslas yra padėti žmogui susikurti gyvenimą, kurį verta ir prasminga gyventi. DET yra mokslu grįsta terapija sukurta dr. M. Linehan, Vašingtono universitete. DET skirta padėti žmonėms, kurie kovoja su tarpasmeniniu chaosu, intensyviais emociniais svyravimais, impulsyvumu, tuštumos pojūčiu, beprasmybės ir bejėgiškumo jausmais ir suicidiniu elgesiu.
Ką gausiu įsigyjęs mokymus?
4-ių valandų trukmės seminaro vaizdo įrašą
Seminaro metu pateiktas skaidres
Papildomą lektoriaus medžiagą, pateiktą jau po seminaro
Mokymų įrašai bus pasiekiami 12 mėn. laikotarpiu.
Peržiūrėję mokymus, galėsite užduoti klausimus, į kuriuos lektorius atsakys artimiausiu metu.
Prieigą prie bendruomenės grupės
Išklausyto seminaro pažymėjimą
Seminaro temos:
Kaip efektyviai valdyti stiprias emocijas ir stresą, remiantis DET?
Kokie praktiniai įrankiai gali būti naudojami dirbant su savimi arba siekiant padėti kitiems?
Keturi įgūdžių blokai išsamiai: emocijų valdymo, krizių valdymo, dėmesingo įsisąmoninimo ir tarpasmeninių santykių.
Praktinis darbas su kiekvieno iš keturių įgūdžių blokų baziniais įgūdžiais.
Psichologė – psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo (ang. mindfulness) trenerė, autobiografinio romano “Rytoj vėl patekės saulė” autorė. Teikia individualias psichologines konsultacijas ir veda palaikymo grupes. Specializacijos sritys: pagalba esant depresijai, savižudybių prevencija, emocijų valdymas, asmeninių krizių įveikimas, asmenybės augimas. Nuo 2019 m. veda ilgalaikes emocinės paramos grupes patiriantiems depresiją ir nerimą. Nuo 2017 m. veda mindfulness grupes, terapinio rašymo dirbtuves. Daugiau nei 15 metų turi lektoriaus darbo patirties. Rašo savo tinklalapį “Atspirties taškas”.
Julius Neverauskas yra medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas.
Jau daugiau kaip du dešimtmečiai dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Patyriminės hipnozės ir hipnoterapijos dienos ĮRAŠAS Kas iš tiesų yra hipnozė? Kaip veikia transo būsena? Kur baigiasi mitai ir prasideda mokslu grįstos žinios? Kviečiame į...
Lietuvos Kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos metinės (LKETA) konferencijos (vykusius 2025 m. sausio 24-25-26 d.) įrašas Renginį organizuoja Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacija (LKETA)...
ASMENINIŲ ŽMOGIŠKŲJŲ RESURSŲ VALDYMAS Fizinė sveikata ir psichologinė būklė, energija ir darbingumas, laikas, režimas ir disciplina, sprendimų priėmimas irproblemų sprendimas, perfekcionizmas Lektoriai: gydytojas psichoterapeutas dr....
Asmenybės įtaka poros suderinamumui ir santykiams Kaip asmenybės psichologijos žinios gali padėti renkantis gyvenimo partnerį? Kaip panaudoti asmenybės psichologijos žinias, didinant poros tarpusavio supratimą ir...
Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos (LĮGPA) metinė konferencija 2024 | Konferencijos įrašas Išsami programa: Kviečiame dalyvauti Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos (LĮGPA) metinėje konferencijoje 2024...
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Žmogaus instituto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Žmogaus instituto slapukų politika.
Funkcijų palaikymui
Visada aktyvus
Techninis saugojimas arba prieiga yra griežtai būtini siekiant teisėto tikslo, kad būtų galima naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai prašo abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti pranešimą elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninis saugojimas arba prieiga, kuri naudojama tik statistikos tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Reklamos įrankiai
Techninis saugojimas arba prieiga yra reikalingi siekiant sukurti naudotojų profilius, kad būtų galima siųsti reklamą arba sekti naudotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
Gedėjimo tyrimuose dažnai remiamės retrospektyviais vertinimais – prašome žmonių prisiminti, kaip jie jautėsi per pastarąsias savaites ar mėnesius. Tačiau tai ne visada leidžia pamatyti, kaip gedėjimas iš tiesų kinta kasdienybėje ir kaip jis susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, miego kokybe, buvimu namuose ar darbe, vienumoje ar su kitais žmonėmis. Šiame pristatyme bus aptariami tyrimai, leidžiantys pažvelgti į gedėjimo patirtis „čia ir dabar“ ir geriau suprasti jų ryšį su kasdieniais kontekstais.
Apie lektorę
Dr. Justina Pociūnaitė-Ott – netekčių psichologijos tyrėja, tirianti, kaip gedėjimas atsiskleidžia žmonių kasdienybėje ir kaip jis kinta laikui bėgant. Savo darbuose ji taiko momentinio stebėjimo metodiką, leidžiančią fiksuoti patirtis jų natūralioje aplinkoje ir taip sustiprinti praktinį darbą mokslinėmis įžvalgomis. Doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotę baigusi Vokietijoje ir Olandijoje, šiuo metu ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir siekia tęsti bei vystyti gedėjimo tyrimus Lietuvoje.
