Odos ligos ir stresas. Psichikos sveikatos reikšmė žvynelinei, aknei, atopiniam dermatitui ir kitoms odos ligoms
Odos ligos ir stresas. Kodėl psichikos sveikata tokia svarbi kalbant apie labiausiai paplitusias veido ir kitų kūno vietų odos ligas? Šio straipsnio tikslas - supažindinti su sparčiai besivystančia psichodermatologijos kryptimi.
Straipsnio temos
Psichodermatologija
Ji apima labai platų problematikos spektrą: dermatologiją, psichiatriją ir psichoterapiją, tokiu būdu maksimaliai siekia padėti žmogui, kai vienos srities specialisto tinkamos pagalbos suteikimui nepakanka.
Ar kada nors pastebėjote, jog didelio streso metu (pvz.: egzaminų sesija, įvairūs konfliktai) paūmėdavo odos bėrimai ar kitos probleminės odos būklės?
O gal atvirkščiai dėl įvairių odos būklių (pvz.: aknės) jausdavotės negražūs, nusivylę, liūdni ar nerimastingi?
Psichodermatologija tyrinėja būtent tokius sudėtinius reiškinius ir gilinasi į odos ligų santykį su psichikos sutrikimais ir atvirkščiai. Taip pat psichodermatologija ieško įvairių veiksnių (biologinių, psichologinių, aplinkos), dėl kurių psichikos ar odos ligų sutrikimai išsivysto ar yra palaikomi, bei ieško atsakymų, kaip nuo jų apsisaugoti.
Psichodermatologijos sritis taip pat kuria įvairias strategijas, kaip padėti žmogui, kurio patiriami negalavimai ir simptomai apima kartu tiek odą, tiek psichikos sveikatą. Neretai tokiais atvejais vien tik psichikos sveikatos specialisto arba vien tik gydytojo dermatologo gali neužtekti, nes abu komponentai (odo būklė ir psichikos sveikata) yra reikšmingi žmogaus būklei. Tik holistiškai atsižvelgus į odos ir psichikos būklę galime tikėtis ilgalaikio gydymo efektyvumo.
Sutrikimai, kuriuos tiria psichodermatologija
Apžvelkime pagrindines sutrikimų grupes, į kurias gilinasi psichodermatologija:
Odos ligos, kurios komplikuojasi psichikos sutrikimais.
Tai yra sunkių formų odos ligos (žvynelinė, atopinis dermatitas, aknė, alopecija (nuplikimas įvairiose kūno vietose), baltmė (odos depigmentacija (balti odos lopai)), kurios žmogui sukelia labai stiprias emocijas: nusivylimą, neviltį, bejėgiškumą, pyktį ant savęs, socialinį nerimą ir kt.
Žmogus tiesiogiai labai kenčia dėl savo odos ligos (dideli skausmingi bėrimai, niežulys, deginimo jausmas, randai), bet taip pat gali atsirasti įvairių save niekinančių minčių, defektyvumo jausmas:
„Aš atrodo neįtikėtinai baisiai“, „atrodau kaip pabaisa, niekas nenorės su manimi bendrauti ar turėti intymių santykių“, „žmonės mane atstums, juoksis ir nepriims“, „būsiu amžinai bjaurus, atstumtas ir niekam nereikalingas“, „neverta man tokiam gyventi“.
Ilgainiui gali išsivystyti problemų dėl savivertės, depresija, atsirasti savižudybės rizika, socialinis nerimas, kiti nerimo sutrikimai, paūmėti esami psichikos sutrikimai ar kitos somatinės (kūno) ligos. Gali atsirasti santykių problemų šeimoje ir darbe, lytinio potraukio sumažėjimas, vengimo elgesys įvairiose situacijose.
Tokie sutrikimai labai apkartina gyvenimo kokybę ir galimybę gyventi prasmingą gyvenimą. Kompleksiniam gydymui gali reikėti kelių specialistų: gydytojo dermatologo, psichiatro ir psichoterapeuto pagalbos, kad žmogus atgautų pasitikėjimą savimi, įgautų vilties įveikti šiuos sunkumus su atjauta sau.
Odos simptomų turintys psichikos sutrikimai.
Tokių psichikos sutrikimų pavyzdžių yra labai daug:
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas - žmogus gali plauti rankas 50 kartų ir daugiau per dieną, kol jų oda taps sausa, pažeista, suskilinėjusi.
- Trichotilomanija – kompulsyvus kūno plaukų rovimas, gali atsirasti plotai be plaukų galvoje ar kitose kūno dalyse.
- Onichofagija - kompulsyvus nagų kramtymas, atsiranda pažeisti nagai, oda aplink nagus, gali kraujuoti, atsirasti antrinė infekcija.
- Valgymo sutrikimai (pvz.: nervinė anoreksija, nervinė bulimija) – gali atsirasti odos sausumas, nagų ir plaukų silpnumas, odos hiperpigmentacija, niežulys, įvairūs dermatitai ir kiti simptomai.
Akivaizdu, kad tikėtis odos būklės pagerėjimo yra neprasminga, kol žmogus neįveiks jį kamuojančio psichikos sutrikimo.
Įvairių psichologinių veiksnių sukeltos arba palaikomos odos ligos.
Tokių odos ligų pavyzdžiai gali būti: atopinis dermatitas, žvynelinė (psoriazė), hiperhidrozė (per daug intensyvus prakaitavimas).
Žinoma, kad tokie psichologiniai veiksniai kaip stresas, įtampa, intensyvios ir sunkiai reguliuojamos emocijos (pyktis, nerimas, liūdesys ir kt.), išprovokuoja odos ligos paūmėjimą, sunkina odos būklę, dėl to jaučiamas diskomfortas ir reikalinga intensyvesnio dermatologinio odos gydymo.
Natūralu, kad kol žmogus neįgis kompetencijų tvarkytis su patiriamu stresu, įtampa, emocijų reguliavimu, kol neišmoks taikyti relaksacinių technikų ir pasirūpinti savimi, tol odos būklės gydymas gali būti labai neefektyvus arba trumpalaikis.
Apibendrinimas
Tai yra pagrindinės sutrikimų grupės, su kuriomis dirba psichodermatologija. Turint tokių aukščiau aprašytų ir panašių problemų, labai svarbu suprasti ir išsinešti žinutę, jog dažnai neužtenka gydyti tik vieną organizmo dalį (tik odą ar tik psichikos sveikatą). Reikia kombinuoti gydymą, nebijant į pagalbą pasitelkti skirtingus specialistus (gydytoją dermatologą, psichoterapeutą ir/ar psichiatrą).
Kartais būna net taip, kad sustiprinus psichikos sveikatą, išnyksta odos problemos. Atvirkščiai, kartais įveikus odos problemas, pagerėja emocinė būklė. Akivaizdu, kad egzistuoja stipresnis ryšys tarp mūsų odos ir psichikos, negu mes įvaizduojame.
Tik įsisąmoninę ir puoselėdami šį ryšį, galėsime džiaugtis savo kūnu ir psichikos sveikata.
Ieškokite jums svarbių Žmogaus instituto mokymų mūsų platformoje.
Skaitykite kitus straipsnius temose: Sveikata
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
