Lektoriai: gydytojas-psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir sertifikuotas įsisąmoninimu grįstos psichologijos intervencijų mokytojas-instruktorius Andrius Sutkevičius.
Seminare bus nagrinėjamos ir pateikiamos šios temos:
Koks skausmas tampa lėtiniu ir kodėl lėtinį skausmą patiriantys žmonės taip stipriai kenčia?
Klasikiniai ir naujieji lėtinio skausmo gydymo ir pagalbos kenčiantiems žmonėms būdai.
Kaip kenčiantiems nuo lėtinio skausmo gali padėti šiuolaikinės psichoterapinės intervencijos ir kokios yra veiksmingiausios?
Mindfulness ir MBRS programos pradžia nuo pagalbos pacientams su lėtiniu skausmu.
Jon Kabat-Zinn patirtis iš MU skausmo klinikos.
Mindfulness kognityvinio modelio taikymas skausmo suvokimo keitimui.
Septynių mindfulness postulatų (vertybių) naudojimas tvarkantis su lėtiniu skausmu.
Mindfulness praktikų efektyvumo skausmo suvokimui tyrimai.
Mindfulness praktikos. Nuo ko pradėti? Kaip tęsti ir išlaikyti?
Seminaro lektoriai
Andrius Sutkevičius
Sociologas, budizmo tyrinėtojas.
dr. Julius Neverauskas
Gydytojas psichoterapeutas
Medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Ką gausiu įsigyjęs šiuos mokymus?
Seminaro vaizdo pamokas, kurių bendra trukmė 4 val.
Seminaro metu pateiktas skaidres.
Papildomą lektorių medžiagą, pateiktą jau po seminaro.
Mokymų įrašai bus pasiekiami 12 mėn. nuo įsigyjimo dienos.
Peržiūrėję mokymus, galėsite užduoti klausimus, į kuriuos lektorius atsakys artimiausiu metu.
Išklausyto seminaro pažymėjimą.
Prieigą prie bendruomenės Facebook grupės.
Seminare bus demonstruojamos pratybos: „Skausmo meditacija su atjauta” (20-30 min.) ir „Dėmesingi judesiai nugaros skausmo profilaktikai” (20-30 min.)
Julius Neverauskas yra medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas.
Jau daugiau kaip du dešimtmečiai dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Dr. Julius Neverauskas nuolat tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Patyriminės hipnozės ir hipnoterapijos dienos ĮRAŠAS Kas iš tiesų yra hipnozė? Kaip veikia transo būsena? Kur baigiasi mitai ir prasideda mokslu grįstos žinios? Kviečiame į...
Lietuvos Kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos metinės (LKETA) konferencijos (vykusius 2025 m. sausio 24-25-26 d.) įrašas Renginį organizuoja Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacija (LKETA)...
ASMENINIŲ ŽMOGIŠKŲJŲ RESURSŲ VALDYMAS Fizinė sveikata ir psichologinė būklė, energija ir darbingumas, laikas, režimas ir disciplina, sprendimų priėmimas irproblemų sprendimas, perfekcionizmas Lektoriai: gydytojas psichoterapeutas dr....
Asmenybės įtaka poros suderinamumui ir santykiams Kaip asmenybės psichologijos žinios gali padėti renkantis gyvenimo partnerį? Kaip panaudoti asmenybės psichologijos žinias, didinant poros tarpusavio supratimą ir...
Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos (LĮGPA) metinė konferencija 2024 | Konferencijos įrašas Išsami programa: Kviečiame dalyvauti Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos (LĮGPA) metinėje konferencijoje 2024...
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Žmogaus instituto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Žmogaus instituto slapukų politika.
Funkcijų palaikymui
Visada aktyvus
Techninis saugojimas arba prieiga yra griežtai būtini siekiant teisėto tikslo, kad būtų galima naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai prašo abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti pranešimą elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninis saugojimas arba prieiga, kuri naudojama tik statistikos tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Reklamos įrankiai
Techninis saugojimas arba prieiga yra reikalingi siekiant sukurti naudotojų profilius, kad būtų galima siųsti reklamą arba sekti naudotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
Gedėjimo tyrimuose dažnai remiamės retrospektyviais vertinimais – prašome žmonių prisiminti, kaip jie jautėsi per pastarąsias savaites ar mėnesius. Tačiau tai ne visada leidžia pamatyti, kaip gedėjimas iš tiesų kinta kasdienybėje ir kaip jis susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, miego kokybe, buvimu namuose ar darbe, vienumoje ar su kitais žmonėmis. Šiame pristatyme bus aptariami tyrimai, leidžiantys pažvelgti į gedėjimo patirtis „čia ir dabar“ ir geriau suprasti jų ryšį su kasdieniais kontekstais.
Apie lektorę
Dr. Justina Pociūnaitė-Ott – netekčių psichologijos tyrėja, tirianti, kaip gedėjimas atsiskleidžia žmonių kasdienybėje ir kaip jis kinta laikui bėgant. Savo darbuose ji taiko momentinio stebėjimo metodiką, leidžiančią fiksuoti patirtis jų natūralioje aplinkoje ir taip sustiprinti praktinį darbą mokslinėmis įžvalgomis. Doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotę baigusi Vokietijoje ir Olandijoje, šiuo metu ji dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir siekia tęsti bei vystyti gedėjimo tyrimus Lietuvoje.