Kas yra multitaskinimas ir jo žala produktyvumui. Laiko planavimo poveikis savijautai
Kas yra multitaskinimas ir jo žala produktyvumui | Komunikacinių technologijų poveikis darbo našumui: produktyvumo iliuzija
Straipsnio temos
Multitaskinimas kas tai?
2021 m. kovo mėnesį Journal of Business Research pasirodęs tyrimas atskleidė, kad mūsų įsitikinimai apie technologijų nešamą naudą darbui tikriausiai nėra teisingi. Tyrimas atskleidė, kad esame linkę manyti, jog komunikacinės medijos lengvina darbo atlikimą, tačiau išties gali būti priešingai.
Ar dažnai nuo darbo užduoties jus atitraukia gaunami elektroniniai laiškai ir socialinių medijų pranešimai? Plečiantis informacinėms technologijoms (IT), paralelinio bendravimo darbo metu vis daugėja, o bendravimo kanalų skaičius nuolat auga ir jie tampa vis prieinamesni: elektroniniai laiškai ir socialinių medijų pranešimai dabar mus pasiekia ir išmaniaisiais telefonais. Ši skaitmeninė darbovietės transformacija dar labiau paspartėjo Covid-19 pandemijos metu, nes dauguma žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu.
Šių pokyčių kontekste, yra svarbu išsiaiškinti, kaip tokia multi komunikacija keliais kanalais darbo metu veikia darbo našumą ir darbuotojų pasitenkinimą darbu. Komunikacinės technologijos didina informacijos prieinamumą ir komunikacijos greitį bei gali paspartinti darbo atlikimą. Taip pat gali būti, kad mikro pertraukos skiriamos skaitmeniniam bendravimui gerina darbuotojų nuotaiką ir grįžus prie darbo leidžia jiems dirbti efektyviau.
Kita vertus, komunikacinių technologijų naudojimas darbo metu iškelia išsiblaškymo ir pervargimo grėsmę. Darbdaviai turi lūkestį, jog darbuotojai greitai reaguos į skaitmeninį bendravimą, o tai gali reikšti nuolatinę įtampą. Be to, dažnas užduočių keitimas reikalauja laiko ir nemažai nervinės sistemos resursų persiorientavimui. Todėl nebuvo aišku, ar paralelinė IT komunikacija daro teigiamą ar neigiamą poveikį darbo atlikimui.
Multitaskinimas arba multitaskingas. Galbūt save apgaudinėjame?
Apklausus 369 žmones, dirbančius skirtingose industrijose, paaiškėjo, kad darbuotojai, darbo metu naudojantys daug komunikacinių technologijų, vertina savo darbo atlikimą geriau. Tai galėtų reikšti, kad darbo našumas didėja, nes komunikacinių technologijų naudojimas darbo metu greitina komunikaciją, o mikro atotrūkiai nuo darbo pozityviai veikia nuotaiką.
Tačiau autoriai neskuba daryti tokių išvadų, nes paralelinis bendravimas neigiamai veikė du veiksnius, dariusius daugiausia įtakos darbo našumui. Statistiniai testai parodė, jog savireguliacija ir įsitraukimas į darbą geriausiai nuspėjo pačių dalyvių raportuotą darbo našumą. Kadangi paralelinė komunikacija darbo metu neigiamai veikė ir savireguliaciją ir įsitraukimą į darbą, nėra logiška, kad komunikacinės technologijos padidintų darbo našumą.
Taigi panašu, kad dalyviai neadekvačiai vertino savo darbo našumą manydami, jog paralelinė komunikacija jiems padeda, nors iš tiesų buvo priešingai. Tai atitinka ankstesnius tyrimus, parodžiusius, kad darbuotojai dažnai mano, jog IT gausa lengvina darbo atlikimą, tačiau darbo rezultatai išties krinta.
Ar multitaskinti yra naudinga?
Gali būti, kad darbuotojams nuolat naudojantiems komunikacines medijas atrodo, kad jie tuo pačiu metu veikia labai daug ir taip susikuria produktyvumo iliuziją. Taip pat gali būti, kad žmonės nėra linkę pripažinti neigiamo technologijų poveikio, nes pats šių technologijų vartojimas yra skatinamas nerimo ir priklausomybės technologijoms. Tokie fenomenai kaip FOMO (angl. fear of missing out – baimė ką nors praleisti) ir FOBO (angl. fear of being offline) – baimė nebūti prisijungus prie interneto rodo, kad mūsų santykis su socialinėmis ir komunikacinėmis medijomis yra itin sudėtingas.
Tolimesni tyrimai turėtų pasiaiškinti, kiek šie veiksniai išties prisideda prie disociacijos tarp mūsų suvokiamo ir realaus technologijų poveikio produktyvumui. Autoriai teigia, kad iš šio tyrimo galima daryti išvadas, jog žmogiškųjų išteklių specialistai turėtų keisti lūkesčius apie nuolatinį darbuotojų pasiekiamumą informacinėmis technologijomis. Pilnai neįsitraukiant į darbą mažėja malonių su darbu susijusių emocijų, o dėl to smunka ir darbo našumas.
Komunikacinių technologijų sąlygojama savireguliacijos stoka reiškia, kad dažniau nuklystama nuo darbo užduoties ir sunkiau prie jos grįžtama. Visa tai neigiamai veikia darbo atlikimą, tad ir patiems įmonių vadovams yra aktualu neapkrauti savo darbuotojų nereikalinga skaitmenine komunikacija norint išvengti bendro įmonės darbuotojų produktyvumo ir motyvacijos nuosmukio.
Ar verta lavinti laiko planavimo įgūdžius?
Taip, tačiau ne vien dėl to, kad darbus atliktume efektyviau. Mūsų gyvenimo tempas kasdien vis spartėja, o su juo auga ir mūsų noras viską daryti greitai ir efektyviai, todėl laiko planavimo įgūdžiai tampa vis svarbesni. Bet ar laiko planavimo įgūdžių lavinimas yra išties naudingas? Naujas apžvalginis straipsnis, aptariamas Britanijos Psichologų Asociacijos, rodo, kad gebėjimas tikslingai planuoti laiką išties neša naudą, bet dėl kiek kitų priežasčių, negu kad daugelis esame linkę manyti.
Straipsnis apžvelgė 158 tyrimus, kurių tikslas buvo įvertinti laiko planavimo įgūdžių efektyvumą ir šių įgūdžių poveikį žmonių savijautai. Susisteminus visų tyrimų rezultatus pasirodė, kad laiko planavimo įgūdžiai teigiamai veikia darbo efektyvumą, tačiau šis poveikis yra gan silpnas. Taip pat aptikta, kad moterys turėjo šiek tiek geresnius laiko planavimo įgūdžius nei vyrai. Tačiau įdomiausia yra tai, kad gebėjimas tikslingai planuoti laiką labiausiai veikia ne su darbu, o su savijauta susijusius rodiklius: laiko planavimo įgūdžių poveikis pasitenkinimui gyvenimu buvo 72% stipresnis negu poveikis pasitenkinimui darbu. Efektyvus laiko planavimas taip pat ženkliai sumažino stresą.
Taigi, laiko planavimo įgūdžiai yra išties naudingi, tačiau ši nauda labiausiai atsispindi geroje savijautoje. Darbas ir gera savijauta yra neabejotinai susiję: jeigu darbas mums kelia didžiulį stresą, mažai tikėtina, kad būsime labai patenkinti savo gyvenimu. Tačiau šio tyrimo rezultatai gali reikšti, kad gera savijauta nėra tiesiog šalutinis gero laiko planavimo poveikis, o tiesioginė gero laiko planavimo pasekmė.
Originalus tyrimas pasirodė moksliniame leidinyje „PLOS ONE“.
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
