Kaip suprasti ir atpažinti itin jautrius asmenis?

Itin jautrus asmuo | Ar jus vargina triukšmingos patalpos, ryškios šviesos ir kvapai? Ar jūs stipriai išsigąstate sulojus šuniui, pralekiančioms sirenoms ar fejerverkai? Ar jūs puikiai jaučiate kitų žmonių emocijas ir nuotaikas? Gal jus labai įtraukia menas? Ar apsiašarojate žiūrėdami liūdną filmą? Gal netoleruojate kavos? Ar jūs labai išvargstate, kai vienu metu turite daug atsakomybių? Gal pastebite subtilius dalykus?

---

Kas yra itin jautrus asmuo?

Tai yra keletas situacijų ar savybių, būdingų itin jautriems asmenims (IJA). Jeigu į daugumą klausimų atsakėte teigiamai, labai tikėtina, kad jūs esate tarp 20 procentų žmonių, esančių IJA.

Žmonės turi įvairių įsitikinimų apie jautrumą. Vieni šią savybę vertina kaip prakeiksmą ar trukdį siekiant tikslų, kiti - kaip silpnybę, treti - kaip galimybę patirti subtiliausius gyvenimo potyrius, kurie daugumai pro akis praslysta nepastebėti.

Taigi, kas yra itin jautrus asmuo (IJA)? Kaip tokiu tampama? Ar tai sutrikimas? Kaip atrodo gyvenimas, kai esi IJA? Tokius ir panašius klausimus aptarsiu šiame straipsnyje.

• Itin jautrūs asmenys (IJA) pasižymi įvairiapusiu organizmo jautrumu, kuris yra įgimtas (genetiškai paveldėtas). Yra specifinių genų, kurie yra siejami su itin dideliu jautrumu. IJA nervų sistema yra žymiai jautresnė įvairiems dirgikliams: šviesai, garsui, skausmui, prisilietimui ir pan., lyginant su kitais žmonėmis.
• Egzistuoja įvairių būdų paaiškinti išskirtinį jautrumą. Viena teorija susijusi su žemesniu dirginimo slenksčiu.  IJA užtenka gerokai silpnesnio dirgiklio pojūčiui užfiksuoti, o ne tokiems jautriems žmonėms tokį pat atsaką sukelia žymiai stipresnis stimulas. IJA per dieną fiksuoja ir jaučia labai daug įvairaus stiprumo stimulų, o ši pastovi stimuliacija labai išvargina organizmą.
• Kita teorija aiškina, jog IJA turi stipresnį ir jautresnį atsaką į įvairius dirgiklius (kofeiną, garsą, skausmą ir kt.) bei centrinės nervų sistemos polinkį giliau ir detaliau perdirbti įvairių išorinių ir vidinių dirgiklių siunčiamą informaciją.

Labai svarbu pabrėžti, kad tai nėra liga ar sutrikimas, o visiškai normalus įgimtas asmenybės bruožas ar savybė. Tyrimų duomenimis, apie 20 procentų žmonių yra IJA, 30 procentų yra vidutiniškai jautrūs, o likę 50 procentų - nejautrūs arba visiškai nejautrūs.

Jautrus žmogus: esminiai ypatumai

Apžvelkime esminius IJA bruožus:

1. Lyginant su kitais, IJA pasižymi išsamesniu, detalesniu informacijos apdirbimu bei mąstymo procesų intensyvumu. Tai gali būti įvairūs vaizdiniai, garsiniai, emociniai dirgikliai, užduotys, situacijos ar kitos aplinkybės, kuriose atsiduria IJA. Šis ypatumas įrodytas smegenų specifinių dalių aktyvumo tyrimais.
2. Pastebėta, jog IJA yra linkę emociškai intensyviau reaguoti į įvairius išgyvenimus. Dėl suaktyvėjusių veidrodinių neuronų jie taip pat yra labiau empatiški. Empatija – gebėjimas jausti tai, ką jaučia kitas žmogus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra liūdnas ir jo veido išraiška liūdna, labai tikėtina, kad IJA bendraudamas su tokiu žmogumi irgi jausis liūdnas.
3. IJA turi dovaną pastebėti subtilias detales, į kurias dauguma neatkreipia dėmesio. Pavyzdžiui, neverbalinės žinutės, staigiai pasikeitusios aplinkinių nuotaikos, grožis paprastuose dalykuose, galimybė pasinerti giliau į meną, muziką, dėmesingiau įsisąmoninti savo kūno pojūčius, emocijas, mintis.
4. Nuodugnus informacijos apdorojimas, didesnis kiekis patiriamų stimulų ir nuolat išreikšta empatija neišvengiamai veda į nuovargį, išsekimą, susijaudinimą ir patiriamą diskomfortą. Ypač jeigu toje aplinkoje yra labai daug stiprių dirgiklių, besitęsiančių ilgą laiką (įsivaizduokite prekybos centrą šventiniu laikotarpiu).

Dėl suaktyvėjusių veidrodinių neuronų jie taip pat yra labiau empatiški. Empatija – gebėjimas jausti tai, ką jaučia kitas žmogus.

Labai jautrus asmuo: kilmė ir priežastys

Turint omenyje, kad ne tik žmonės gali turėti šią savybę, bet ir daugelis gyvūnų, gali kilti klausimas, kodėl šis bruožas egzistuoja gamtoje? Kokia iš to nauda?

Iš evoliucijos teorijos žinome, jog per šimtus ir tūkstančius palikuonių kartų dažniausiai išlieka tokie bruožai, savybės, struktūriniai ir funkciniai ypatumai, kurie užtikrina geriausią, saugiausią ir efektyviausią būdą išgyventi ir susilaukti palikuonių. Jeigu mūsų visuomenėje yra apie 20 procentų IJA, o labai didelis jautrumas taip pat egzistuoja ir kitose gyvūnų rūšyse, galime daryti išvadą, kad ši savybė kažkuo yra naudinga.

Vienas galimas paaiškinimas yra toks, jog itin jautrūs populiacijos individai sugeba pastebėti labai subtilius ir silpnai išreikštus pavojų signalus, kurių kiti tiesiog neužfiksuoja. Tai gali būti stichinės nelaimės pradžia: beprasidedanti sniego lavina, žemės drebėjimas, kamuoliniai žaibai ir kt., tai gali būti užterštas maistas ar vanduo, naktį atsėlinantys grobuonys ir kitos nepastebimai besiartinančios grėsmės. Taip pat gali būti pranašumas medžiojant, sugebant pastebėti tylius garsus, smulkius judesius, kvapą. IJA dėka visos šios priemonės evoliuciniu požiūriu užtikrina populiacijos saugumą, grėsmių ir katastrofų išvengimą, kas leido populiacijoms ne išnykti, o augti ir susilaukti palikuonių.

Žinoma, šiais laikais gyvenančiai žmonijai gal tai ir nėra labai reikalingas pranašumas, bet gyvūnams ir didžiajai Homo sapiens istorijos daliai tai buvo labai naudinga.

Vienas galimas paaiškinimas yra toks, jog itin jautrūs populiacijos individai sugeba pastebėti labai subtilius ir silpnai išreikštus pavojų signalus, kurių kiti tiesiog neužfiksuoja.

Itin jautrus žmogus: kaip padėti ir pagelbėti?

Dabar kyla pagrindinis praktinis klausimas: kaip reikia gyventi tokiame greitame ir garsiame pasaulyje, jei esate IJA, kad nebūtumėte pastoviai perstimuliuotas ir išvargintas nesibaigiančių dirgiklių, darbų, socialinių situacijų ir kitų atsakomybių, nuo kurių gali norėtis tiesiog pabėgti ir pasislėpti tamsiame bei tyliame kambaryje? Ką daryti, jeigu mano artimasis arba vaikas yra IJA?

• Pirmiausiai reikėtų suprasti, jog kiekvienas žmogus yra visiškai unikalus kūrinys, todėl vienas IJA gali labai skirtis nuo kito IJA. Tuo labiau kiekvieno žmogaus vaikystės patirtys, santykiai su tėvais, aplinka, įgimta biologija yra labai skirtingos. Todėl atsakyti į šį klausimą, kad atsakymas tiktų visiems, yra tiesiog neįmanoma, tačiau galime apžvelgti tam tikras strategijas.
• Labai svarbu iš pradžių įsisąmoninti savo jautrumą. Kaip jis man pasireiškia? Kokią prasmę jam suteikiu? Kas man (ne)patinka apie mano jautrumą? Kokios mintys man apie tai kyla? Ką aš jaučiu? Kokie mano kūno pojūčiai? Kokie mano impulsai veikti ir elgesys skirtingose situacijose? Šiuos klausimus galime nagrinėti įvairiose gyvenimo situacijose, vis geriau save pažindami ir suprasdami.
• Keldami sau tokius klausimus galime atpažinti įvairius neproduktyvius mąstymo ar elgesio modelius. Pavyzdžiui, galime pastebėti vengimo elgesį kaip atsaką į baimę patirti perstimuliavimą daug dirgiklių turinčioje aplinkoje (socialinėse situacijose, parduotuvėse). Arba galime pastebėti save kaltinančias ir nuvertinančias mintis („aš esu silpnas ir niekam tikęs, nes nesugebu pakelti tokio darbo krūvio kaip kiti“), kurios atsiranda patyrus nuovargį įtemptoje darbinėje veikloje. Tokių pavyzdžių gali būti labai daug ir tai priklauso nuo konkretaus žmogaus. Kol mes neįsisąmoninsime savo minčių, jausmų ir elgesių, tol negalėsime nieko pakeisti, sau padėti ar tiesiog pasirūpinti savimi.
• Kadangi IJA sugeria tiek daug dirgiklių vienu metu, paprastas apsipirkimas didelėje ar žmonių pilnoje parduotuvėje gali labai išsekinti. Nejautrus žmogus gali visiškai nesuprasti, kodėl IJA taip išvargo ir  pasirodyti nejautrus („nevaidink pavargusio, čia nieko sunkaus nebuvo, aš dar ne tiek galiu išbūti ir man nieko“). Lygiai tas pats gali nutikti darbe, ypač jeigu slegia didelė atsakomybė, daug darbų vienu metu, didelis spaudimas, viską atlikti reikia greitai. IJA gali jaustis išsekęs, nepakankamas, defektyvus, silpnas ar netinkamas darbui, mokslams. Toks lėtinis stresas ir pervargimas gali pereiti į perdegimą ir kitus psichikos sutrikimus.

Labai svarbu iš pradžių įsisąmoninti savo jautrumą. Kaip jis man pasireiškia? Kokią prasmę jam suteikiu? Kas man (ne)patinka apie mano jautrumą?

Jautrus vaikas ir jautrus suaugęs. Kodėl svarbu pasirūpinti savimi?

Svarbiausias dalykas, ką IJA turi suprasti, o itin jautrių vaikų turintys tėvai paaiškinti savo vaikams, kad visi esame vienodai lygūs ir vertingi, nepaisant to, kiek dirbame, uždirbame, pasiekiame ar kokie gražūs esame. Labai svarbu individualiai atrasti, koks mokslo ir darbo krūvis yra tinkamas konkrečiam IJA, kad jis ne lėtiškai pervargtų, o būtų patenkintas savo produktyvumu, nesilygiuodamas į kitus žmones. Visada bus žmonių, kurie galės dirbti žymiai daugiau, bet tai nerodo, kad jie yra geresni, protingesni ar vertingesni. Šis principas galioja ir kitoms gyvenimo sferoms.

Kita labai aktuali tema yra poilsio ir pasirūpinimo savimi laikas. Kiekvieną dieną reikia rasti laiko sau pabūti vienam ar vienai, pailsėti, atsigauti nuo dienos įvykių. Labai svarbu susidaryti konkrečiam IJA tinkantį darbo ir poilsio, miego režimą. Tik atgavęs jėgas IJA galės entuziastingai kibti į darbus, iššūkius, išnaudoti savo kūrybiškumą. Vėlgi poilsio, atsistatymo laikas gali būti labai skirtingas kiekvienam, todėl nereikia lygiuotis ar lygintis su kitais žmonėmis. Jeigu jums reikia daugiau poilsio, nei jūsų kolegai, draugui, viršininkui, tai nereiškia, kad jūs esate tinginys.

Apibendrinant norisi pabrėžti, jog gebėjimas atsispirti išoriniam spaudimui, nesilyginant su kitais, yra labai naudingas, ieškant savo unikalaus darbo – poilsio režimo. Nors dabar paplitusi persidirbimo, perfekcionizmo kultūra, noras uždirbti kuo daugiau aukojant sveikatą, tikrai nėra privaloma kiekvienam užimti aukščiausias pareigas, tapti vadovais. Šios pareigos neretai neša didelį atsakomybės jausmą, ilgas darbo valandas ir daug streso, kas dažnai nėra patrauklu IJA. Svarbiausia jausti pasitenkinimą savo veikla ir judėti link tikslo savo greičiu, pasirūpinant savimi ir nelenktyniaujant su kitais.

Labai svarbu susidaryti konkrečiam IJA tinkantį darbo ir poilsio, miego režimą. Tik atgavęs jėgas IJA galės entuziastingai kibti į darbus, iššūkius, išnaudoti savo kūrybiškumą.

Deja, ne visada viską pavyksta susitvarkyti pačiam. Kartais gyvenime gali pasirodyti, kad visko vyksta per daug - IJA jaučiasi pasimetęs, išsekęs, perstimuliuotas įvairių dirgiklių, nerandantis sau vietos. Ypač jeigu dar yra kitų problemų, savęs nepriėmimo, nuvertinimo, gėdos dėl jautrumo, nerimo ar kt. Tokiais ir kitais atvejais, kai darosi sunku, galima kreiptis į psichoterapeutą, kuris padėtų save besąlygiškai priimti, surasti problemų sprendimus, gyvenimo balansą ir vidinę ramybę.

Jeigu jus domina ši tema, labai rekomenduoju nuodugniau pasidomėti pagrindinės IJA nagrinėjančios mokslininkės ir psichoterapeutės Elaine N. Aron knygomis ar moksliniais straipsniais apie IJA.

Straipsnį parengė gydytojas, kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Julius Fergizas

Išsamiai apie tai, kaip itin jautriems asmenims prisitaikyti gyvenime ir išmokti priimti save - seminare apie jautrius asmenis: