Pozityvi mindfulness nauda sveikatai: Gerina nuotaiką, mažina stresą bei depresijos simptomus
Mindfulness nauda sveikatai nuolat patvirtinima naujausiais moksliniais tyrimais. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Mindfulness (dėmesingas įsisąmoninimas) slopina smegenų reakcijas į gąsdinančius stimulus, didina jautrumą malonumui ir mažina uždegimines reakcijas.
Straipsnio temos
Multidisciplininė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų komanda ištyrė kaip ilgalaikis mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) praktikavimas veikia smegenis ir imuninę sistemą. Naudodami neuromokslo technologijas, mokslininkai ištyrė, kokie neurobiologiniai mechanizmai lemia pozityvų Mindfulness poveikį sveikatai. Tyrimas publikuojamas kovo mėnesio Psychoendocrinology moksliniame žurnale.
Neurobiologiniai veiksniai
Teigiamas mindfulness praktikų poveikis psichinei sveikatai yra plačiai dokumentuotas: mindfulness gerina nuotaiką, mažina stresą bei depresijos simptomus. Taip pat yra žinoma, kad mindfulness užsiėmimai slopina uždegimines organizmo reakcijas.
Uždegiminė reakcija yra imuninės sistemos dalis, tad jos paskirtis yra padėti organizmui kovoti su jį ištikusiu stresu tokiu kaip infekcijos ar sužeidimai. Tačiau nuolatinis chroniškai padidėjęs uždegimas pradeda daryti žalą organams ir net DNR.
Daugelis chroninių ligų tokių kaip vėžys pasižymi padidėjusiu uždegimu, taigi mindfulness gebėjimas mažinti uždegimą yra itin svarbus. Iki šiol nebuvo aišku, kokie centrinės nervų sistemos pokyčiai, sąlygoti mindfulness praktikų, lemia šių uždegiminių reakcijų sumažėjimą.
Mindfulness poveikis nervinei sistemai jau buvo tirtas: pavyzdžiui, buvo žinoma, kad mindfulness praktikos slopina smegenų reakcijas į gąsdinančius stimulus ir stresines situacijas. Tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, jog ši prislopinta smegenų reakcija į grėsmę ir yra atsakinga už uždegiminių reakcijų sumažėjimą. Kiek mažiau buvo žinoma apie tai, kokį poveikį mindfulness praktikos daro smegenų struktūroms, atsakingoms už malonius pojūčius, tad buvo įdomu pasiaiškinti ir tai.
Priemonės naudotos tyrime
Tyrimui buvo pasitelkta fMRI smegenų filmavimo technologija ir biocheminiai kraujo tyrimai.
Šiems neurobiologiniams procesams aiškintis mokslininkai naudojo šešių savaičių mindfulness meditacijų intervenciją, kuri buvo daugiausiai atlikta savarankiškai namie. Meditacijos buvo praktikuojamos kasdien ir jų trukmė nuosekliai augo nuo 5 iki 20 minučių. Eksperimente dalyvavo 22 ankstyvo krūties vėžio diagnozę turinčios moterys, kurios po pirminio gydymo jau nebeturėjo aktyvaus vėžio rodmenų.
Duomenys palyginimui buvo renkami tik pradėjus mindfulness užsiėmimus ir po šešių mindfulness intervencijos savaičių. Prieš ir po intervencijos dalyvėms buvo atlikti kraujo tyrimai, rodantys uždegimines organizmo reakcijas: Interleukinas 6 ir C-reaktyvinis baltymas (CRB). Dalyvės taip pat du kartus (prieš ir po intervencijos) dalyvavo funkcinio magnetinio resonanso (fMRI) tyrime: gulėdamos fMRI skeneryje jos stebėjo grėsmę keliančių veido išraiškų nuotraukas, socialinio ir ne socialinio, pavyzdžiui gamtos, pobūdžio malonius vaizdinius bei neutralius vaizdinius.
Mindfulness poveikis imuninei sistemai
Mindfulness poveikis imuninei sistemai yra moduliuojamas padidėjusio nervinės sistemos jautrumo maloniems stimulams
Kaip ir rodė ankstesni tyrimai, mindfulness intervencija sumažino depresijos simptomus ir pagerino bendrą savijautą. Mindfulness praktikos sumažino smegenų migdolinių kūnų reaktyvumą į grėsmingas veido išraiškas. Migdoliniai kūnai yra smegenų limbinės sistemos dariniai, kurių viena pagrindinių funkcijų yra baimės ir nerimo procesavimas.
Tai rodo, jog mindfulness praktikos slopina grėsmei jautrių smegenų struktūrų veiklą. Taip pat po intervencijos padidėjo pilvinio dryžuotojo kūno (lot. ventral corpus striatum) jautrumas maloniems vaizdams. Ši smegenų struktūra procesuoja apdovanojančias (t.y. malonias) patirtis.
Tai skatina manyti, kad mindfulness nauda psichinei sveikatai yra tiesiogiai susijusi su lavinamu gebėjimu pastebėti daugiau dabartinės patirties aspektų ir jais mėgautis. Taigi tyrimas parodė, jog mindfulness praktikos mažina centrinės nervinės sistemos jautrumą grėsmei bei didina jautrumą malonumui.
Įtaka uždegiminėms reakcijoms
Tuomet mokslininkai nagrinėjo santykį tarp uždegiminių reakcijų pokyčių ir nervinės sistemos pokyčių po mindfulness intervencijos. Uždegiminių pokyčių variacija priklausė tik nuo padidėjusio jautrumo malonumui, o sumažėjęs jautrumas grėsmei nedarė jokios įtakos uždegiminėms reakcijoms.
Šie rezultatai nustebino, nes dažniausiai yra akcentuojama tai, kad mindfulness mažina stresą. Šio tyrimo rezultatai prisideda prie įrodymų, jog pozityvūs psichologiniai procesai yra glaudžiai susiję su imunine sistema ir galbūt net labiau nei neigiamos psichologinės būsenos. Taigi, tyrimas parodė, kad teigiamas mindfulness poveikis imuninei sistemai yra sąlygojamas padidėjusio nervinės sistemos jautrumo maloniai informacijai.
Mindfulness nauda sveikatai: Apibendrinimas
Tyrimo rezultatai padeda suprasti, kokie neurobiologiniai mechanizmai yra atsakingi už teigiamą mindfulness praktikų poveikį žmonių sveikatai. Akivaizdu, kad šis poveikis neapsiriboja vien psichine sveikata. Dėmesingas įsisąmoninimas veikia ir tokių kritinių funkcijų, kaip imuninė sistema, veiklą.
Šis poveikis ypač svarbus, nes tai gali prisidėti prie tokių ligų kaip vėžys prevencijos ir padėti išvengti remisijos šią diagnozę jau turintiems pacientams. Būtų įdomu, jei vėlesni tyrimai apžvelgtų, ar moterims, tęsiančioms mindfulness praktikavimą, vėžys išties atsinaujino rečiau. Šie rezultatai leidžia bent preliminariai teigti, kad mindfulness praktikavimas turi potencialą gerinti visuotinę sveikatą.
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Mindfulness
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
