Vaikų ir paauglių psichologija. Kaip ugdyti psichologinį atsparumą?
Vaikų ir paauglių psichologija | Psichologė - psichoterapeutė Asta Jakonienė pateikia 8 svarbiausius aspektus, į kuriuos svarbu atsižvelgti ugdant vaikų psichologinį atsparumą.
Straipsnio temos:
Vaikų ir paauglių psichologiją. Į ką atkreipti dėmesį ugdant?
- Kad vaikai ar paaugliai būtų stiprūs, jiems reikia besąlyginės meilės, saugumo ir artimo ryšio bent su vienu suaugusiuoju.
- Kartais, geriausias dalykas, kurį galime padaryti, norėdami padėti jaunam žmogui išmokti – leisti išklysti iš kelio.
- Vaikai ir paaugliai gyvena daugiau ar mažiau teisindami tėvų lūkesčius. Todėl geriau turėti aukštesnius lūkesčius savo vaikams, nei žemesnius.
- Įdėmiai klausytis savo vaikų yra daug svarbiau už tai, ką bet kokie mūsų žodžiai gali jiems duoti. Tai galioja tiek kasdienėms, tiek krizinėms situacijoms.
- Niekas, ką mes sakome nėra taip svarbu, kaip tai, ką mes darome.
- Vaikai ar paaugliai gali žengti žingsnį tik tada, kai tiki, kad gali. Tokį tikėjimą jie įgyja tada, kai turi rimtų priežasčių tikėti savo kompetencijomis.
- Vaikai ir paaugliai stiprina savo gebėjimą įveikti iššūkius tada, kai žino, kad gali kontroliuoti tai, kas vyksta.
- Jaunuoliai, kurie turi platų pozityvių įveikos strategijų spektrą, yra kur kas geriau pasiruošę įveikti stresą ir yra žymiai mažiau linkę išbandyti rizikingą elgesį. Plėskime jų įrankių bagažą.
Kas yra psichologinis atsparumas?
Atsparumas paprastai apibrėžiamas kaip gebėjimas atsigauti po nesėkmių, bei atsilaikyti prieš sunkumus. Šiuo atžvilgiu, atsparumas panašus į plūduriavimą. Kai mes plaukiame ir mus kažkas stumia po vandeniu, mūsų kūnai instinktyviai kyla atgal į paviršių. Būtent to mes ir norime, kad mūsų vaikai galėtų tai padaryti: kai kas nors juos nardina – jie vėl ir vėl iškyla į paviršių.
Atsparumas labai stipriai siejasi su mūsų mąstysena. Atsparūs žmonės iššūkius vertina kaip galimybes. Jie neieško problemų, tačiau supranta, kad susidūrę su jomis, vėliau bus stipresni. Užuot leidę laiką nuolat galvodami apie savo trūkumus, grėsmes bei galimas nesėkmes ateityje, jie ieško sprendimų esamai situacijai.
Natūralus atsparumas
Visi vaikai gimsta su natūraliu atsparumu. Jei pastebėtumėme grupinę vaikų plaukimo pamoką, pamatytumėme, kad vaikai turi skirtingą natūralaus plūduriavimo lygį. Kai kurie vaikai plaukia ypač lengvai, kitiems prireikia daugiau laiko bei pastangų, tačiau, aišku viena: visi vaikai gali išmokti plaukti. Kalbant apie atsparumą, galime pastebėti panašius dalykus. Vieni vaikai yra natūraliai apdovanoti gebėjimu greitai atsigauti po sukrėtimų, o kitiems reikia papildomos paramos bei rūpesčio. Bet svarbiausia yra tai, kad visi žmonės gali tapti atsparesni.
Vaikų ir paauglių psichologija: Pasirūpinkime erdve klaidoms
Daugelis žmonių žino, koks alinantis gali būti stresas. Šeimos yra nuolatiniame skubėjime. Vaikai dažnai yra apkraunami akademine ir popamokine veikla. Draugai skatina juos užsiimti rizikingu elgesiu. Tėvai ir mokytojai nuolatos spaudžia gauti geresnius pažymius. Treneriai reikalauja geresnių rezultatų. Žiniasklaida, socialiniai tinklai nuolat bomborduoja, kad jie nėra pakankamai liekni, pakankamai kieti ar pakankamai patrauklūs.
Šiame nuolatinio spaudimo pasaulyje, vaikai ir paaugliai turi gebėti atsispirti į savo stiprybes, išsiugdyti savikontrolės įgūdžius bei išmokti atsigauti po gyvenimo iššūkių ir būti pasiruošę ateities sunkumams. To jie negali padaryti vieni. Todėl šitoj vietoj tėvai gali imtis lyderių vaidmens ir padėti vaikams auginti atsparumą. Daugybė tyrimų rodo, kad vaikų gebėjimui klestėti daug įtakos turi juos supanti suaugusiųjų aplinka.
Jei suaugusieji imsis spręsti už vaikus visas iškylančias dilemas, per daug juos saugos ir globos, bei darys kasdienius dalykus už juos – vaikai gaus žinutę, kad yra nepajėgūs padaryti patys, kad jie per maži, per silpni ir nekompetetingi. Tai tas pats, lys sakytumėm jiems – „Netikiu, kad tau pavyks“, „Tu nesugebėsi“. Ir tada vargu, ar išaugs pasitikinti savimi, kompetetinga asmenybė. Todėl tėvų uždavinys – suteikti vaikams šiek tiek erdvės klysti. Turime leisti jiems kristi nuo dviračio ir nusibrozdinti kelius, kad išmoktų stabiliai važiuoti pirmyn net ir akmenuotu ir duobėtu keliu.
Įsigykite išsamius Astos Jakonienės ir dr. Juliaus Neverausko mokymus: "Psichologiškai atsparus vaikas ir paauglys". Mokymuose plačiai atsakoma į klausimus: Kaip užauginti psichologiškai atsparų, gebantį susitvarkyti su kylančiais iššūkiais, priimantį pamatuotus ir atsakingus sprendimus, pasitikintį savimi ir tvirtabūdišką jauną žmogų?
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Paauglystė
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
