Covid-19 skiepų nauda esant depresijai, nerimui, vienišumui, patiriant stresą
Depresija ir nerimas veikia Covid-19 vakcinos efektyvumą, bet paprasti gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti nuo to apsisaugoti ir įtakoti skiepų naudą.
Ohio Valstijos Universiteto mokslininkų komanda apžvelgė tyrimus, rodančius, kad vakcinų efektyvumas yra sąlygojamas įvairių veiksnių, tokių kaip stresas ir depresija. Apžvalginio tyrimo išspausdinto Perspectives on Psychological Science žurnale autoriai teigia, kad šie veiksniai yra ne mažiau svarbūs ir kalbant apie Covid-19 vakcinas. Autoriai taip pat apžvelgia literatūrą, aptariančią kokių priemonių kiekvienas galime imtis, kad sumažintume šių vakcinos efektyvumą mažinančių veiksnių poveikį.
Straipsnio temos
Vakcinos efektyvumas priklauso ne vien nuo vakcinos savybių
Vakcinų atsiradimas yra vienas didžiausių pasiekimų medicinos istorijoje: skiepų dėka žmonija išvengė galimai dramatiškų pasekmių, kylančių nuo tokių ligų kaip poliomielitas ir raupai. Covid-19 vakcinos efektyvumas yra išties aukštas ir siekia net 95%, tačiau tyrimo autoriai primena, kad vakcinų veiksmingumas nebūtinai yra toks pats didelis ir už laboratorijų ribų. Ankstesni tyrimai rodo, kad skiepų efektyvumas priklauso ne tik nuo vakcinos savybių, bet ir nuo recipiento ypatumų, tokių kaip genetika, bei fizinė ir psichinė sveikata. Autoriai apžvelgė įvairių psichologinių bei elgesio veiksnių įtaką vakcinoms nuo tokių ligų kaip gripas, hepatitas B ir plaučių uždegimas. Tyrimų su Covid-19 vakcina dar trūksta, tačiau būtų keista, jei Covid-19 vakcina nebūtų sąlygojama tų pačių veiksnių kaip ir visos kitos vakcinos.
Ūmus ir chroninis stresas ir depresija neigiamai veikia vakcinų efektyvumą
Tyrimai rodo, kad ūmus stresas, pavyzdžiui, patiriamas dėl egzaminų, skiepijimo metu arba dienomis po vakcinos mažina vakcinų veiksmingumą. Chroninis stresas skiepų efektyvumą veikia dar stipriau: slaugantys artimuosius žmonės patiria nuolatinę įtampą, todėl vakcinos šioje grupėje yra apie 30 % mažiau efektyvios.
Šis neigiamas chroninio streso poveikis vakcinų efektyvumui yra dar ryškesnis vyresnio amžiaus žmonėse, o tai problematiška žinant, kad vyresni žmonės yra rizikos grupėje. Taip pat yra žinoma, jog vakcinos yra mažiau veiksmingos sergantiems depresija. Tad ne vien patiriamas stresas, bet ir ilgai besitęsianti bloga psichologinė savijauta mažina vakcinų veiksmingumą.
Deja, Covid-19 pandemija neabejotinai neigiamai veikia visuotinę psichinę sveikatą. Pati Covid-19 viruso baimė – „koronafobija” – yra atsakinga už dalį visuotinės depresijos ir nerimo paūmėjimo pastaraisiais metais. Tyrimai rodo, jog žmonės su išreikšta Covid-19 viruso baime yra itin didelėje rizikoje susirgti depresija. Tad, nors ir ironiška, pats baiminimasis dėl Covid-19 viruso gali neigiamai paveikti atsaką į vakciną.
Finansinis nestabilumas, neužtikrintumas dėl ateities, bei įprasto gyvenimo sustojimas irgi prisideda prie prastėjančios psichinės sveikatos. Duomenys iš JAV rodo, kad nerimo ir depresijos diagnozės 2020-ųjų pradžioje patrigubėjo palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais. Taigi užsitęsusi Covid-19 pandemija sukėlė psichinės sveikatos krizę, kurios išdavos – depresija ir nerimas – mažina vakcinų efektyvumą.
Vienišumo poveikis vakcinų veiksmingumui
Ankstesni tyrimai parodė, kad vienišumas taip pat neigiamai veikia vakcinų efektyvumą tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Kol kas trūksta duomenų tam, kad darytume išvadas apie tai, ar Covid-19 pandemija padidino visuotinį vienišumo jausmą. Gali būti, kad kai kuriems žmonėms pandemija padėjo sustiprinti artimus santykius. Tačiau būtini socialiniai apribojimai Covid-19 pandemijos metu neabejotinai sumažino žmonių, su kuriais susiduriame akis į akį, skaičių. Bet kokiu atveju, žmonės, kurie dėl pandemijos patiria socialinę izoliaciją, turi didesnę riziką sumažintam vakcinos veiksmingumui.
Gyvenimo būdo poveikis skiepų efektyvumui
Ankstesni tyrimai parodė, kad rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, bei didelis alkoholio vartojimas mažina vakcinų efektyvumą. Itin svarbus veiksnys yra miego trūkumas: ir miego trūkumas savaitės bėgyje prieš vakciną, ir bemiegė naktis po vakcinos ženkliai suprastina antikūnių atsiradimą po įvairių skiepų. Miego svarba tokia didelė, kad kiekviena miego valanda naktį prieš vakciną padidina antikūnų kiekį po vakcinos net 56%.
Blogai yra tai, kad Covid-19 pandemija skatina nesveiką gyvenimo būdą. Alkoholinių gėrimų suvartojimas nuo pandemijos pradžios ryškiai padidėjo. JAV 2020-ųjų kovo mėnesį alkoholio pardavimo kiekis buvo 54% didesnis nei tuo pat metu 2019-aisiais, o praėjusių metų balandžio mėnesį internetinė alkoholio prekyba išaugo net 500%. Praėjusį vasarį, prasidėjus pandemijai, net 20% Kinijos piliečių atitiko miego sutrikimo diagnozės kriterijus.Taip pat nenuostabu, jog pandemijos metu sumažėjo ir fizinis žmonių aktyvumas.
Kaip galima padidinti skiepų naudą?
Taigi užsitęsusios Covid-19 pandemijos pasekmės psichinei ir fizinei sveikatai, bei gyvenimo būdui taip pat neigiamai veikia ir vakcinų efektyvumą. Tai itin pavojinga, nes taip gali prasidėti užburtas ratas, neleidžiantis įveikti pandemijos.
Gera žinia yra tai, jog vakcinų efektyvumą gali padidinti paprasti gyvenimo būdo pokyčiai. Turbūt paprasčiausias būdas padidinti skiepų veiksmingumą yra fizinis aktyvumas: užtenka ir 20-ies minučių intensyvios mankštos kelis kartus per savaitę. Taip pat labai svarbu gauti pakankamai kokybiško miego bei lavinti gebėjimą kovoti su stresu. Europos Kognityvinės Elgesio Terapijos asociacija išleido gidą, padedantį kovoti su miego sutrikimais pandemijos metu, kuriame psichologai siūlo miegamojo erdvę naudoti tik miegui ir seksui (o ne darbui), valandą prieš miegą nenaudoti kompiuterių ar telefonų, bei užsiimti relaksacinėmis praktikomis. Itin veiksmingos yra dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikos bei kognityvinės elgesio intervencijos skirtos streso mažinimui.
Šis tyrimas parodė, kad vakcinų veiksmingumas yra sudėtingesnis negu daugelis yra linkę manyti.
Užsitęsusios Covid-19 pandemijos kontekste gali neužtekti vien vakcinų – svarbu yra ir patiems įvairiapusiškai rūpintis savo savijauta. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad dabar išties geriausias laikas rinktis sveiką gyvenimo būdą ir mokytis geriau tvarkytis su stresu.
Populizmas, konservatyvi žiniasklaida ir politinės pažiūros: kur glūdi Covid-19 konspiracijų šaknys?
Tyrimas atliktas Amerikoje parodė, kad populizmas ir konservatyvios žiniasklaidos vartojimas yra susiję su konspiraciniais įsitikinimais apie Covid-19 pandemiją. Straipsnis pasirodė vasario mėnesio moksliniame žurnale Research and Politics.
Populizmo svarba Covid-19 pandemijos kontekste
Covid-19 tarsi padalino pasaulį į dvi stovyklas: tikinčius mokslu ir tikinčius Covid-19 konspiracijos teorijomis.
Visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad tikėjimas Covid-19 konspiracijomis labiausiai yra sąlygojamas politinių pažiūrų ir, kad šias teorijas daugiausia skleidžia ir jomis labiausiai tiki dešinieji. Konservatyvi žiniasklaida Amerikoje išties nemažai prisidėjo prie Covid-19 konspiracijų sklaidos.
Tačiau šio tyrimo autoriai įtarė, kad politinė orientacija gali būti ne vienintelis ir ne svarbiausias veiksnys lemiantis tikėjimą Covid-19 konspiracijomis. Žinant didelę anti intelektualizmo svarbą formuojant Amerikos visuomenės nuomonę ir politines pažiūras, autoriai darė prielaidas, kad tikinčius Covid-19 konspiracijomis labiausiai gali vienyti polinkis į populizmą. Populizmas tai mikro ideologija, kurios pagrindinis bruožas yra priešiškumas politiniam arba socialiniam elitui. Ši „paprasti žmonės prieš elitą” strategija dažnai yra naudojama politinių partijų norint laimėti rinkėjų balsus, ir ryškiausiu to pavyzdžiu yra laikomas buvęs Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas. Populizmas yra itin svarbus dabartinės pandemijos kontekste, nes viena iš esminių populizmo apraiškų yra nepasitikėjimas ekspertais.
Apklausti virš 1000 amerikiečių
Populizo įtakai Covid-19 konspiracijoms įvertinti mokslininkai pasitelkė apklausą, į kurią atsiliepė 1009 amerikiečių. Tyrimo metu Amerikoje labiausiai paplitusios buvo dvi Covid-19 konspiracijos: pirmoji teigė, kad Covid-19 virusas yra Kinijos valdžios sumanytas biologinis ginklas, o antroji tvirtino, kad Covid-19 vakcinos buvo pagamintos jau 2020-ųjų kovą, tačiau valdžia ir farmacinės kompanijos nepaleido vakcinos į apyvartą. Apklausa prašė respondentų atsakyti, kaip stipriai jie sutinka su šiomis teorijomis. Populizmas buvo vertinamas pagal tai, kiek žmonės sutiko su tokiais teiginiais kaip kad „Nėra svarbu už ką balsuosi, nes turtingieji valdo visas politines partijas”. Apklausos dalyvių taip pat buvo teirautasi apie tai, kokias politines partijas jie palaiko, kokius žiniasklaidos šaltinius jie vartoja ir kaip stipriai jie laikosi saugaus elgesio Covid-19 kontekste rekomendacijų.
Populizmo keliama grėsmė visuomenės sveikatai
Tyrimas parodė, kad tikėjimas Covid-19 konspiracijos teorijomis Amerikoje buvo itin paplitęs. Beveik pusė amerikiečių (48%) bent dalinai tikėjo, kad Covid-19 yra Kinijos sukurtas biologinis ginklas, o 38% tikėjo, jog Covid-19 vakcina jau egzistavo, tačiau nebuvo paleidžiama į rinką.
Kaip ir tikėtasi, populistiniai įsitikinimai buvo susiję su tikėjimu šiomis Covid-19 konspiracijomis netgi labiau negu politinės pažiūros. Populizmas buvo būdingas ir Respublikonams (dešinieji) ir Demokratams (kairieji).
Tai įdomu, nes įprastai populizmas buvo siejamas su Donaldu Trumpu atstovaujančiu dešiniuosius. Visa tai parodo, kad dažnai daroma prielaida, jog Covid-19 konspiracijos atkeliauja tik iš radikalios dešiniosios, nėra teisinga. Nepriklausomai nuo politinės orientacijos, didžiausią įtaką šioms konspiracijoms daro populizmas.
Buvo aptikti du pagrindiniai populizmo bruožai: anti elitizmas, kuriuo labiausiai pasižymėjo Demokratai ir nepasitikėjimas ekspertais – anti intelektualizmas, kuris buvo stipriau išreikštas Respublikonuose. Autoriai pabrėžia, kad šie populizmo bruožai, deja, reiškia, kad dalis visuomenės nepasitiki informacija apie Covid-19 pateikiama mokslininkų ir valstybės lyderių. Taigi tam, kad teisinga informacija apie Covid-19 pasiektų didžiąją dalį visuomenės, teisinga informacija turi būti skleidžiama ir pačių populistų, ir paprastų žmonių kuriais pasitiki bendruomenė, o ne vien sveikatos ekspertų ir politikų.
Konservatyvi žiniasklaida buvo vartojama abiejų politinių pusių ir taip pat buvo susijusi su tikėjimu Covid-19 konspiracijomis. Taigi konservatyvių žiniasklaidos šaltinių, linkusių skleisti konspiracines teorijas įtaka pasiekia ir kairiuosius. Didžiausią polinkį į Covid-19 konspiracines teorijas turėjo populistai vartojantys konservatyvią žiniasklaidą. Tai leidžia teigti, kad populizmas ir konservatyvi žiniasklaida yra tarsi du pagrindiniai Covid-19 konspiracijų ingredientai. Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad tikėjimas Covid-19 konspiracijomis iš tiesų daro įtaką žmonių elgesiui, nes tikintys konspiracijomis mažiau laikosi nurodymų kaip elgtis pandemijos metu, o tai kelia pavojų visuotinei sveikatai.
Nuolat atsiranda naujų Covid-19 konspiracijos teorijų, ir būtų įdomu sužinoti ar tie patys faktoriai sąlygoja tikėjimą ir šiomis naujomis teorijomis. Taip pat būtų svarbu įsitikinti ar populizmo ir konservatyvios žiniasklaidos įtaka Covid-19 konspiracijoms yra tokia pati ir kitose šalyse. Moksliniai tyrimai bando pasivyti šiuos klausimus, bet kol kas galima daryti preliminarias išvadas, jog populizmas yra tarsi labiau politinė konspiracinio mąstymo ir nepasitikėjimo mokslu apraiška, kuri gali kelti realią grėsmę visuomenei Covid-19 pandemijos metu.
Skaitykite kitus straipsnius temoje: Psichologija
Gydytojai ir specialistai: Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centras
Tag:covid, mokslas, psichologija