Back
Rodomi 121-132 straipsnių iš esamų 180
depresijos mitai
Žmogaus institutas

Depresijos mitai. Kodėl vengiama kreiptis į specialistus?

Ar pažįstate sergančių depresija? Tikriausiai taip, nes apie 15 procentų žmonių kuriame nors savo gyvenimo etape suserga šia klastinga liga. Jei nepažįstate, vadinasi, kažkas iš jūsų aplinkos slepia faktą, kad gydosi nuo depresijos arba vengia kreiptis į specialistus. Šias baimes lemia gajūs depresijos mitai ir šios ligos gydymą. Depresija – ne liga, tu ją išsigalvojai. Depresija yra liga kaip ir visos kitos ligos. Tai smegenų liga, kurios metu vyksta biologiniai pakitimai smegenyse (ypač smegenų neuromediatorių pakitimai). Jų atsiradimą gali paskatinti genetiniai ypatumai, persirgtos ligos, psichiką traumuojantys įvykiai, vaikystės traumos, mobingas darbe, kai kurie medikamentai ir daugybė kitų faktorių. Tu paprasčiausiai …

Daugiau
depresija
Adomas Bieliauskas

Kaip padėti depresija sergančiam artimajam?

Depresija – tai pats dažniausias psichikos sutrikimas. Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgta nuotaika, jėgų trūkumu, interesų ir malonumo pajautimo praradimu bei įvairiais kitais simptomais (1). Kiekvienais metais depresija suserga 4,4 proc.(2)-7,1 proc. (3) žmonių. Depresija stipriai apsunkina žmogaus gyvenimą, sutrikdo kasdienį funkcionavimą, sukelia nedarbingumą ir didina mirtingumą (4). Depresija apsunkina ne tik sergančiųjų, bet ir jų artimųjų gyvenimus. Būtent artimiesiems dažnai kyla klausimai – kaip padėti depresija sergančiam artimajam? 6 depresijos požymiai Pirmiausia – tam, kad būtų galima padėti, reikia atpažinti depresiją. Depresija gali pasireikšti labai įvairias simptomais. Galite įtarti depresiją, jeigu žmogus: (5) Kartais žmonės, kurie turi …

Daugiau
Nemiga
Žmogaus institutas

Nemiga: simptomas ar liga? Kaip padėti sau?

Nemiga, jos statistika kelia nerimą – daugiau nei pusę suaugusiųjų prisipažįsta, jog jiems trūksta miego, jog norėtų miegoti ilgiau, nesikelti naktimis, jog dieną jaučiasi apsnūdę, išsiblaškę ir neiišsimiegoję ir jiems sunku susikaupti. Tarptautiniai nemigos skaičiai, kaip pasiskirto nemigos ir miego sutrikimai pagal amžiaus grupes: Skaitykite kitus straipsnius temoje: Sveikata Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras

Daugiau
nerimo sutrikimai
Agnė Žvikaitė

Nerimo sutrikimai ir fobijos. Virtualios realybės galimybės gydant

Daugybė žmonių jaučia baimę, kuri juos stipriai apriboja gyvenime, ir nežino, kad yra efektyvių, inovatyvių galimybių toms baimėms įveikti. Baimė – natūrali ir reikalinga reakcija, kuri padeda išgyventi pavojingose situacijose. Jeigu atsistotume ant aukšto pastato stogo krašto, daugumai kiltų nerimas ar baimė – imtų stipriau plakti širdis, pradėtume intensyviau kvėpuoti, galbūt išpiltų prakaitas, įsitemptų raumenys. Tai yra natūrali organizmo reakcija, kuri leidžia mums suprasti, kad situacija yra pavojinga ir skatina mus atsitraukti nuo krašto. Taigi, bijoti yra natūralu ir reikalinga. Tačiau baimė kartais pradeda trukdyti kasdieniam funkcionavimui ir tai tampa fobija. Jeigu asmuo tam tikrose situacijose patiria itin stiprią, nevaldomą …

Daugiau
fobija
Žmogaus institutas

Kas yra fobija?

Kas yra fobija? | Nuo senų laikų baimė ir nerimas padėjo išlikti žmonijai. Žmonės bijojo ir vengė vietų ar situacijų, kuriose patyrė pavojų savo gyvybei, nes būtent dėl to, dėl baimių ir vengimo, sėkmingiausiems ir pavyko išgyventi. Mes esame tų žmonių, kurie išgyveno savo baimių dėka, palikuonys, ir paveldėjome šias emocijas, kurios yra giliai įsirašiusios mūsų genomuose. Ir šiais laikais baimė, kaip emocija, taip pat mums padeda išlikti ar išgyventi, tačiau kartais mes bijome to, kas iš tiesų nesukelia realaus pavojaus mūsų gyvybei. Būtent taip trumpai galima apibrėžti tai, kas ir yra fobija: neracionali baimė objektų, vietų ar situacijų, kurios …

Daugiau
Aktyvumas ir judejimas
Žmogaus institutas

Aktyvumas ir judėjimas. Dėmesį skirkime balandžio mėn.

Aktyvumas ir judėjimas. Dėmesį skirkime balandžio mėn. Kūnas – tai vieninteliai mūsų namai, kuriuose gyvena mūsų protas, siela. Kūnas – tai instrumentas, “mašina”, kuri gali padėti jaustis geriau ir nuo kurios būsenos gali keistis ir emocijos bei mintys. Ir tam nebūtina bėgti maratoną ar vaikščioti dešimtys kilometrų, užtenka ir paprastų aktyvesnių veiklų, jas įsisąmoninant. PARSISIŲSTI FAILĄ Kalendorių kiekvieną mėnesį rengia “Action for Happiness” (UK) iniciatyva, “Laimės kalendoriaus” oficialūs atstovai ir ambasadoriai Lietuvoje “Laimės mokykla” ir “Žmogaus psichologijos institutas”. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Laimės kalendorius

Daugiau
psichologine itampa
Žmogaus institutas

Psichologinė įtampa, nuovargis ir perdegimas

Psichologinė įtampa, nuovargis ir perdegimas: kaip suprasti šias savijautos apraiškas? Autorė: Rūta Mazilauskaitė Psichologinė įtampa ir stresas Ar jau pasitikrinote, kiek įkrauta telefono baterija? Tai darote dabar? O vakar? Ar pasitikrinsite rytoj? Tikėtina, kad tikrai taip. Juk nesinori praleisti svarbaus skambučio, ar negalėti susisiekti su šeimos nariais, draugais. Rūpinamės savo mobiliaisiais įrenginiais, tačiau ar kasdien pakankamai įsivertiname asmeninį sveikatos, energijos lygį? Psichikos sveikata apima platų emocijų, minčių ir elgesio spektrą. Pasižymėdami gera psichikos sveikata ir psichologiniu atsparumu, žmonės geriau toleruoja stresą, prisitaiko prie pokyčių, džiaugiasi santykiais ir pasiekimais darbe taip skirtingose gyvenimo srityse pilnavertiškai atlikdami savo socialinius vaidmenis. Kita vertus, …

Daugiau
kaip neperdegti
Žmogaus institutas

Emocinis nuovargis – kaip neperdegti ir pasirūpinti savimi?

Kaip suprasti savo emocinį nuovargį? Kaip neperdegti ir pasirūpinti savimi? Kaip susiformuoja emocinio nuovargio būsena? Kada tai kelia sunkumus? Ir kodėl poilsis nevisada padeda? Kaip atpažinti pirmuosius emocinio nuovargio simptomus? Kokie geriausi būdai padėti sau? Kas yra psichologinis ir profesinis perdegimas? Kaip jį atpažinti, kokie jo simptomai ir eiga? Kaip padėti sau “neįkristi” arba greičiau išeiti iš tokios būsenos? Apie visa tai – vaizdo įrašas iš tiesioginės “Žmogaus psichologijos instituto” transliacijos su lektoriais: dr. Juliumi Neverausku ir Janina Sabaite Melnikoviene  Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras  

Daugiau
Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje
Žmogaus institutas

Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai?

Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai? Tiesioginės FB transliacijos su psichoterapeutais Giedre Žalyte ir Juliumi Neverausku įrašas. Kas yra atjauta ir atjauta sau? Kuo skiriasi nuo užuojautos, gailesčio ar savigailos? Kaip susiję atjauta, savivertė ir pasitikėjimas savimi? Kaip atjauta ir atjauta sau gali padėti įvairiais gyvenimo atvejais, tame tarpe labai sunkiais? Kaip atjauta gali padėti psichoterapinio augimo kelyje? Kaip ugdyti ir praktikuoti atjautą sau ir kitiems, net kai tai būna sunku? Kodėl kartais bijome jausti atjautą sau ar kitiems? Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras  

Daugiau
vaizduotes meditacija
Giedrė Žalytė

Vaizduotės meditacija apie saugios vietos susikūrimą

Psichologės – psichoterapeutės Giedrės Žalytės vedama saugios vietos – vaizduotės meditacija, kuri gali padėti jaučiant stresą, nerimą, įtampą, po trauminių sutrikimų, taip pat praktikuojant atjautą. Mūsų smegenys moka labai greitai sukurti grėsmės būseną, tačiau kartais sunkiau sukuria ir išlaiko saugumo būseną, net jeigu esame saugioje aplinkoje ir jokie realūs pavojai negresia. Ši praktika gali padėti lavinti būtent saugumo jausmą, kuris gali tapti pagrindu įvairiems kitiems svarbiems dalykams – savivertės stiprinimui, geresnių santykių kūrimui ir atjautai sau bei kitiems. Mūsų vaizduotė – tarsi paukštis ir galime jam leisti laisvai skristi. Skaitykite kitus straipsnius temoje: Dvasingumas Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras …

Daugiau
Pavasario kalendorius
Žmogaus institutas

Pavasario kalendorius: Metų laiką pradėkime su dėmesingumu

Pavasario kalendorius: Kaip pasitikti pavasarį patiriant daugiau ramybės ir vidinio džiaugsmo? Įsisąmonintas dėmesingumas, dar vadinama atida, stiprina susijungimą su “čia ir dabar”, ir kviečia tyrinėti realybę. T.y. priimti esamą kasdienos realybę tokią, kokia ji yra duotuoju momentu. Tyrinėjant savo sensorius pojūčius ir kitus gyvenimo komponentus: mintis, emocijas, impulsus veikti, elgesį ir laiką. Taip pat stiprinti tas gyvenimo sritis, kurios mums svarbios ir vertingos: santykiai, savirealizacija, poilsis, buvimas su savimi… PARSISIŲSTI PDF FAILĄ: Laimes kalendorius-kovas Priimkime realybę be vertinimo ir kritikos, įsisąmonindami visas sudėtines dalis, visus subtilius niuansus. Šį kalendorių Lietuvoje padeda išversti ir geranoriškai bei neatlygintinai dalinasi “Action for happiness”. …

Daugiau
asmeninis augimas
Dr. Julius Neverauskas

Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis

Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis | Kaip geriausiai pasirūpinti savimi bei nuolat tobulėti, siekti savo tikslų su atjauta sau – apie tai vaizdo įraše kalba dr. Julius Neverauskas, Lietuvos kognityvinės elgesio terapijos ir Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijų prezidentas. Šis vaizdo įrašas – iš Dr. Juliaus Neverausko ketvirtadienio pokalbių „Apie šiuolaikinę psichoterapiją“ tiesioginės 2020 m. gegužės 21 d. transliacijos „Asmeninis augimas ir pasirūpinimas savimi remiantis atjauta grįstos psichoterapijos galimybėmis.” Atjauta grįstos metodikos šiuo metu vis dažniau naudojamos šiuolaikinėje psichoterapijoje ir praplečia kognityvinės elgesio terapijos ir kitų moksliniais tyrimais įrodytų metodikų galimybes. Šis įrašas pirmiausiai skirtas …

Daugiau