Gyvenimas su priklausomu žmogumi. Kopriklausomybė

Gyvenimas su alkoholiku - nuo alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų priklausomu žmogumi, ar turinčiu bet kokią kitą priklausomybę nuo maisto, nuo kompiuterinių žaidimų ir pan. Temą pristato dailės terapeutė Dalia Jakubonė, Lietuvos Dailės terapeutų asociacijos ir Lietuvos meno terapijos asociacijos narė.  

Kopriklausomybė arba netiesioginė priklausomybė

Šiandien aš noriu pakalbėti ne tik apie žmones, kurie gyvena kartu, arba artimai draugauja su asmenimis, kurie yra priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų, bet taip pat turėsiu omenyje ir žmones, kurie gyvena su priklausomais nuo maisto, kompiuterinių žaidimų, ar turinčių bet kokią kitą priklausomybę šeimos nariais.

Mokslinėje literatūroje kopriklausomybė arba Lietuvoje dažniau vadinama netiesioginė priklausomybė apibūdinama labai įvairiai. Iki šiol nėra vieno vienintelio apibrėžimo. Autoriai naudoja tokius įvairius ir skirtingus apibūdinimus kaip būsena, būklė, liga, tiesiog elgesys, ar liguisti santykiai.

Kai kurie psichikos sveikatos ekspertai mano, kad kopriklausomybė priskirtina asmenybės sutrikimų grupei ar yra labai artima priklausomybei nuo meilės ir yra jos sinonimas.

Ką reiškia ir kuo pasižymi gyvenimas su priklausomu žmogumi?

Bet kokiu atveju tai reiškia disfunkcinius santykius, kuriuose vienas žmogus palaiko kito žmogus skausmingą būseną. Kopriklausomybėje ilgainiui atsirandantys liguisti santykiai tarp priklausomybę turinčio asmens ir jo artimųjų, kai kartu gyvenantys asmenys prisima atsakomybę už sergančiojo priklausomo asmens vartojimą.

Kopriklausomybė arba netiesioginė priklausomybė tai savo individualybės, savosios asmenybės praradimas. Ji pasižymi atviros jausmų raiškos bei veiksmų autonomijos stoka. Savo asmeninę vertę kopriklausomas žmogus suvokia per santykių su priklausomu asmeniu prismę.

Pagal Kanadoje gimusio psichiatro Eric Berne transakcinę analizę šeimose, kuriose gyvena priklausomas žmogus, kopriklausomas asmuo dažnai įšoka ir pereina į gelbėtojo, aukos bei persekiotojo vaidmenį. Jie įtraukia vienas kitą į psichologinius spąstus, traumuoja ir emociškai išnaudoja vienas kitą.

Tokie santykiai šeimos narius veikia destruktyviai ir turi du pagrindinius požymius – paslėptus motyvus ir naudą. Iš šių rolių (vaidmenų) išeiti yra labai sunku.

Savipagalbos grupių svarba ir nauda

Mokslininkai nustatė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp savipagalbos grupes lankančių ir nelankančių asmenų, jų psichologinės savijautos rodiklių. Kalbant detaliau pastebėti esminiai rodiklių skirtumai, kai šias grupes lanko abu sutuoktiniai ir, kai savipagalbos grupę lanko, tarkime, tik vienas iš jų, pavyzdžiui, žmona.

Gyvenimas su alkoholiku ar kitas priklausomybes turinčiu žmogumi: Pokyčiai ir pasekmės

Pokyčiai šeimoje. Probleminis medžiagų vartojimas paliečia visas šeimos struktūras. Šeimas gali lydėti įvairiausios problemos. Išsekę, pervargę šeimos nariai, chaotiškas gyvenimas, kartai skyrybos, nutrūkę santykiai su vaikais.

Šeimų nariai bando prisitaikyti, bando suprasti šitą priklausomą žmogų, bando prisiderinti, tuo pačiu tikisi pokyčių. Visgi paraleliai vyksta kartu ir prisitaikymas. Atsiranda dar vienas nematomos šeimos fenomenas, kada viską pradedama slėpti, stengiamasi neprasitarti, kaip yra iš tikrųjų.

Individualumo praradimas. Esant kopriklausomybei įvyksta asmenybės pokyčiai intelektinėje, emocinėje ir asmenybės srityse. Kopriklausomas asmuo pasinėręs į kito žmogaus elgesio valdymą visiškai nesirūpina savo paties gyvenimiškai svarbių poreikių tenkinimu.

Kiti socialiniai pokyčiai. Mokslininkai kopriklausomybę dar apibūdina kaip skausmingą priklausomybę nuo savo kompulsyvaus elgesio ir kitų pritarimo siekimo. Kaip elgesio modelį, bandant surasti saugumą, savivertę ir tapatybę. Turint santykius su priklausomu žmogumi, žala gali apimti ir fizinius simptomus, psichikos problemas, finansinius sunkumus, teisinius rūpesčius.

Psichosomatinių ligų rizika. Negana to, kopriklausomas žmogus dažnai serga psichosomatinėmis ligomis. Kai psichika susiduria su pernelyg stipriais ir jai nepakeliamais išgyvenimais, ji permeta juos į kūną.

Kopriklausomi asmenys į sveikatos sistemą kreipiasi turėdami su stresu ir depresija susijusius simptomus, kurie užmaskuoja pagrindinę problemą. Ir gydymas gali būti tik simptominis, nesprendžiant esminės bėdos.

Neurotiškumas. Taip pat moksliniai tyrimai nustatė, kad yra stiprus tiesioginis ryšys tarp kopriklausomų žmonių ir jų neurotiškumo. Gyvenančios su priklausomais asmenimis ir kenčiančios nuo patiriamo streso moterys būna labiau neurotiškos, mažiau bendraujančios, labiau nuolaidžiaujančios savo vyrui, labiau nuolankios, uždaros ir nepatenkintos.

Jeigu vyras savo būseną, savo nesantaiką šeimoje, kažkokias nesėkmes darbe palengvina išgėręs, tai moteris visas šitas situacijas išgyvena be anestezijos, blaivia galva, ženkliai skausmingiau.

Dailės terapija kopriklausomoms moterims

Noriu pasidalinti savo kaip dailės terapeutės patirtimi, atliekant tyrimą su kopriklausomomis moterimis. Jų įdomiais, netikėtais piešinių aspektais. Darbas vyko grupėse. Pirmas pastebėtas svarbus ypatumas yra tai, kad moteris nenupiešia savęs darbe, darbo aplinkoje, nors jos ten turėtų būti pagal užduotą temą.

Jos teisinasi sakydamos, kad "…man neužteko laiko, manęs čia nėra." Arba, "Ne, aš čia negaliu būti, manęs niekur nėra." Jai netgi sunku įsivaizduoti, kaip ji galėtų atsistoti ir įeiti į šį gyvenimą. Viena klientė situaciją pakomentavo tokiais žodžiais: "Tarytum, aš negyvenau savo gyvenimo, o stebėjau jį iš šono."

Kopriklausomybei būdingi asmenybės nebrandos, infantilumo bruožai. Dažnai moteris save nupiešia kaip mažą mergaitę, nors kalba eina apie šią dieną, apie tai, kaip ji dabar gyvena ir jaučiasi.

Be abejo, tai daug gilesnė tema: Iš kokių mes šeimų ateiname ir kodėl gyvename su priklausomais žmonėmis?

Ką atskleidžia kopriklausomų žmonių piešiniai ir kūryba?

Dar vienas įdomus kopiklausomų žmonių piešinių aspektas, tai jų vaizduojamas gyvenimas nerealiame, fantastiškame pasaulyje. Tai būna arba kažkokie nuostabūs praeities prisiminimai, arba kažkas nerealaus ateityje, bet tiktai ne taip, kaip yra dabar. Kad tik nepasižiūrėti į šitą realybę, kokia ji yra dabar iš tikrųjų.

Baimė susitikti su tiesa. Nerimas ir grėsmė, tai pats svarbiausias šitų piešinių motyvas. Grėsmę šios moterys jausdavo netgi tada, kai jokios realios grėsmės neegzistavo.

Kai vyksta darbas grupėje, jis vyksta ramiai, nuosekliai.

Ką daryti? Kaip išeiti iš tos skausmingos būsenos?

Kantriai treniruotis. Tarytum atsukinėti žvilgsnį nuo to priklausomo asmens į save. Kai tik kyla impulsas rūpintis priklausomu žmogumi, priklausomu asmeniu ir kitais šeimos nariais, bent kelioms akimirkoms susistabdyti ir savęs paklausti, o ko gi norėčiau aš pats?

Ko reikia būtent man? Kokie yra mano poreikiai šią akimirką? Kaip aš sau galėčiau padėti?

Kitas momentas – ieškoti profesionalios pagalbos. Jeigu nepadeda kalbėjimų, pasidalinimų, palaikymų grupės, kur jūs kalbate ir kalbate, pristatote savo istoriją, dažnai repetuotą pasakojimą, išmoktą 12 žingsnių grupėse, paieškokite kitų terapijos formų. Jų yra įvairių įvairiausių.

Raskite sau tinkamą, kad išeitumėte iš šito užburto rato. Kitos terapijos formos padės pasižiūrėti į problemą kitu kampu, iš kitų perspektyvų.

Linkiu atgauti kūną, atrasti save savo gyvenimo piešiniuose, pristatyti save, atstovauti, užmegzti ryšį su savimi, suvokti savo jausmus, įvardinti juos. Savęs suvokimas reiškia gebėjimą tapti savo dėmesio objektu.

Mokslininkų grupė nustatė, kad žmonės, turintys daug subjektyvios tikrosios savimonės, kalba apie didesnį, kasdieninį pasitenkinimą savo gyvenimu ir yra labiau apsaugoti nuo ilgalaikio neigiamo poveikio nuo streso.

Didžiausios sėkmės jums nuostabiame atradimų kelyje.

Skaitykite kitus straipsnius temoje: Priklausomybės

Žiūrėkite temos pristatymą Žmogaus instituto Youtube kanale: